Nauja Amerikos progresyvioji era?

Publikuota: 2013-02-08

1981-aisiais JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pradėjo eiti pareigas su garsiuoju pareiškimu: „Vyriausybė nėra mūsų problemų sprendimas. Vyriausybė pati yra problema.“ Praėjo trisdešimt dveji metai, pasikeitė keturi prezidentai, ir panašu, kad Baracko Obamos neseniai pasakyta inauguracinė kalba, kurioje nuskambėjo patvirtinimas, jog vyriausybei turėtų būti suteikta didesnė valdžia sprendžiant Amerikos, taip pat ir pasaulio aktualiausias problemas, taps šios eros pabaiga.

R. Reagano pareiškimas 1981-aisiais buvo neeilinis. Jis parodė, kad Amerikos naujasis prezidentas labiau suinteresuotas mažinti mokesčius (labiausiai turtingųjų naudai) negu, pasinaudojant valdžia, spręsti visuomenės problemas. Dar svarbiau buvo tai, kad jo prezidentavimas pradėjo dešiniųjų pažiūrų „revoliuciją“ prieš neturtinguosius, aplinką, mokslą ir technologiją, kuri tęsėsi tris dešimtmečius, o jos pagrindinius principus palaikė visi po R. Reagano sekę prezidentai: George’as H. W. Bushas, Billas Clintonas, George‘as W. Bushas, o kai kuriais aspektais ir B. Obama per pirmąją kadenciją.„Reagano revoliucija“ pasižymėjo keturiais pagrindiniais aspektais: mokesčių mažinimu turčiams; išlaidų švietimui, infrastruktūrai, energetikai, klimato kaitai ir profesiniam mokymui mažinimu; smarkiu gynybos biudžeto didinimu ir ekonomikos dereguliacija, įskaitant svarbiausių vyriausybės funkcijų, pavyzdžiui, karinių bazių ir kalėjimų valdymo, privatizavimą. Nors ir buvo pavadintas „laisvosios rinkos“ revoliucija, kadangi žadėjo mažinti vyriausybės vaidmenį, iš tiesų šis judėjimas buvo viduriniosios klasės ir neturtingųjų puolimas, palaikant ypatingus turtingųjų interesus.Ypatingų interesų grupėje buvo Volstritas, stambiausios naftos bendrovės, didieji sveikatos draudikai ir ginkluotės gamintojai. Jie reikalavo mažinti mokesčius, ir jų norai buvo patenkinti; reikalavo sušvelninti aplinkosaugos reikalavimus, ir tai buvo padaryta. Jie reikalavo ir įgijo teisę pulti profesines sąjungas, gavo pelningus valstybinius užsakymus (net ir sukarintoms operacijoms).Daugiau negu tris dešimtmečius niekas nesidomėjo politinės galios perleidimo siūlantiesiems aukščiausią kainą pasekmėmis. Tuo tarpu Amerikos viduriniosios klasės visuomenė suskilo į vis labiau viena nuo kitos tolstančias turtingųjų ir skurdžiųjų grupes. Direktoriai, kuriems kadaise buvo mokama apie 30 kartų daugiau negu vidutiniškai uždirbdavo jų darbuotojai, dabar gauna 230 kartų didesnius atlyginimus. Amerika, kadaise buvusi pasaulio lyderė kovoje prieš aplinkai daromą žalą, paskutinė iš stambiųjų ekonomikų pripažino, kad klimatas išties keičiasi. Finansinė dereguliacija praturtino Volstritą, tačiau per apgavystes, nenuosaikų rizikavimą, nekompetenciją ir nesankcionuotas biržos operacijas kilo pasaulinė ekonomikos krizė.Galbūt B. Obamos kreipimasis į tautą žymi ne tik šios destruktyvios darbotvarkės pabaigą, bet ir naujos eros pradžią. Išties jis skyrė beveik visą kalbą teigiamam vyriausybės vaidmeniui garantuojant švietimą, kovojant su klimato kaita, atstatant infrastruktūrą, rūpinantis stokojančiaisiais ir neįgaliaisiais ir apskritai investuojant į ateitį. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio inauguracinė kalba nuo to laiko, kai R. Reaganas nukreipė Ameriką prieš valdžią 1981-aisiais.Jeigu B. Obamos kalba pasirodys esanti Amerikos naujos progresyvios politikos pradžia, ji atitiks dėsningumą, kurį tyrinėjo vienas Amerikos didžiųjų istorikų Arthuras Schlesingeris jaunesnysis, užfiksavęs maždaug 30 metų intervalus tarp „privačiųjų interesų“ ir „visuomenės labo“ laikotarpių.19 a. pabaiga Amerikai buvo aukso amžius, kuriame tos eros kapitalistai – plėšikai baronai – kūrė stambią naują pramonę. Šiuos įvykius lydėjo didelio masto nelygybė ir korupcija. Paskui sekė progresyvioji era, po kurios ėjo laikinas grįžimas prie plutokratijos 20 a. 3-ajame dešimtmetyje.Po to užslinko Didžioji depresija, Franklino Roosevelto „naujojo kurso“ reformų programa ir vėl 30 metų progresyvios politinės veiklos nuo 1940 iki 1970 m. 20 a. 8-asis dešimtmetis buvo pereinamasis laikotarpis į Reagano epochą – konservatyvios politinės veiklos, kurią valdė galingi verslo interesai, trisdešimtmetį.JAV tikrai atėjo metas atgimti viešajai gerovei ir valdžios lyderystei kovojant su klimato kaita, padedant neturtingiesiems, skatinant tvarias technologijas ir modernizuojant Amerikos infrastruktūrą. Jeigu Amerika žengs šiuos drąsius žingsnius, įgyvendindama ryžtingą viešąją politiką kaip išdėstė B. Obama, atsigaus novatoriškas mokslas ir naujos technologijos bei pasireikš stiprus demonstracinis efektas, kurio esmė yra technologijų, institucijų, kultūros vertybių importas. Tai bus naudinga visam pasauliui.Išties dar anksti skelbti Amerikoje naujos progresyviosios eros pradžią. Stambūs įmonininkai išlieka stiprūs Kongrese ir netgi Baltuosiuose Rūmuose. Šios turtingos grupės ir pavieniai asmenys pastarajai rinkimų kampanijai paaukojo milijardus dolerių ir tikisi, kad jų indėlis duos naudos. Be to, 30 metų mažinusi mokesčius, JAV vyriausybė nebeturi finansinių išteklių veiksmingai vykdyti programas svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, perėjimo prie mažai anglies dvideginio generuojančios energetikos.Vis tik B. Obama pasielgė išmintingai mesdamas iššūkį ir ragindamas pradėti naują vyriausybės aktyvumo erą. Jis teisus taip darydamas, nes daugelis aktualių dabarties problemų – apsaugoti planetą nuo kraštutinumų, į kuriuos patys puolame, užtikrinti, kad technologijų pažanga duotų naudos visiems visuomenės nariams ir sukurti naują infrastruktūrą, kuri būtina kiekvienos valstybės ir globaliu lygmeniu, kad užsitikrintume tvarią ateitį, – reikalauja kolektyvinių sprendimų.Viešosios politikos įgyvendinimas lygiai taip pat svarbus geram valdymui kaip ir ją grindžianti vizija. Tad kita užduotis yra sukurti išmintingą, novatorišką ir ekonomišką programą, skirtą minėtoms problemoms spręsti. Nelaimei, Amerika atprato nuo drąsių ir novatoriškų programų, kuriomis tenkinami svarbiausi žmonių poreikiai. Laikas pradėti iš naujo, o B. Obamos garsiai išsakyta progresyvi vizija nukreipia JAV teisinga kryptimi.Jeffrey’is D. Sachsas – Kolumbijos universiteto Žemės instituto direktorius ir tvaraus vystymosi, sveikatos politikos ir vadybos profesorius. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais© „Project Syndicate“, 2013 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau