Reinvesticijos – mokesčių nelaisvėje

Publikuota: 2013-10-24
"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė

Pradėjus Seime narstyti 2014 m. valstybės biudžeto eilutes opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius pasiūlė vietoj verslui žalingo nuostolių lengvatos karpymo gerai pagalvoti apie nulinio tarifo reinvesticijoms sugrąžinimą. Neapmokestinti reinvesticijų praeityje yra raginęs ne vienas valdančiosios koalicijos atstovas. Belieka priminti, kad verslas jau užkimo nuo siūlymų neapmokestinti reinvestuojamo pelno, dėl to sulaužyta daug politikų iečių. Sprendimas naikinti šią lengvatą buvo priimtas prieš Lietuvai stojant į ES, o sprendimo  „krikštamotė“ buvo 2001–2004 m. finansų ministre dirbusi Dalia Grybauskaitė.Štai kaip dabartinė prezidentė tuomet pagrindė reikalavimą naikinti pelno mokesčio lengvatas (VŽ, 2001 09 25): „Dabar mes skatiname įmonių pūtimąsi viduje ir visiškai neskatiname kapitalo judėjimo į išorę. Perduodant ar parduodant bendrovės turtą kitai įmonei, jis apmokestinamas, tuo tarpu investuojant į ją pačią – taikomas nulinis tarifas. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje smarkiai sumažėjo smulkių ir vidutinių įmonių, nes skatiname tik stambėjimą, o ne naujų antrinių įmonių augimą.“
Nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui taiko Estija. Analitikai teigia, kad reinvesticijos buvo vienas iš stipriausių bendrų investicijų augimo Estijoje, į kurią dažnai žiūrime ne tik kaip į Baltijos šalių, bet ir visos ES lyderę, veiksnių. Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, tikina, kad Lietuva turėtų paskubėti ir priimti sprendimą visai neapmokestinti reinvestuojamo pelno – taip šalyje didėtų ne tik investicijos, darbo vietų skaičius ir BVP, bet ir iš kitų mokesčių surenkamos biudžeto pajamos. Jo kolegos analitikai primena – prieš dešimtmetį, kai dar galiojo nulinis mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui, buvo atliktos pagrindinės investicijos – jų vaisius raškėme ekonomikos augimo laikotarpiu.Tokios lengvatos sugrąžinimas būtų tikra paskata verslui – tai leistų įmonėms investuoti į gamybos priemones, vykdyti plėtrą, paskatintų šalies ekonomiką, padėtų pritraukti daugiau investicijų iš užsienio. Kiltų darbo našumas bei produktyvumas. Reinvestuodamos neapmokestinamąjį pelną, įmonės kurtų naujų darbo vietų, atlyginimai turėtų kilti, nes gerų darbuotojų rinkoje trūksta. Tuomet neturėtume guostis, kad pagal investicijų lygį velkamės ES uodegoje, o darbo užmokestis yra vienas kukliausių Europos Sąjungoje.
Retai girdimas ūkio ministras Evaldas Gustas, VŽ pasakodamas apie svarbiausius kitų metų darbus, pabrėžė, kad prioritetas – investicijų skatinimas. Ministras paminėjo, kad bus toliau ieškoma, kaip pagerinti investicinę aplinką, kokiomis finansinėmis paskatomis vilioti investuotojus. Visa tai, deja, girdėta dešimtis, o gal ir šimtus kartų.  „Ieškosime, analizuosime, užsakysime tyrimus, strategijas“, – tokius ir panašius itin nekonkrečius pažadus žarstė vienas kitą valdžioje keičiantys politikai.
Investicinė aplinka Lietuvoje dar toli gražu nėra tobula, pirmiausia – dėl nestabilios mokesčių politikos. Pinigai iškeliauja iš šalies ne tik dėl to, kad investuotojai juos atsiima, bet ir dėl to, kad jie šiuo metu nemato perspektyvų nukreipti lėšų į vietinę gamybą. Mažiau investuoja ir Lietuvos įmonės, dirbančios pelningai. Tad galbūt ir ūkio ministras, ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai vis dėlto įsiklausytų į racionalų siūlymą neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Kai bus rezultatas, tuomet bus ir išvados.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau