Feniksai blaškosi tarp noro išgyventi ir savininkų gudrumo

Paskutiniais mėnesiais pasipylė pranešimų, jog buvę bankrutuojančių kompiuterinės technikos prekybos tinklų darbuotojai savyje aptiko verslumo gyslą ir pradėjo steigti parduotuves ar net parduotuvių tinklus. Toks netikėtas verslumo pagyvėjimas sunkmečio sąlygomis kelia nerimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sunkumų patiriančių tinklų buvusiems partneriams, jie kartais įtaria naujuosius konkurentus dėl vadinamojo Fenikso sindromo.

Aurelijus Rusteika „Topo grupės“ valdybos pirmininkas, ūkiškai kalba, kad išvengti „feniksų“ padėtų ne tik VMI ir teisėsaugos institucijų veiksmai. Kol didmenininkai tieks prekių „reinkarnuotoms“ įmonėms, kad ir mokančioms iš anksto, tol pagunda iš naujo gaivinti įmones bus.
Vladimiro Ivanovo nuotr.

Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas: „Netikiu „feniksų“ ateitimi, nes Lietuva maža, tiekėjai pažįsta savo klientus ir žino, dėl kurių žmonių, ne tik įmonių, jie patyrė nuostolių.“

VŽ skaičius: 633 – tiek „feniksų“, nesumokėjusių 127,5 mln. Lt mokesčių, šiemet rado Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl 33 tokių bendrovių veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vž info
Buvusieji rankų nenuleidžia
UAB „Rimdasta“ Vilniuje ir Kaune atidaro „Sohos“ prekių ženklo IT parduotuves. Įmonė į parduotuves dirbti pakvietė buvusius „BMS Megapolio“ darbuotojus. „Sohos“ subūrė tuos žmones, kuriems „BMS Megapolio“ žlugimas buvo ne tik asmeninė drama, bet ir postūmis imtis naujų idėjų. Manau, kad karti patirtis leidžia mums racionaliau planuoti ir kur kas jautriau vertinti santykius su partneriais ir klientais. Paprastumas, lankstumas ir asmeniniai kontaktai – štai kuo grindžiama mūsų verslo filosofija“, – sako Regina Poniškaitytė, įmonės direktorė.
Kol kas gyvybės ženklų rodo ir pats „BMS Megapolis“ (UAB „Computer data international“) – teismas leido atidaryti dvi parduotuves, jose vyksta normali prekyba – parduodamos bankui įkeistos prekės, perkama ir naujų. Taip siekiama sumažinti skolas. Ar prekybos vietos veiks toliau, spręs kreditorių susirinkimas.
„Kol kas tikrinami visi sandoriai ir tik tada bus aiškūs visi įmonės įsipareigojimai. Jei žmonės buvo atleisti, jiems reikia gyventi. Nemanau, kad, jei žmogus dirbo kompiuterių parduotuvėje, jam turėtų būti uždrausta ir toliau prekiauti kompiuteriais“, – pritaria Gražina Šestak, „Computer data international“ bankroto administratorė.

Seni vardai
Į IT rinką spraudžiasi naujokė iš Vakarų Lietuvos UAB „Lantelis“, prie jos vairo – 2008 m. pabaigoje bankrutavusio IT mažmeninio prekybos tinklo „Flopo informacinės sistemos“ (FIS) buvęs vadovas Modestas Tamutis.
Ponas Tamutis pasakoja, kad „Lantelį“ 2008 m. gruodžio pabaigoje įkūrė buvę TEO LT, „Statoil Lietuva“ ir UAB „“Flopo Informacinės sistemos“ (FIS) įmonių darbuotojai.
VŽ rašė, kad FIS pernai gruodžio 9 d. buvo iškelta bankroto byla, iki pat veiklos sustabdymo jai vadovavo p. Tamutis.
„Visą savo karjerą siejau su IT, tad buvusių kolegų kvietimą priėmiau ilgai nesvarstęs. Man visuomet darė įspūdį ryžtingas verslas, patirtį vertinantis kaip galimybes, o ne tik kaip klaidas“, – kalba p. Tamutis.
Pono Tamučio pavardė spaudoje dažnai mirgėjo prieš metus, kai buvo paskelbta apie 59 parduotuves valdžiusio FIS prekybos tinklo bankrotą.
Pirmieji įtarimai
2008 m. gruodžio 23 d. viešai pranešta, jog grupė buvusių UAB „Flopo informacinės sistemos“ (FIS) darbuotojų įkūrė UAB „Gera kaina LT“. Ji iš FIS perėmė dalį veiklos ir rudenį pristatytą prekių ženklą „BeOn“.
Anot UAB „Gera kaina LT“ direktoriaus Vaido Beneševičiaus, toks sprendimas susijęs su dalies darbuotojų noru išlikti IT rinkoje, taip pat atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes ankstesnėje darbovietėje.
Kol nesusidūrė su sunkumais, FIS vykdė itin agresyvią plėtrą įsigijimų būdu ir skelbė sieksiančios sukurti vieną iš didžiausių kompiuterių ir IT prekybos tinklų Baltijos šalyse. Pernai UAB „FIS investicija“ iš UAB „Euroset LIT“ įsigijo 19 „Techmarket“ tinklo parduotuvių Lietuvoje ir 8 Latvijoje, taip pat konkurentę UAB „Fortakas“, iš jos perėmė 7 prekybos ir priežiūros vietas.
VŽ duomenimis, įtarimų, kad iš verslo pasitraukė negražiai, neišvengė ir bankrutuojančios FIS savininkai.
Paaiškėjo, kad dalis FIS turto – maždaug už 2 mln. Lt – dar prieš bankrotą buvo perleista kitai bendrovei – UAB „Gera kaina LT“.
Įtarus, kad šis sandoris buvo sudarytas įmonei ir jos kreditoriams nenaudingomis sąlygomis, teismui yra pateiktas ieškinys dėl jo nutraukimo.
100% FIS akcijų priklauso bendrovei „FIS investicija“, jos akcininkai neskelbiami.
FIS skolos viršija 12,6 mln. Lt. Sąraše – per 300 kreditorių. Daugiausia – beveik 3 mln. Lt – FIS liko skolinga prekinio kredito draudikei „Coface“. Kaune Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau renka informaciją ir atlieka operatyvų patikrinimą dėl įvairių su bankrutavusiu „BMS Megapoliu“ (UAB „Computer data international“) susijusių įmonių veiklos, tačiau kol kas nepatvirtina, kad oficialus tyrimas bus pradėtas. Tiesa, verslininkai sutinka, kad jei žmogus dirbo kuriame nors žlugusiame tinkle ir praradęs darbą griebėsi veiklos, kurią geriausiai išmano, neverta skubėti jį kaltinti neteisėta veikla. „Žmonės imasi to, ką sugeba. Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje apie 200 internetinių parduotuvių, parduodančių kompiuterius. Daugumą iš jų, mano žiniomis, įsteigė buvę realių parduotuvių darbuotojai. Kita pusė, kad daugėja ir vadinamųjų feniksų – naujų įmonių, kurių savininkai „nusikratė“ skolų ir vėl dirba toje pačioje srityje“, – dėsto „Topo grupės“ valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika, jis teigia, jog tokių „atgimimo“ atvejų ypač daugėja tarp smulkių įmonių. Kęstutis Gurevičius, Marijampolėje mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais prekiaujančios UAB „KGF“ savininkas, skaičiuoja, kad dėl įmonių, kurios formaliai bankrutavo, negrąžino skolų ir vėl atgijo, šiais metais jie prarado mažiausiai vieno mėnesio apyvartą.
Sena patirtis
„Netikiu „feniksų“ ateitimi, nes Lietuva maža, tiekėjai pažįsta savo klientus ir žino, dėl kurių žmonių, ne tik įmonių, jie patyrė nuostolių. Keista, kad kai kurie didmenininkai tokiems naujai atgimusiems vis tiek veža prekių“, – stebisi p. Rusteika ir siūlo atidžiau pažvelgti, kad ir į tokią įmonę kaip UAB „Varle“, kurios vienas iš savininkų – buvęs UAB „Innovation Computer Group“ (ICG) komercijos direktorius Marius Butauskas.
„Varle“ įkurta 2009 m. rudenį ir prieš savaitę paskelbė apie naujų parduotuvių atidarymą. Bendrovė teigia, jog turi 5 kompiuterinės technikos parduotuves ir vieną internetinę varle.lt.
Pono Rusteikos nuomone, išvengti „feniksų“ padėtų ne tik VMI ir teisėsaugos institucijų veiksmai. Kol didmenininkai tieks prekių „reinkarnuotoms“ įmonėms, kad ir mokančioms iš anksto, tol pagunda iš naujo gaivinti įmones bus.
Pats p. Butauskas neigia, kad „Varle“ priskirtina prie minėtųjų:
„Mūsų tinklas veikia franšizės pagrindu ir čia suvienytos kelios įmonės. Mums kompiuteriai – nebe pagrindinės prekės. Dirba ne tik iš ICG, bet ir iš tos pačios „Topo grupės“ išėję darbuotojai. Mano paties sąsajų su ICG nelikę.“