Naujovė duomenų apsaugoje

Europai reikia tvirtos, modernios asmens duomenų apsaugos sistemos ir jos reikia greitai, siekiant padėti Europos ekonomikai augti ir jos piliečiams gauti darbą. Šią savaitę vyksiančiame posėdyje ES teisingumo ministrai turės galimybę plėtoti šį Europos ateičiai itin svarbų projektą. Dėl reformos įmonės galės lengviau atsikvėpti: bus tik viena nacionalinė duomenų apsaugos įstaiga ir vienos taisyklės visoje ES, o ne skirtingos taisyklės kiekvienoje iš 28 šalių. Dėl to sumažės bendrovių išlaidos, joms bus paprasčiau vykdyti veiklą, o mažosios ir ypač pradedančiosios įmonės galės patekti į naujas rinkas. Be to, reforma piliečiams suteikia daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis ir taip padeda atgauti pasitikėjimą, kurį buvo pakirtę šnipinėjimo skandalai ir duomenų saugumo pažeidimai. Vartotojų pasitikėjimas – didžiausias atlygis skaitmeninėje ekonomikoje. Reforma suteikia tinkamų priemonių tai pasiekti. Pvz., nustačius aiškias duomenų perdavimo taisykles ir laikantis principo, kad kiekviena Europoje veiklą vykdanti bendrovė turi taikyti mūsų teisės aktus, net jei jų serveriai yra už ES ribų, sumažės nuogąstavimų dėl stebėjimo ir duomenų nesaugumo. Suteikiant naują galimybę nacionalinėms duomenų apsaugos įstaigoms, kad šios skirtų prasmingas sankcijas taisykles pažeidusioms įmonėms, piliečiams bus parodoma, kad jų teisių iš tiesų paisoma. Viena iš šių teisių jau ne vieną mėnesį itin domisi spauda – teise būti pamirštam. Gegužės mėnesį ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad paieškos sistemos, pvz., „Google“, piliečių prašymu turi pašalinti paieškos rezultatus, jei įvykdytos tam tikros sąlygos. Šis sprendimas sukėlė sąmyšį. Normalu, kad toks reikšmingas ir didelį poveikį darantis sprendimas įžiebia gyvas diskusijas. Tačiau nereikia pamiršti, kad šiuo sprendimu teisė būti pamirštam netapo viršesne teise, dėl kurios būtų leidžiama cenzūra internete. Priešingai, sprendimu raginama rasti deramą teisės būti pamirštam, teisės į spaudos laisvę ir saviraiškos laisvės pusiausvyrą. Taip EK siūlomoje reformoje įtvirtinamas jos subalansuotas požiūris. Sprendime taip pat atkreipiamas dėmesys į priežastis, kodėl šią reformą mums reikia priimti kuo greičiau. Teismas turėjo įsikišti, nes Europos duomenų apsaugos taisyklės interneto amžiuje nėra tinkamos. Jos priimtos 1995 m., t. y. skaitmeninės revoliucijos požiūriu – prieš visą amžinybę.
Dabar su EK ir Europos Parlamentu (EP) turi bendradarbiauti valstybės narės, kad būtų užtikrintas spartus šių modernių duomenų apsaugos taisyklių įdiegimas. EP jau išreiškė tvirtą palaikymą, o valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo iki 2015 m. priimti tvirtą ES bendrąją duomenų apsaugos sistemą. Tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė aktyviai dalyvaus šiose derybose. Duomenų apsaugos reforma turėtų būti svarbus žingsnis į priekį ir taip būtų ruošiama dirva tolesniems plačių užmojų projektams ateinančius penkerius metus.
Martine Reicherts
Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga EK narė