O kuo tai svarbu man

Ankstesnės ekonomikos skatinimo priemonės nepasiteisino, o tokios šalys kaip JAV, Japonija ar Jungtinė Karalystė kiekybinį ekonomikos skatinimą jau išbandė ir dabar skina ekonomikos augimo vaisius.
Martino Leisslio („Bloomberg“) nuotr. Dar ne taip seniai Frankfurtas ir jame įsikūrusi Europos centrinio banko (ECB) būstinė atrodė tolima, o joje priimami sprendimai – neaktualūs, nes juk turime litą, tegul ir susietą su euru fiksuotu kursu. Nuo šių metų sausio 1-osios praradome net ir teorinę teisę sakyti, kad tai mums neaktualu (nors iš tiesų net ir turint litą tai buvo aktualu).
Į ECB šią savaitę kryps viso pasaulio akys, nes bankas turėtų priimti sprendimą, ar pradėti kiekybinį ekonomikos skatinimą, kitaip dar vadinamą obligacijų supirkimo programa, ar tiesiog pinigų spausdinimu. Tai – viena iš paskutinių priemonių, kuri, manoma, padės euro zonai išeiti iš nulinio ekonomikos augimo fazės ir atsikratyti defliacijos. Ši piktžaizdė smukdo vartojimą ir skatina vartotojus atidėti pirkinius ateičiai, nes tikimasi, kad dėl augančios pinigų vertės prekės toliau pigs.