Vilionės – per skrandį
"Palydimieji" restorano virtuvės elementai – interjeras ir aptarnavimas – palieka gerą įspūdį: lakoniška, estetiška, neįkyru.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
VŽ įvertinimas 22
Maistas 4
Valgiaraštis 4
Aplinka* 5
Kaina už vertę 4
Aptarnavimas 5
Automobilio stovėjimas** 2
* Vertinama aplinka dalykiniam pokalbiui: ar yra galimybė konfidencialiai pasikalbėti, ar negirdima kaimynų pokalbių ir kt.
** Balas už automobilio statymą į bendrą pažymį neįtrauktas.
*** „VŽ gido“ autoriai restoranus lanko anonimiškai ir už pietus susimoka patys.
Adresas Šv. Mikalojaus g. 15/Žemaitijos g. 8A, Vilnius Vietų skaičius 60 restorane, 40 bare. darbo laikas I-IV – 11.30-15 val., 17.30-22 val.; V – 11.30-15, 17.30-23 val. telefonas +370 5 2611397
svetainė www.theroyalthaibangkok.net Tarp egzotinių pasaulio virtuvių tailandietiškos virtuvės maitinimo įstaigų Lietuvoje nėra daug, vos keletas, nors keliaujančių į Tailandą mūsų tautiečių, ko gero, tikrai ne mažiau nei, tarkime, į Kiniją. Mums, užaugusiems didžkukulių, baltosios mišrainės ir silkės gastronominėje kultūroje, kitų pasaulio šalių virtuvės Lietuvoje – tarsi dar vienas globalumo patvirtinimas: esame kaip visi, su visais. O egzotika dar ir vilioja, tad išgirdę apie Vilniuje ne taip seniai atidarytą tailandietiško maisto restoraną daug žadančiu pavadinimu – „The Royal Thai Bangkok“ tiesiai ten ir drožiame. Juolab – atsiliepimai apie jį sklando geri.
Restoranas veikia kadaise buvusios „Jazz&Rock cafe“ vietoje, netoli – ir Vokiečių gatvė, ir Rūdininkų aikštė, kur, atvykus automobiliu dieną, galima bandyti laimę rasti vietos jį pasistatyti. Juk ir „Teleloto“ loterijoje žmonės, būna, kad laimi. Tačiau automobilio statymas Vilniuje – ne restorano bėda, kaip ir prieigos prie jo. Gretą esančią žavią Šv. Mikalojaus bažnytėlę stelbia statybų aikštelės dekoracijos: kitapus gatvės baigiami įrengti gyvenamieji namai. O štai nebaigtas dailinti paties restorano fasadas – visai nekarališkas – ko gero, jau restorano reikalas.
Lakoniška, estetiška, neįkyru
Viduje – visai kas kita. Neabejoju, jog atsiras lankytojų, pasigendančių tailandietiškų autentiškų grožybių: medinių dekoratyvinių elementų, mitinių gyvūnų ir dievybių skulptūrų, draperijų, kutų, aukso ir sodrių spalvų. Aukso spalvos skulptūrėlė – tik viena. Restorano interjeras – minimalistinis, ir stereotipais besivadovaujančiam piliečiui jis labiau primintų Japoniją nei Tailandą. O mums jis patiko. Itin puikiai išspręsta apetito nekeliančių vaizdų (kokie nors begriūvą senamiesčio sandėliukai) problema: langas į vidinį kiemą nubaltintas, ant jo sustatyti vazonai su žydinčiomis orchidėjomis. Žavu, lakoniška, estetiška. Vieta verslo susitikimui: kodėl gi ne, tiktų. Santūri aplinka neblaško, stalai stovi pakankamai atokiai vienas nuo kito, pagaliau, šiais laikais kažin ar bus visi užimti net ir dienos pietų metu. Toks pat minimalistiškai žavus čia ir aptarnavimas: mandagus, paslaugus, neįkyrus. Smulkias duobeles-klaidas tuo pat išlygina atsiprašymas. „Ir nesako „ne“, net tais atvejais, kai galėtų“, – taikliai pastebi kolegė. Aplankiusi ne vieną Azijos šalį ji vertina, jog būtent toks aptarnavimas būdingas tenykštėms maitinimo įstaigoms.
Atsargiai, aštru
Taigi –– ar bereikia sakyti: tave pastebi vos įėjusį, atneša valgiaraštį, o priimti užsakymų ateina vos pakėlus akis nuo jo. Pirmasis išbandymas mums buvo valgiaraštis. Patiekalų siūloma palyginti nemažai, norisi paragauti ir to, ir ano, ir trečio, juolab egzotinius patiekalų pavadinimus draugiškai paaiškina apačioje surašytos sudedamosios jų dalys. Klausinėjame padavėjos, renkamės kokosų pieno ir krevečių sriubos, keptų krevečių užkandą ir vieną dienos pietų pasiūlymą – smalsu pamatyti, ko jis vertas. 12 Lt kainuojantys pietūs – palyginti kuklūs, beje, kaip ir jų kaina, tačiau neėdriam organizmui – visiškai pakankami. Dienos pietų komplektų siūlomi bene penki. Į kiekvieną jų įeina ta pati daržovių sriuba, dubenėlis ryžių ir patiekalas iš vištienos, daržovių, žuvies, jautienos, kiaulienos – pasirinktinai. Sriuba iš komplekto ypatingų jausmų nesukelia: normali aštri daržovių sriuba. Ryžiai taip pat normalūs, teisingai išvirti. Kuokštelis tarkuotų morkų ir kopūstų lėkštėje, kaip būdinga Azijos šalių virtuvei ir neįprasta mums – be jokio užpilo. „Taip patiekiamomis grynomis daržovėmis jie parengia skonio receptorius kitiems skoniams“, – tarsteli kolegė.
Vertinant vienu sakiniu dienos pietus – neblogai. Suabejoti galima tik dėl to, jog kiekvieną savaitę jų siūlomi vis tie patys penki ar šeši komplektai. Skaičiuojame: visus išragauti ilgai netruks, o įvairovės net ir už 12 Lt norisi. Kolegė, įsimaniusi paragauti „ko nors tradiciškai tailandietiško“, savąją krevečių ir kokosų pieno sriubą gauna specialiame ant žvakutės kaitinamame puodelyje. Porcija nemaža, sriuba – išties savito skonio, nei krevečių, nei grybų nepagailėta (lietuviška realybė: grybai – tai šampinionai). Po pirmųjų šaukštų pasirodo, jog sriubai trūksta jėgos, tačiau netrukus ryškėja poskonis: malonus, įvairiaskonis, gomurį griebiantis aštrumėlis. Priekaištas sriubai būtų joje sužvejotos nevalgomos sumedėjusios prieskonių drožlelės. Europietiška virtuvė reikalautų, jog viskas, kas yra lėkštėje, turėtų būti valgoma. Dėl azijietiškos – nedrįsčiau ginčytis. Užkandžiui paprašiusi ant iešmelių keptų karališkųjų krevečių bičiulė gauna jas gražiai apskrudintas, su kelių rūšių aštraus padažo indeliais. Skanu, traškiname abi tas krevetes. Ir abi patiekaluose (žuvies ir krevečių) pasigendame sultingumo. Pateisinama priežastis būtų: šviežių, iš jūros tik ką ištrauktų žuvų ar jūragyvių Lietuvoje kažin ar rasi. O tos šaldytos visada bus sausesnės. Kita vertus, šiame restorane ragavusieji patiekalų iš kiaulienos ar jautienos juos giria: skanu, minkšta, sultinga. Pagyros lydi ir restorane gaminamus troškinius (Thai Curries). Objektyvumo dėlei apklaustos „Lietuvos aido“ meno galerijos galeristės, pietavusios prie kito staliuko, sako čia dažnai ateinančios pietų, kartais patiekalų jos užsisako tiesiai į galeriją. Į krūvą sudėjus savo ir svetimus įspūdžius, apibendriname: maistas čia skanus, kainos, palyginti su kitomis senamiesčio maitinimo įstaigomis, nesikandžioja (nors gaiviųjų gėrimų kaina, pvz., 033 l „Coca-Cola“ buteliukas – 5 Lt, kelia abejonių). Vyno ir kitų gėrimų sąrašas – pakankamas.
Taip, Tailando virtuvė yra gana aštri, į „The Royal Thai Bangkok“ vertėtų tai prisiminti. Kita vertus, yra čia patiekalų ir jautresniam skrandžiui. Be to, valgiaraštyje aštriausieji patiekalai pažymėti dviem pipirais, o jo pabaigoje patalpintas perspėjimas alergiškiems žmonėms dėl galimo neigiamo poveikio. Mudviem su kolege, mėgstančiom aštresnius gastronominius potyrius, aštrumo nebuvo per daug.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
VŽ įvertinimas 22
Maistas 4
Valgiaraštis 4
Aplinka* 5
Kaina už vertę 4
Aptarnavimas 5
Automobilio stovėjimas** 2
* Vertinama aplinka dalykiniam pokalbiui: ar yra galimybė konfidencialiai pasikalbėti, ar negirdima kaimynų pokalbių ir kt.
** Balas už automobilio statymą į bendrą pažymį neįtrauktas.
*** „VŽ gido“ autoriai restoranus lanko anonimiškai ir už pietus susimoka patys.
Adresas Šv. Mikalojaus g. 15/Žemaitijos g. 8A, Vilnius Vietų skaičius 60 restorane, 40 bare. darbo laikas I-IV – 11.30-15 val., 17.30-22 val.; V – 11.30-15, 17.30-23 val. telefonas +370 5 2611397
svetainė www.theroyalthaibangkok.net Tarp egzotinių pasaulio virtuvių tailandietiškos virtuvės maitinimo įstaigų Lietuvoje nėra daug, vos keletas, nors keliaujančių į Tailandą mūsų tautiečių, ko gero, tikrai ne mažiau nei, tarkime, į Kiniją. Mums, užaugusiems didžkukulių, baltosios mišrainės ir silkės gastronominėje kultūroje, kitų pasaulio šalių virtuvės Lietuvoje – tarsi dar vienas globalumo patvirtinimas: esame kaip visi, su visais. O egzotika dar ir vilioja, tad išgirdę apie Vilniuje ne taip seniai atidarytą tailandietiško maisto restoraną daug žadančiu pavadinimu – „The Royal Thai Bangkok“ tiesiai ten ir drožiame. Juolab – atsiliepimai apie jį sklando geri.
Restoranas veikia kadaise buvusios „Jazz&Rock cafe“ vietoje, netoli – ir Vokiečių gatvė, ir Rūdininkų aikštė, kur, atvykus automobiliu dieną, galima bandyti laimę rasti vietos jį pasistatyti. Juk ir „Teleloto“ loterijoje žmonės, būna, kad laimi. Tačiau automobilio statymas Vilniuje – ne restorano bėda, kaip ir prieigos prie jo. Gretą esančią žavią Šv. Mikalojaus bažnytėlę stelbia statybų aikštelės dekoracijos: kitapus gatvės baigiami įrengti gyvenamieji namai. O štai nebaigtas dailinti paties restorano fasadas – visai nekarališkas – ko gero, jau restorano reikalas.
Lakoniška, estetiška, neįkyru
Viduje – visai kas kita. Neabejoju, jog atsiras lankytojų, pasigendančių tailandietiškų autentiškų grožybių: medinių dekoratyvinių elementų, mitinių gyvūnų ir dievybių skulptūrų, draperijų, kutų, aukso ir sodrių spalvų. Aukso spalvos skulptūrėlė – tik viena. Restorano interjeras – minimalistinis, ir stereotipais besivadovaujančiam piliečiui jis labiau primintų Japoniją nei Tailandą. O mums jis patiko. Itin puikiai išspręsta apetito nekeliančių vaizdų (kokie nors begriūvą senamiesčio sandėliukai) problema: langas į vidinį kiemą nubaltintas, ant jo sustatyti vazonai su žydinčiomis orchidėjomis. Žavu, lakoniška, estetiška. Vieta verslo susitikimui: kodėl gi ne, tiktų. Santūri aplinka neblaško, stalai stovi pakankamai atokiai vienas nuo kito, pagaliau, šiais laikais kažin ar bus visi užimti net ir dienos pietų metu. Toks pat minimalistiškai žavus čia ir aptarnavimas: mandagus, paslaugus, neįkyrus. Smulkias duobeles-klaidas tuo pat išlygina atsiprašymas. „Ir nesako „ne“, net tais atvejais, kai galėtų“, – taikliai pastebi kolegė. Aplankiusi ne vieną Azijos šalį ji vertina, jog būtent toks aptarnavimas būdingas tenykštėms maitinimo įstaigoms.
Atsargiai, aštru
Taigi –– ar bereikia sakyti: tave pastebi vos įėjusį, atneša valgiaraštį, o priimti užsakymų ateina vos pakėlus akis nuo jo. Pirmasis išbandymas mums buvo valgiaraštis. Patiekalų siūloma palyginti nemažai, norisi paragauti ir to, ir ano, ir trečio, juolab egzotinius patiekalų pavadinimus draugiškai paaiškina apačioje surašytos sudedamosios jų dalys. Klausinėjame padavėjos, renkamės kokosų pieno ir krevečių sriubos, keptų krevečių užkandą ir vieną dienos pietų pasiūlymą – smalsu pamatyti, ko jis vertas. 12 Lt kainuojantys pietūs – palyginti kuklūs, beje, kaip ir jų kaina, tačiau neėdriam organizmui – visiškai pakankami. Dienos pietų komplektų siūlomi bene penki. Į kiekvieną jų įeina ta pati daržovių sriuba, dubenėlis ryžių ir patiekalas iš vištienos, daržovių, žuvies, jautienos, kiaulienos – pasirinktinai. Sriuba iš komplekto ypatingų jausmų nesukelia: normali aštri daržovių sriuba. Ryžiai taip pat normalūs, teisingai išvirti. Kuokštelis tarkuotų morkų ir kopūstų lėkštėje, kaip būdinga Azijos šalių virtuvei ir neįprasta mums – be jokio užpilo. „Taip patiekiamomis grynomis daržovėmis jie parengia skonio receptorius kitiems skoniams“, – tarsteli kolegė.
Vertinant vienu sakiniu dienos pietus – neblogai. Suabejoti galima tik dėl to, jog kiekvieną savaitę jų siūlomi vis tie patys penki ar šeši komplektai. Skaičiuojame: visus išragauti ilgai netruks, o įvairovės net ir už 12 Lt norisi. Kolegė, įsimaniusi paragauti „ko nors tradiciškai tailandietiško“, savąją krevečių ir kokosų pieno sriubą gauna specialiame ant žvakutės kaitinamame puodelyje. Porcija nemaža, sriuba – išties savito skonio, nei krevečių, nei grybų nepagailėta (lietuviška realybė: grybai – tai šampinionai). Po pirmųjų šaukštų pasirodo, jog sriubai trūksta jėgos, tačiau netrukus ryškėja poskonis: malonus, įvairiaskonis, gomurį griebiantis aštrumėlis. Priekaištas sriubai būtų joje sužvejotos nevalgomos sumedėjusios prieskonių drožlelės. Europietiška virtuvė reikalautų, jog viskas, kas yra lėkštėje, turėtų būti valgoma. Dėl azijietiškos – nedrįsčiau ginčytis. Užkandžiui paprašiusi ant iešmelių keptų karališkųjų krevečių bičiulė gauna jas gražiai apskrudintas, su kelių rūšių aštraus padažo indeliais. Skanu, traškiname abi tas krevetes. Ir abi patiekaluose (žuvies ir krevečių) pasigendame sultingumo. Pateisinama priežastis būtų: šviežių, iš jūros tik ką ištrauktų žuvų ar jūragyvių Lietuvoje kažin ar rasi. O tos šaldytos visada bus sausesnės. Kita vertus, šiame restorane ragavusieji patiekalų iš kiaulienos ar jautienos juos giria: skanu, minkšta, sultinga. Pagyros lydi ir restorane gaminamus troškinius (Thai Curries). Objektyvumo dėlei apklaustos „Lietuvos aido“ meno galerijos galeristės, pietavusios prie kito staliuko, sako čia dažnai ateinančios pietų, kartais patiekalų jos užsisako tiesiai į galeriją. Į krūvą sudėjus savo ir svetimus įspūdžius, apibendriname: maistas čia skanus, kainos, palyginti su kitomis senamiesčio maitinimo įstaigomis, nesikandžioja (nors gaiviųjų gėrimų kaina, pvz., 033 l „Coca-Cola“ buteliukas – 5 Lt, kelia abejonių). Vyno ir kitų gėrimų sąrašas – pakankamas.
Taip, Tailando virtuvė yra gana aštri, į „The Royal Thai Bangkok“ vertėtų tai prisiminti. Kita vertus, yra čia patiekalų ir jautresniam skrandžiui. Be to, valgiaraštyje aštriausieji patiekalai pažymėti dviem pipirais, o jo pabaigoje patalpintas perspėjimas alergiškiems žmonėms dėl galimo neigiamo poveikio. Mudviem su kolege, mėgstančiom aštresnius gastronominius potyrius, aštrumo nebuvo per daug.
Žinios, vertos jūsų laiko
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai