Jaudina apkarpymo dydis ir prasmė

Publikuota: 2009-04-08
 
Verslininkai nesutaria, ar griežtas taupymas gelbėja ekonomiką, ar grąžina ją šimtmečiu atgal. Herkaus Milaševičiaus nuotr.


Ingrida Šimonytė, Finansų ministerijos sekretorė
„Biudžeto mažinimo struktūra nėra vienalytė, ir nėra vieno akcento ar srities, kuriai asignavimai būtų sumažinti daugiausia. Įstaigos mažiau lėšų gaus tiek ūkinėms išlaidoms, tiek žmonių darbo užmokesčiui. Stengiamės, kad nenukentėtų investicijos – joms bus daugiau skiriama ES lėšų, kad mažiau reikėtų pinigų iš biudžeto.
Stengėmės priimti greitai sprendimus. Pinigų daugelyje sričių nesumažės, tiesiog pasikeis jų šaltiniai."

Tautvydas Barštys, „KG group“ generalinis direktorius
„Prisiminkime – prieš 10 m. šalies biudžetas buvo 8 mlrd. Lt ir jo užteko, dabar beveik 30 mlrd. Lt ir lėšų trūksta. Išlaidas mažinti būtina, nes vien mokesčių administravimo sąnaudos milžiniškos. Valstybiniame sektoriuje darbo vietų reikia mažinti, nes jas išsaugojus tik didėtų valstybės administravimo išlaidos. Šiandien grandyje nuo savivaldybės iki ministerijos yra kelios viena kitą dubliuojančios institucijos. Manau, mūsų valstybę ir žlugdo tai, anksčiau ministru galėjo tapti tik savo srities profesionalas, šiandien tai tik politinio pasitikėjimo pareigybė, kurią dažnai užima žlugę verslininkai ar jokios kvalifikacijos neturintys politikai. Blogiausia, kad sutaupomos juokingos sumos panaikinant nemokamą mokinių maitinimą ar mažinant senelių prieglaudų finansavimą, tačiau net nekalbama apie brangaus nekilnojamojo turto prestižinėse vietose apmokestinimą. Man, kaip piliečiui, tokia politika keista. Keista ir tai, kad Lietuvoje nevertinamos darbo vietos – jei vieno pavadinimo produktas gaminamas šalyje, jis sukuria 5–7 darbo vietas ir pinigai plaukia į šalies biudžetą, jei prekės tik įvežamos ir parduodamos, sukuriama 1,5 darbo vietos, o pinigai išvežami.“
Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė
Lietuvos eksportas krenta, dėl to pinigų srautai į biudžetą mažėja, jei mažinsime valstybės išlaidas ir kartu vartojimą šalies viduje, tai gresia katastrofa. Jei būtų mano valia, jau sausį iš Tarptautinio valiutos fondo būčiau ėmusi kreditą ir atšaukusi mokesčių reformą, kuri tik pasunkino verslo sąlygas, o valstybei nedavė naudos, nes įplaukos į biudžetą tik sumažėjo. Mokesčius reikia mažinti, ir kuo greičiau. Vyriausybė elgėsi priešingai nei diktuoja ekonominė logika. Valdininkų skaičiaus mažinimas nieko neduos, nes jų turi būti tiek, kiek reikia, kad valstybė normaliai funkcionuotų. Trūksta jiems iškeltų uždavinių ir atsakomybės už savo veiklą. Vien tik gąsdinimas etatų ar atlyginimų mažinimu nepadės. Blogiausia, kad jau turime Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijas, tačiau kokio tikslo siekia Vyriausybė – niekas nežino. Dabar sutaupys kelis milijardus, kuriuos atims iš jaunų šeimų, ir pinigus atiduos pensininkas, kurie vartoja palyginti nedaug. Įmonėms toks perskirstymas neduos jokio efekto.

Antanas Kliunka, žemės ūkio kooperatyvo „Kotenas“ direktorius
Vyriausybei trūksta ryžto, nes išlaidas mažinti reikėjo seniai ir drastiškiau. Verslininkai jau seniai apkarpė savo sąnaudas ir atleido darbuotojų, o valstybės vadovai kažko vis laukė. Seimo narių atlyginimų sumažinimas keliais procentais – pasityčiojimas iš tautos. Deja, bet ir po šio taupymo vajaus eilinį kartą bus nuskriausta silpniausia grandis. Išeitis – kuo greičiau skolintis, o ne laukti paskutinio momento, kai jau bus per vėlu. Netikiu, kad su tokia Vyriausybe ir jos politika mes išvengsime TVF pagalbos.

Gintautas Navikas, Marijampolės „GNG įmonių grupės“ savininkas
Taip taupant, kaip dabar, blogiau bus pačiai valstybei, nes atleidus dalį žmonių, nors ir išlaikomų iš biudžeto, tik padidės skylė "Sodros" biudžete. Kita vertus, valdininkų armiją reikia peržiūrėti ir mažinti, tačiau kol kas tai skaudžiausiai liečia ne departamentus ministerijose, bet policininkus, švietimo darbuotojus. Kaip visada, našta perkeliama ant pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių. Pasakomis, kad investiciniams projektams skirtos lėšos bus pakeistos ES pinigais, netikiu, nes matau, kad Vyriausybė dirba ne šalies labui. Daugelio jos žingsnių ekonomine logika paaiškinti negaliu. Atsisakius investicijų verslas negaus užsakymų, nemokės mokesčių. Verslui iš valstybės reikia ne jos išlaidų mažinimo, o mažesnių mokesčių ir paramos bankams, kad jie galėtų leisti įmonėms atsikvėpti ir neatiminėtų paskutinių apyvartos lėšų. Padėdama verslui Vyriausybė subalansuotų biudžetą.

Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas
Šie žingsniai teisingi, nors galbūt ir pavėluoti. Vyriausybė neturi kitos išeities, tik mažinti išlaidas, tačiau to gali nepakakti. Greičiausiai teks skolintis, ir kito kelio nebus, nes reikia išjudinti ekonomiką. Jei valstybė neturi lėšų investicinėms programoms, tai reiškia, kad ekonomika ir toliau trauksis, nes verslas negaus pajamų ir mažės vartojimas. Valdininkų skaičiaus mažinimas šiais metais finansinio efekto neduos. Kas kita atlyginimų sumažinimas. Tokios gilios krizės sąlygomis valstybė turi svertų, kaip pagyvinti verslą, tačiau kol kas tai tik žodžiai, ir nemanau, kad be rudens įmonės pajus praktikoje Vyriausybės paramą. Tai bloga žinia, nes valstybė – stambus užsakovas, ir kuo jis patikimesnis, tuo visiems geriau. Šiandien valstybė kaip užsakovas – silpna ir blogai valdo finansus. Jau susidaro uždaras ratas – daugėja bedarbių, mažėja vartojimas. Mažėjant vartojimui, bankrutuoja įmonės ir bedarbių toliau daugėja. Vyriausybei reikia galvoti, kaip išeiti iš šito užburto rato, ne tik taupyti.

Algimantas Vasiliauskas, UAB „Jotva“ savininkas
Valdininkų skaičių reikia mažinti, ir kuo greičiau, nes iki šiol nė iš vieno valdinininko aš, kaip verslininkas, nesulaukiau konkrečios pagalbos, tik trukdžių. Būtina atsisakyti ir daugybės nelogiškų ir niekam nereikalingų programų, kurių ne viena verslui ir visuomenei neduoda jokios naudos. Nesu šios valdžios šalininkas, tačiau manau, kad Vyriausybė eina teisingu keliu ir mėgina pakeisti padėtį. Bent jau skaičiuojami pinigai, to iki šiol nedarė nė viena valdžia. O klysta visi. Ne vienas šios valdžios žingsnis buvo klaidingas.


VŽ skaičius
997,4 mln. Lt
Tiek investicijoms šiais metais bus skirta mažiau nei planuota.

Valstybės biudžetas mlrd. Lt
pajamos (be ES lėšų) išlaidos (be ES lėšų)

2004 m. 11,7 12,7
2005 m. 14,1 14,8
2006 m. 16,8 18
2007 m. 20,6 21 2008 m. 23,2 24,5
Šaltinis: Finansų ministerija
svg

Išbandykite dabar

Dabar 30 dienų prenumerata tik 5 Eur (vietoj 24,20 Eur)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Finansų viceministrė: pradžioje – mokesčių amnestija, o paskui – sankcijos Premium

Vyriausybė siūlo numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be delspinigių ir baudų. Tokios...

Finansai
13:50
Lietuvoje – 140.000 specialistų skylė, bet užsieniečių nesamdo Premium 15

Darbdaviai pernai ieškojo 214.000 aukštos kvalifikacijos specialistų – tris kartus daugiau, nei Lietuvoje...

Vadyba
11:25
Išpasakojo didžiausio istorijoje lietuvių pirkinio užsienyje detales Premium 6

Sunkiai pasiekiami sandorio įgyvendinimo terminai, gyvenimas lėktuvuose ir automobiliuose, kreivokas švedų...

Rinkos
09:00
Imasi 300 namų kvartalo „iki rakto“, investuoja 30 mln. Eur Premium 25

Vilniaus pakraštyje, prie kelio į Trakus, planuojamas kelių šimtų individualių namų kvartalas. Plėtotojai...

„Vilniaus duona“ auga, bet apie plėtrą svarsto atsargiai Premium 1

Trupančioje duonos rinkoje „Vilniaus duonai“ augti padeda nauji produktai, inovacijos ir tendencijų...

Agroverslas
06:00
Šiemetinis „Adrenalinas“: ir džiaugsmo, ir kartėlio kokteilis Premium

Tik ką praūžęs „Adrenalinas“, lietuviškos reklamos šventė, rinkos dalyviams sėja dvejopas mintis: ir...

Rinkodara
06:00
Atidarė restoraną, kuriame nesiginčijama dėl to, kas lėkštėje: lankytojų apstu Premium 1

Maitinimo verslas – sudėtingas, bet įtraukia: tie, kas perpranta jo taisykles, dažniausiai imasi plėtros, nes...

„Facebook“ darbo jėgos planuotojas: kaip žinoti, kokių žmonių reikės ateityje Premium

Planuodamos, kiek ir kokių darbuotojų reikės, bendrovės vis dar dažnai remiasi savo nuojauta ir nuomone, o ne...

Vadyba
2018.06.19
Į rinkas užsuko korekcija – viešnia neaplenkė ir Baltijos biržų Premium

Europos akcijų biržose apniukus nuotaikoms, ne išimtis buvo ir Baltijos akcijų biržos, kuriose koregavosi...

Rinkos
2018.06.19
Analitikai perspėja dėl JAV ir Kinijos prekybos įtampos keliamos sumaišties Premium 1

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, antradienį nurodė savo administracijai pateikti pasiūlymus tolimesniems...

Verslo aplinka
2018.06.19
Startuolio išsirinkimas investavimui: kaip nesudeginti pinigų  Premium 5

Akcijos, obligacijos ar nekilnojamasis turtas yra įprasta investicinio portfelio dedamoji, tačiau lygiai taip...

Rinkos
2018.06.19
Vairavimo mokyklos pereina prie neeilinių pasiūlymų Premium

Automobilių gamintojų atstovų palaikomos vairavimo mokyklos pereina į naują lygmenį: metamos milijoninės...

Transportas
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Praktiką NASA pavertė verslu: tikisi įsitvirtintini ir vandens stokojančiose rinkose Premium

Verslo idėja švedui Mehrdadui Mahdjoubi gimė padirbėjus prie NASA kelionės į Marsą misijos, o dabar p.

Verslo aplinka
2018.06.19
Į Europą grįžta investuotojai – kaip jų privilioti į Lietuvą Premium 3

Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, 12% į Europą dar neatėjusių bendrovių...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lietuvoje indai kurs vairavimo sistemą savavaldžiams automobiliams Premium 3

Karinei žvalgybai produktus kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ Lietuvoje planuoja įsteigti mokslinę...

Pramonė
2018.06.19
Teisingumo ministras: nevertėtų grąžinti galimybę verslui finansuoti politikus Premium 2

Valdžia nenusiteikusi grįžti prie tvarkos, kai verslininkai ribotai finansiškai rėmė partijas ir politines...

Verslo aplinka
2018.06.19
Laikinųjų darbuotojų gamybininkams randa pasiūlę ramybę ir „komandines darbo vietas“ Premium

Jei darbo rinka nebūtų tokia sekli ir darbdaviai patys rastų darbuotojų, vargu ar įdarbinimo agentūroms...

Vadyba
2018.06.19
Viešieji pirkimai: kada įsitraukia antstolis Premium

Viešųjų pirkimų dalyviai kartais naudojasi antstolio paslaugomis – užsako faktinių aplinkybių konstatavimą.

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau