Pažadinkime Baltijos tigrą

Publikuota: 2013-04-29
"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė

Vyriausybės vienuoliktukas (premjeras Algirdas Butkevičius ir dešimt ministrų) išvažiuojamąjį ministrų kabineto posėdį praėjusią savaitę surengė Briuselyje, buvo aptartos ir pristatytos Lietuvos pirmininkavimo gairės bei tikslai.

Negailėta patikinimų apie garbingą pirmininkavimą. Nors tikrovė yra sudėtingesnė ir liepos 1 d. prasidedanti Lietuvos misija gali būti itin kebli, ne tik todėl, kad reikės baigti derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, bet ir todėl, kad Bendrija dabar yra susiskaldžiusi labiau nei kada nors anksčiau.Visuomenės pasitikėjimas ES smukęs iki istorinių žemumų. Praėjusią savaitę „Eurobarometro“ šešiose didžiausiose Bendrijos valstybėse atlikta apklausa parodė, kad politinį pasitikėjimą ir pasitenkinimą atspindintys rodikliai mažėjo didžiojoje Europos dalyje. Palankumas ES, kaip institucijai, sumažėjo Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir pačioje Vokietijoje, prisiėmusioje vedlės iš krizės vaidmenį. Žmones erzina augantis nedarbas, socialinis nestabilumas ir nesaugumo jausmas.Klaudijus Maniokas, įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) vadovas bei TSPMI docentas, VŽ komentavo, kad tokios nuotaikos atskleidžia, jog dauguma piliečių ES įsivaizdavo kaip ekonominės gerovės, o ne politinį projektą. Kol gerovė augo, buvo ir pasitikėjimas, tačiau greta to išliko lojalumas nacionalinėms vyriausybėms. Natūralu, kad įsisiautėjus ekonominei krizei susierzinimas krypsta į Briuselį. Tai kelia nerimą aukščiausiems ES vadovams, jie jau skelbia pavojaus signalą dėl grėsmingų artėjančių Europos Parlamento rinkimų kitąmet – būtų sunku įsivaizduoti sėkmingą ES lipdymo darbą, jei teisės aktus laiminančioje ES institucijoje daugumą vietų užimtų euroskeptikai.Štai Henri Malosse'as, ES darbdaviams ir socialiniams partneriams atstovaujančio Europos ekonomikos ir socialinio komiteto prezidentas, kalbėdamas su VŽ, nė neieškojo „diplomatinės“ kalbos, bet pliekė ES lyderius. Koneveikė krizės valdymo strategiją ir įspėjo dėl itin keblių pirmininkavimo sąlygų Lietuvai. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad trūkinėjančias ES siūles iki šiol durstęs regioninis bendradarbiavimas dabar jau ir pats braška. Baltijos šalių  regionas liko formaliu pavadinimu. Energetikos ar bendro ES biudžeto formavimo klausimais Baltijos šalys panašesnės į Krylovo gulbę, vėžį ir lydeką. Užuot pasitarę tarpusavyje, jų lyderiai mieliau skraido į Briuselį ar kitom kryptim į Vakarus ir Rytus.Baltijos šalys dabar „ant bangos“ ir yra labiau giriamos dėl laiku įvykdytų ekonominių reformų. Todėl sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas būtų tikrai pastebėtas į renginius Vilniuje vyksiančių ar iš tolo Lietuvos pastangas stebėsiančių potencialių investuotojų. Tai jau turėtų būti ir praktinis kiekvieno šalies verslininko, tarnautojo, samdomo darbuotojo ar studento rūpestis. Investicijos reiškia ne tik kuriamas naujas darbo jėgas, bet ir stiprėjantį vidaus vartojimą. Jo Lietuvai ypač trūksta, kai kalbama apie ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, emigraciją, visuomenės senėjimą ir mokesčių surinkimą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau