Kolekcinių monetų spindesį kitąmet papildys eurų žvangesys

Tik atgavusi Nepriklausomybę – 1990-aisiais – Lietuva pradėjo kaldinti ir savus pinigus. Šiandien kalykla du trečdalius pajamų gauna iš užsienio užsakovų, o pagrindinis pajamų šaltinis – kolekcinės monetos. Jų klientams įmonė geba pateikti lanksčiai ir greitai, bet už papildomą kainą, kurią sutinka mokėti klientas.

Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius: „Įmonė patraukli užsakovams dėl lankstumo. Vienas centrinis bankas prieš tris savaites kreipėsi dėl trijų kolekcinių monetų partijų. Jas reikia pagaminti jau sausio viduryje. Susitarėme dėl kainų bei terminų ir padarysime. Be abejo, gauname papildomą antkainį. Tokių pavyzdžių turime nemažai.“

Modestas Katkevičius, LMK Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas: „Prieš metus atnaujinome savo tinklalapį ir didžiąją dalį pajamų gauname per jį. Populiariausios yra Lietuvos monetos, taip pat kitų bankų išleistos monetos, kurias vėliau perparduodame Lietuvos arba užsienio klientams. Šiuo metu deriname sutartis su partneriais, kurie iš LMK ims gaminius ir juos platins.“

**
Visi kalti monetų pakviesti specialistai jautė pakilimą. Didžiavosi galėdami prisiliesti prie Nepriklausomybės atkūrimo.

Apie Lietuvos monetų kalyklą
UAB Lietuvos monetų kalykla įsteigta 1990 m. gruodžio 10 d. Pirmasis vadovas – Viktoras Miltakis.
LMK yra valstybės kontroliuojama bendrovė, kurią patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas. Bankas šiemet suformavo naują valdybą, ji turi du nepriklausomus valdybos narius.
LMK užsakovai yra Lietuvos bankas, kitų valstybių, kurios neturi monetų kalyklų, nacionaliniai centriniai bankai. Tokių kalyklų neturi latviai, estai, baltarusiai, kitos NVS valstybės, kaip Kirgizija, Armėnija. LMK teko kaldinti monetas ir Liuksemburgui. Tarp svarių užsakovų yra didelės numizmatinės kompanijos, pasirašiusios sutartis su centriniais bankais. Dėl užsakymų įmonė konkuruoja su olandais, slovakais, prancūzais. LMK pardavimo pajamos 2012 m. siekė 8,9 mln. Lt. Per š. m. 9 mėnesius – 6,6 mln. Lt, arba 25% daugiau nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Didžiausia dalis – per 5 mln. Lt įmonės pajamų – tenka kolekcinėms arba proginėms monetoms. 2012 m. bendrovė turėjo 0,2 mln. Lt nuostolį, o per š. m. 9 mėn. nuostolis siekė 0,4 mln. Lt. Tačiau įmonės vadovybė prognozuoja, kad šiemet metus baigs pelningai. Šiuo metu įmonėje dirba 56 žmonės. Šaltinis: LMK, Lietuvos bankas

Kiek monetų turime
Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. lapkričio pabaigoje šalies apyvartoje buvo 1,16 mlrd. monetų – daugiausia 1 cento, kurios sudarė 39% visų monetų. Natūraliai mažiausiai cirkuliuoja 5 Lt monetų, pastarosios tesudaro 1,5%, arba 16,8 mln., vienetų. Apyvartinės monetos naudojamos 25–30 m., jas tenka atnaujinti, nes, pavyzdžiui, dalį jų iš šalies išsiveža turistai.
Kolekcinių monetų apyvartoje 2013 m. lapkritį buvo apie 400.000. Kolekcinių monetų kitąmet LMK planuoja nukaldinti dukart daugiau nei 2013 m. – apie 150.000–160.000 vienetų, apie 40 vienodo dizaino monetų. Šaltinis: LMK, Lietuvos bankas

Juditos Grigelytės nuotr.

Kai VŽ lankėsi kalykloje, apyvartinių monetų poreikis šiemet jau buvo patenkintas, todėl mašinos, kuriomis kaldinami lietuviški centai ir litai, nebedūzgė. Šarūno Mažeikos ( BFL) nuotr. ( litai)
Dailininkas kuria gipsinį monetos modelį – keletą kartų padidintą monetos piešinio reljefinį atvaizdą.
Monetų gamybos įrankių paviršiuje išgraviruojamas reljefinis natūralaus monetos dydžio atvaizdas. (228604 - 002)

Monetų ruošiniai prieš kaldinimą nupoliruojami specialiame būgne, pripildytame įvairaus dydžio rutuliukų iš nerūdijančio plieno.
Sidabriniai kolekcinių monetų ruošiniai. Kolekcinės monetos kaldinimas. Nuo įrankių nuvalomos kaldinant susidarančios sidabro dulkės.

Lietuvos banko kolekcinė moneta, skirta pirmojo LDK žemėlapio išleidimo 400 metų sukakčiai. Tikrinama kokybė.

Kirgizijos nacionalinio banko moneta, kurios averse pavaizduotos antilopės. Nukaldinta panaudojant segmentinio dengimo auksu technologiją.
Gruzijos parlamento „Laisvės“ ordinas. Lietuvos monetų kalykloje (LMK) apsilankėme saulėtą gruodžio 10 d. rytą. Tądien įmonė šventė 23-iąjį savo gimtadienį. Įėjus į gamyklos patalpas, padvelkė šaudyklos kvapu. Brandesni žmonės jį dar atsimena iš mokyklos laikų, kai mokiniai dar mokydavosi šaudyti. Prieš patenkant į gamybos patalpas, kur kuriamos ir kaldinamos monetos, teko pereiti patikrą. Ji primena patikrinimą oro uoste prieš lipant į lėktuvą. Pirmiausia turėjome išsiimti iš kišenių monetas, kitus metalinius daiktus, telefonus ir žengti pro patikros vartus. Niekas nepypteli, necypteli – vadinasi, pradedame pažintį su kalykla. Beje, tą pačią procedūrą teko atlikti ir atsisveikinant. Patikrą su mumis perėjo ir įmonės vadovas Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.