Rinkoje – elektros deficito sindromas

Dėl palyginti šiltos žiemos elektros kainos Šiaurės šalyse nukrito vidutiniškai beveik ketvirtadaliu. Lietuvoje – ne daugiau kaip 2%. „Litgrid“ užsimena, kad importuotojai nenaudoja turimų privilegijų.

Baltijos šalių sistemų operatoriai – „Litgrid“, latvių „Augstsprieguma tikls“ ir estų „Elering“ – toliau ieško galimybių, kaip surasti visą trijulę tenkinančią naują perdavimo sistemos pralaidumo valdymo metodiką. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.
Anot ekspertų, „Iner RAO Lietuva“ pernai inspiravo politinę diskusiją dėl perdavimo sistemos veikimo ir gavo papildomų preferencijų verslui, tik jomis nesinaudoja ir neturi jokių prievolių į rinką patiekti kokį nors kiekį elektros.
RYTO STASELIO NUOTR.

14%
Tiek Lietuvos ir Baltarusijos jungčių pralaidumas išnaudotas vasarį.

**
„Iner RAO Lietuva“ neturi jokios prievolės į rinką patiekti kokį nors kiekį elektros – jų valia išvis uždaryti čia verslą.

„Achemai“ Lietuva 46 mln. brangesnė
Vakar VŽ skelbė Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, interviu, pokalbyje jis darsyk įspėjo, kad aukštos elektros kainos ima kenkti šalies verslo konkurencingumui. „Jeigu „Achema“ šiandien turėtų gamyklą Estijoje, vien dėl (elektros – VŽ) kainos skirtumo kasmet sutaupytų 12 mln. Lt“, – sakė p. Dargis.
Vigintas Virkutis, AB „Achema“ vyriausiasis energetikas, VŽ patikslino, kad kainų skirtumas bendrovei turėtų dar didesnės įtakos: „Pagal VKEKK skelbiamus duomenis, vidutinė elektros energijos kaina komerciniams vartotojams Lietuvoje pernai buvo 0,424 Lt/kWh be PVM, o štai Estijoje – 0,291 Lt/kWh, turėdami galvoje, kad AB „Achema“ per metus suvartoja 350 mln./kWh, galėtume sakyti, kad dirbdamas Estijoje koncernas per metus sumokėtų ne 12, bet 46 mln. Lt mažiau.“
Šiuo metu „Achema“ elektros energiją perka iš įmonės „Inter RAO Lietuva“, kurią pasirinko iš trijų konkuravusių tiekėjų.
„Kokios buvo siūlomos sąlygos ir kainos, yra konfidenciali tiek tiekėjų, tie mūsų bendrovės informacija, tačiau galiu pasakyti, kad jos buvo nuo 7 iki 20 ct didesnė, nei mokame dabar“,– sakė p. Virkutis. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

„Inter RAO“ privilegijų neturi
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Inter RAO Lietuva“ 2013 m. rudenį kreipėsi į įvairias valstybines institucijas siekdama užtikrinti importo galimybes iš žemyninės Rusijos ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus savo klientams. Kompanijos „InterRAO Lietuva“ atstovai kartu su „Litgrid“, „Lietuvos energijos“ atstovais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovais dalyvavo bendrame pasitarime. Dėl Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių 2013 m. sudaryto susitarimo ir metodikos dėl tarpsisteminio pralaidumo nustatymo buvo tam tikri periodai, kai pralaidumo Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo pjūvyje nebuvo ir importas iš žemyninės Rusijos nebuvo galimas. Kadangi dėl remontų tam tikrą laikotarpį buvo apribota ir Kaliningrado TEC generacija, „Inter RAO Lietuva“ pradėjo fiziškai stokoti elektros energijos, kurią galėtų patiekti savo klientams ir įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, todėl šio elektros energijos importuotojo siekis spręsti tiekimo problemą yra suprantamas. Noriu pabrėžti, kad 2013 m. rugsėjį ir spalį vidutinė elektros kaina biržoje buvo pakilusi 5–7 ct/kWh (iki 22 ct), o kai kuriais momentais kaina buvo pašokusi net kelis kartus. Nuo 2014 m. įsigaliojus „Litgrid“ metodikai vidutinė kaina biržoje išlieka žema – apie 15 ct/kWh. Palyginti 2013 ir 2014 sausio 1 d. – kovo 19 d. laikotarpius, galima konstatuoti, kad 2014 m. vidutinė elektros kaina „NordPool Spot“ biržoje yra mažesnė nei 2013 m. – 14,82 ct/kWh, palyginti su 15,11 ct/kWh 2013 m.
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo elektros perdavimo jungčių tarp Lietuvos ir gretimų šalių galių paskirstymo rinkai nacionalinė metodika, jos pagrindu šiuo metu yra skirstomas pralaidumas su visomis kaimynėmis, su kuriomis turime elektros linijas. Vertinant minimą 200 MW pralaidumą Baltarusijos ir Lietuvos pjūvyje nevertėtų jo vadinti papildomo, ekspertų teigimu, tai yra dalis instaliuotos pralaidumo galios ir taisyklėse ar teisės aktuose nėra nustatyta, kad jie yra griežtai garantuoti. Šiuo pralaidumu siekiama sudaryti lygiavertes sąlygas tiekti elektros energiją ir Šiaurės (Baltijos šalių ir Skandinavijos), ir Rytų kryptimi (Rusijos ir Baltarusijos).
Lyginti Estijos ir Lietuvos elektros kainų nevertėtų, kadangi Estija nuo šių metų pradžios yra susijungusi su Suomija 1.000 MW galios linijomis ir gali naudotis Suomijos ir kitų Šiaurės šalių elektros rinkų teikiamomis galimybėmis. Lietuvoje tikimės priartėti prie Šiaurės šalių rinkos kainų 2016 m., kai pradės veikti „NordBalt“ jungtis.“

Vidutinės elektros kainos NPS Lietuvos zonoje,
2013 ir 2014 m. pradžioje (EUR/MWh)

2013 m.
1 savaitę 37,78
40,91
48,26
49,34
44,29
43,85
44,31
38,90
43,15
10 savaitę 49,71

2014 m.

1 savaitę 35,99
40,14
45,88
45,25
41,21
43,28
45,99
40,02
45,19
10 savaitę 42,43
ŠALTINIS: „NordPool Spot“ Praėjusių metų rudenį Vyriausybės sukelta politinė audra dėl nepateisinamai aukštų elektros kainų Lietuvoje ir priemonės rinkoje suteikiant konkurencinį pranašumą vienam tiekėjui – „Inter RAO Lietuva“ – baigėsi niekuo. Nors AB „Litgrid“, šalies elektros perdavimo sistemos operatorė, nuo š. m. sausio 1 d. užtikrino didesnį pralaidumą Baltarusijos ir Lietuvos pjūvyje, tikėdamasi, kad šia galimybe pasinaudos rusiškos elektros tiekėjai mažindami kainas rinkoje, vidutinės elektros kainos š. m. vasarį, palyginti su praėjusiais metais „NordPool Spot“ (NPS) biržos, Lietuvos zonoje sumenko tik puse procento. Sausį vidutinė elektros kaina, palyginti su 2013 m, buvo mažesnė 2%.
Tuo pat metu vidutinė elektros kaina visoje NPS sistemoje, palyginti su 2013 m. vasariu, krito beveik 24%, NPS Estijos zonoje – 12,6%. Viena ekspertų pabrėžiamų elektros kainų mažėjimo Šiaurės šalyse priežasčių – palyginti šilta žiema, rodo, kad gamtos sąlygos NPS sistemoje dalyvaujančiose šalyse buvo panašios.
„Efektyvesnis jungčių pralaidumo su Baltarusija ir Rusija išnaudojimas žiemą, kai elektros suvartojimas yra didžiausias, galėjo didinti pasiūlą ir priartinti elektros kainą prie estiškos, tačiau elektros importuotojai šiomis galimybėmis nesinaudojo“, – AB „Litgrid“ išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas Robertas Staniulis, bedrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovas. Ponas Staniulis diplomatiškai nenurodė, kad Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo pjūviu gali pasinaudoti tik viena rinkos dalyvė – UAB „Inter RAO Lietuva“.
Elektros energija tarp Baltijos šalių prekiaujama vadinamuoju BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedu, techniškai jis valdomas iš dispečerinės Maskvoje. Rusija ir Baltarusija nedalyvauja Šiaurės šalių NPS prekybos sistemoje, nors Rusijos koncerno „Inter RAO“ antrinė įmonė „Inter RAO Lietuva“ prekiauja elektros energija Baltijos šalyse.
NPS prekybos sistemos specifika yra ta, kad elektros energija parduodama tik tose jos zonose, kuriose yra pagaminama. Perdavimą pagal prekybos įmonių paraiškas iš vienos zonos į kitą, linijų pralaidumą reguliuoja kompiuterių sistema. Šiuo požiūriu, kadangi „Inter RAO“ yra išskirtinis Rusijos vyriausybės paskirtas toje šalyje pagamintos elektros eksportuotojas, kitos Baltijos šalių įmonės savarankiškai įsigyti elektros negali. Todėl tarptautinės Baltijos šalių jungtys su Rusija ir Baltarusija bei jų pralaidumo galingumas NPS rinkai neturi lemiamos įtakos.