Pagrindiniai 2013 metų ekonomikos aspektai

Publikuota: 2013-01-28
Nourielis Roubini. Ekonomistas
Nourielis Roubini. Ekonomistas
 

Šiais metais pasaulio ekonomika šiek tiek primins sąlygas, vyravusias 2012-aisiais. Ir nieko nuostabaus: pasitinkame dar vienus metus, kuriais pasaulinis ekonomikos augimas vidutiniškai sieks 3 proc., tačiau pasižymės skirtingos spartos atsigavimu: vos 1 procentu pažangios ekonomikos šalyse (tai yra žemiau negu įprastas metinis lygis) ir 5 procentais besivystančiose rinkose (tai yra artimas įprastoms tendencijoms rodiklis). Tačiau išryškės ir reikšmingų skirtumų. Daugelis pažangios ekonomikos šalių priverstos ir toliau skausmingai mažinti gamybos apimtį, mažiau išleisti ir daugiau taupyti, siekdamos taikyti ekonominius svertus ir sumažinti skolą, o tai lems, kad jų ekonomika augs kur kas lėčiau. Griežtas taupymas šiais metais lydės ne tik Jungtinę Karalystę ir euro zonos pakraščiuose esančias valstybes, bet ir daugelį pažangios ekonomikos šalių – griežto taupymo politika vis labiau plinta į euro zonos centrą, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas pažangios ekonomikos šalis (išskyrus Japoniją). Dėl reguliuojamo fiskalinio taupymo daugelyje išsivysčiusių regionų dar vieni vidutinio augimo metai neabejotinai pakirs kai kurių šalių ekonomikos augimą.Kadangi daugelyje išsivysčiusių šalių augimas menksta, rizikingo turto didėjimą, prasidėjusį antrojoje 2012 m. pusėje, lėmė ne pagerėjusios sąlygos, o vykdoma neįprasta pinigų politika. Daugelio pažangiausios ekonomikos šalių centriniai bankai (Europos centrinis bankas, JAV federalinis rezervų bankas, Anglijos bankas ir Šveicarijos nacionalinis bankas) ėmėsi tam tikrų pinigų politikos skatinimo priemonių, o dabar prie jų, regis, prisidės ir Japonijos bankas, kurį neįprastos politikos spaudžia imtis naujoji ministro pirmininko Shinzo Abe vyriausybė.Be to, išlieka ir tam tikrų grėsmių. Pirma, pasiektas mažasis Amerikos susitarimas dėl mokesčių nenustūmė jos nuo fiskalinio skardžio. Anksčiau ar vėliau prasidės dar viena grėsminga kova dėl viršutinės skolos ribos, uždelsto išlaidų apribojimo ir kongreso „sprendimo dėl nenutrūkstamų išlaidų“ (susitarimo leisti vyriausybei ir toliau funkcionuoti nepriėmus įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojami asignavimai). Rinkose gali įsigalėti baimė dėl dar vienos fiskalinės nežinios. Ir net šis neseniai pasiektas mažasis susitarimas reiškia didelę naštą (apie 1,4 proc. BVP) ekonomikai, per pastaruosius keletą ketvirčių išaugusiai vos 2 procentais.Antra, nors Europos centrinis bankas ėmėsi veiksmų sumažinti mokumo ribą euro zonoje (Graikijos pasitraukimas ir (arba) Italijos bei Ispanijos galimybės patekti į rinką praradimas), tačiau tai pagrindinės pinigų sąjungos problemos neišsisprendė. Kartu su politiniu neapibrėžtumu šios problemos vėl smogs visa jėga antrajame metų ketvirtyje.Nepaisant visko, Europoje vis dar gajus sąstingis ir neabejotina recesija, kuriuos dar labiau sustiprino griežtas taupymas, fiskalinė drausmė, stiprus euras ir tebesitęsianti kreditų krizė. Dėl viso to išlieka didelė (o kartu ir galbūt nesubalansuota) ir privati, ir valstybinė skola. Be to, atsižvelgiant į gyventojų senėjimo problemą ir menką darbo našumo augimą, gamybos mastas tikriausiai smuks, jeigu nebus vykdomos agresyvesnės struktūrinės reformos, skatinančios konkurencingumą, nepaliekant privačiajam sektoriui jokios apčiuopiamos paskatos finansuoti nuolatinį einamosios sąskaitos deficitą.Trečia, Kinija turėjo imtis papildomų fiskalinės, pinigų ir kreditų politikos priemonių, kad išlygintų nedarnaus ir netvaraus augimo modelį, pagrįstą pertekliniu eksportu ir fiksuotomis investicijomis, dideliu taupymu ir mažu vartojimu. Iki antrosios metų pusės paspartės investicijos į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą ir pramonės pajėgumą. Ir kadangi mažai tikėtina, kad naujoji šios šalies vadovybė (kuri yra konservatyvi, laikosi laipsniško įgyvendinimo požiūrio ir stengiasi, kad sprendimai būtų priimtini visiems) sieks sparčiau įgyvendinti reformas, reikalingas namų ūkių pajamoms padidinti ir taupymui sumažinti, tad vartojimas (kaip BVP dalis) tikrai nedidės taip sparčiai, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. Taigi yra realus pavojus, kad šių metų pabaigoje laukia „sudėtingas nusileidimas“.Ketvirta, daugelio besivystančių šalių (įskaitant Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją) ir kitų šalių rinkose šiuo metu augimas gerokai išblėsęs. Jų „valstybinis kapitalizmas“, tai yra svarbus vaidmuo tekęs valstybės valdomoms bendrovėms, o dar svarbesnis – valstybės valdomiems bankams; išteklių nacionalizmas; importo pakeitimo industrializacija ir finansinis protekcionizmas bei tiesioginių užsienio investicijų kontroliavimas, – tai pagrindinė šio sąstingio priežastis. Bus matyti, ar šios šalys imsis reformų, skirtų skatinti privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant ekonomikos augimo.Be to, išlieka rimta geopolitinė grėsmė. Kone visos Vidurio Rytų šalys (nuo Magrebo iki Afganistano ir Pakistano) yra socialiai, ekonomiškai ir politiškai nestabilios. Iš tikrųjų „Arabų pavasaris“ virsta „Arabų žiema“. Nors vargu ar kils karinis konfliktas, kur vienoje barikadų pusėje būtų Izraelis ir JAV, o kitoje – Iranas, aišku, kad derybos ir sankcijos neprivers Irano lyderių atsisakyti ketinimų sukurti branduolinį ginklą. Jeigu Izraelis nesutiks pripažinti branduolinę ginkluotę turinčio Irano, kurio kantrybė jau baigia išsekti, vis garsiau bus mušami tikro karo būgnai. Vadinamasis „baimės antkainis“ naftos rinkose gali gerokai – net 20 proc. – padidinti naftos kainas ir neigiamai paveikti augimą JAV, Europoje, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje ir kitose išsivysčiusiose bei besivystančiose šalyse, kurios yra naftos importuotojos.Nors pražūtingos audros tikimybė (jeigu visa šis pavojus iš tikrųjų užgriūtų visu smarkumu) yra maža, kaistančiai pasaulio ekonomikai pristabdyti ir nuosmukiui paskatinti pakaktų ir vienintelio rizikos veiksnio. Ir nors visi rizikos veiksniai smogti kartu visa jėga negali, tačiau kiekvienas iš jų vienu ar kitu būdu tikrai pasireikš. Prasidėjus 2013-iesiems, šie veiksniai vis labiau grasins ekonomikos augimui.Nourielis Roubini yra „Roubini Global Economics“ pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorius.Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2013 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau