Ar susijusi pigesnė šiluma ir valstybės valdomos įmonės?

Publikuota: 2014-02-10
Atnaujinta 2015-06-01 13:04
Rimantas Žylius. Buvęs Lietuvos ūkio ministras
Rimantas Žylius. Buvęs Lietuvos ūkio ministras
 

Pranešime apie kuriamą valstybės valdomą šilumos bendrovę premjeras išsakė kai kuriuos sutarimus, kurie yra labai strategiškai svarbūs. Paskelbta apie kuriamą specialios paskirties valstybės valdomą įmonę, kuri prisidės prie šilumos kainos sumažinimo Vilniuje ir Kaune. Ši mintis jau girdėta iš praėjusios Vyriausybės Energetikos ministerijoje.

Deja, bet pranešimuose trūksta detalių, tačiau ir be jų dėstoma mastymo logika kelia labai daug klausimų. Siūlyčiau užsiduoti tuos klausimus. Mes jau pripratę, kad premjero žodžiai nėra iškalti akmenyje, tačiau neturime kito šaltinio diskusijai.„Lietuvos žmonėms tokia įmonė būtų labai naudinga, todėl, kad būtų didesnis valstybės reguliavimas šilumos ūkio gamyboje ir šilumos energijos pardavime.“ (...) „Po diskusijų sutarėme, kad šilumos kaina būtų dar stipriau reguliuojama Lietuvoje. Ir ruošiamės sukurti specialiosios paskirties akcinę bendrovę, kuri priklausytų „Lietuvos energijai“. 51% kapitalo kaip tik turėtų būti valstybės rankose.“Labai svarbus strateginis pareiškimas. Premjeras nurodo, kad aukštos šilumos kainos Lietuvoje yra dėl nepakankamai sureguliuoto šilumos gamybos ir jos pardavimo.Tačiau jei reikia, „kad būtų didesnis valstybės reguliavimas“, tai kodėl siūloma įkurti valstybės valdomą bendrovę tokiam poreikiui tenkinti? Valstybės valdomų įmonių reforma, paremta Skandinavijos pavyzdžiu, nurodo, kad įmonių valdymas privalo būti atskirtas nuo reguliavimo. T.y. įmonės, valstybinės ir privačios, turi būti valdomos aiškiais principais siekiant naudos akcininkui ir jų strategijos įgyvendinimo.Tuo tarpu valstybinis rinkos reguliavimas turi būti griežtai atskirtas nuo įmonių valdymo. Reguliavimas turi galioti ir valstybinėms ir privačioms įmonėms vienodai.Taigi, siekti didesnio valstybės reguliavimo įkuriant  valstybės valdomą įmonę, reiškia tiesiogiai prieštarauti Valstybės valdomų įmonių reformos principams. Tai yra ir prieštarauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos principams, o į šią organizaciją Lietuva pateikė paraišką įstoti dar praėjusiais metais.Bet veikiausiai premjeras šiek tiek sumaišė žodžius ir sau netikėtai įterpė nereikalingą žodį „reguliavimas“ – spėčiau, kad jis turėjo omeny, jog problema yra „gobšūs“ šilumos gamintojai, kurių apetito nepavyksta sumažinti nei konkurencijos, nei reguliavimo pagalba. Ir tada sprendimas jam atrodo akivaizdus – sukurti valstybinį šilumos gamintoją, kuris nebus toks „gobšus“ kaip privatus. Jam galima bus liepti nekelti kainų, neturėti pelno, o prieš rinkimus ir padirbėti į nuostolį.„Po diskusijų sutarėme, kad šilumos kaina būtų dar stipriau reguliuojama Lietuvoje. Ir ruošiamės sukurti specialiosios paskirties akcinę bendrovę, kuri priklausytų „Lietuvos energijai“. 51% kapitalo kaip tik turėtų būti valstybės rankose. Šalia šilumos ūkio gamybos pertvarkos taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad kartu turi būti gaminama ir elektros energija.“Aš asmeniškai nesu valstybinio kapitalo menkintojas – esu tikras, kad valstybės valdomos įmonės turi turėti savo vaidmenį valstybėje, gali būti labai naudingos, o valdomos griežtai laikantis VVĮ Reformos principų – skaidrios ir efektyvios.Tačiau mano nuomone, premjeras ir jo komanda daro fundamentalią klaidą ne detalėse, o principe. Jie nori daugiau reguliavimo ne stiprindami reguliavimą, o pakeisdami reguliuojamuosius (konkrečiai šiuo atveju – įkurdami valstybės kapitalo įmonę). Kokia to logika, juk Lietuvoje šilumos ūkio reguliavimas atliekamas per Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK)?Aš matau tik dvi priežastis. Pirmiausia, VKEKK politiniuose sluoksniuose yra matoma kaip negebanti iš esmės reguliuoti jos prižiūrimų rinkų. Komisija formaliai publikuoja ataskaitas, rengia metodologijas, tačiau paaiškėjus, kad „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža 2004–2011 metais vidutiniškai buvo po 37% nemato tame jokios problemos. Jos nuomone, čia yra ne jų kompetencijos dalykas. O juk kalbame apie Komisijos reguliuojamą monopolinį sektorių, kurio pelnas turi būti ribojamas, kad monopolininkas nesinaudotų savo išskirtine padėtimi. Palyginimui, vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža tuo laikotarpiu buvo 6,7%. Visuomenei ir politikams tai kelia klausimą, ar Komisija reguliuoja tai, ką turi reguliuoti.Antra priežastis – politikams labai norisi išlaikyti savo politikos instrumentus. Tai ne priekaištas, tai visiškai natūralus noras, nors ir neefektyvus ilgalaikėje perspektyvoje. Politikas nori būti tikras, kad neteisybė bus ištaisyta tuojau pat, kad jo pažadas bus įvykdytas. Ir visiškai suprantama, kad pažadui vykdyti yra tinkamesnė jo paskirta įmonės vadovybė, nei nepriklausomas reguliuotojas. Dirbant su rinkos dėsniais ir nepriklausomais reguliuotojais veikia skirtingos žaidimo taisyklės, reguliuotojai nėra taip stipriai saistomi rinkimų ciklo ir vartotojų ar įmonių sentimento, reguliuotojo požiūris turi būti gerokai ilgalaikiškesnis.Buvusi Vyriausybė manė, kad šilumos kainą gali sumažinti didesnė šilumos gamintojų konkurencija. Kartu buvo suprantama, kad reguliavimas šilumos ūkyje turi būti gerokai stipresnis ir kokybiškesnis. Todėl Seimui buvo pateiktas Infrastruktūros reguliuotojo įstatymo projektas, kuris turėjo sujungti kelis reguliuotojus, užtikrinti jiems tinkamą finansavimą ir padėti susikurti reikiamas kompetencijas. Projektas nebuvo patvirtintas (manau ir dėl mano minėtos priežasties – kad politikams lengviau suvokiamas tiesioginis įmonių valdymas, nei poveikis per teisės aktus ir nepriklausomus reguliuotojus).Premjerui kalbant apie šilumos ūkio kainas akivaizdu, kad jis siekia geresnio šilumos ūkio reguliavimo. Tačiau tai turi būti pasiekta civilizuotai skandinaviškai – per reguliavimo sutvarkymą, o ne tiesmuką valstybinio kapitalo investavimą (visai neneigiu ir tos galimybės, tačiau ji turi būti realizuojama po to, kai stiprus reguliavimas veikia, o ne vietoj reguliavimo).Juk ar galime pasigirti valstybės valdomų įmonių efektyvumo klausimu? Pati reforma juda tik iš inercijos, vyriausybė nėra išreiškusi savo nuomonės praktiškai nė vienu valstybės valdomų įmonių reformos klausimu. Ją palaikančio asmens vyriausybėje nėra. Ar turime pakankamą pagrindą tikėti, kad įkūrus dar vieną milijardinę valstybinę bendrovę pasieksime efektyvumą? Ar nepaaiškės, kad ES lėšų reikia daugiau, kad įmonė nuostolinga, kad reikia daugiau investicijų nei tikėtasi?Seime praėjusią kadenciją nepatvirtintas Infrastruktūros reguliuotojo įstatymas vis dar nepakankamos kokybės. Jame kalbama apie finansavimą ir kompetencijas, tačiau per mažai apie reguliavimo principus ir galutinius reguliavimo tikslus bei jo matavimus.Todėl norint geriau reguliuoti šilumos ūkį, svarbiausias žingsnis yra sutvarkyti reguliavimo aplinką. O nesistengti įkurti naujos valstybinės įmonės, kuri veikdama prastai reguliuojamoje aplinkoje negebės dirbti efektyviai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Vyriausybė siūlo 54 centų dujų kainos subsidiją už kubinį metrą gyventojams

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių...

Pramonė
19:31
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

R. Pocius: „Ignitis“ elgsena jau kurį laiką kėlė įtarimų 3

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“...

Pramonė
16:45
VERT sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) stabdo Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Pramonė
14:04
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
12:46
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

„Klaipėdos nafta“ pajamas per metus augino 14%, bet dirbo nuostolingai

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šių metų...

Pramonė
11:23
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
11:16
LINPRA prezidentu išrinktas T. Prūsas 2

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) nariai prezidentu išrinko Tomą Prūsą.

Vadyba
10:40
„SoliTek“ skelbia baterijų gamybos pradžią Lietuvoje 2

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros...

Pramonė
10:10
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 7

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:00
Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika Verslo tribūna

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia,...

Agroverslas 2023
2022.05.26
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
2022.05.26
Deramasi dėl transporto koridoriaus Ukrainos grūdams

Turkija veda derybas su Rusija ir Ukraina dėl transporto koridoriaus atidarymo per Bosforo sąsiaurį grūdų...

Pramonė
2022.05.26
„Notus Developers“ baigė statyti milžinišką gamyklą prie Klaipėdos

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei valdymo UAB „Notus Developers“ baigė statyti 50.000 kv. m...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
2022.05.26
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 4

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Verslo aplinka
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku