Graikijai skirtas laikas baigiasi
Jau vasario pradžioje atrodė, kad Graikija tuoj susidurs su likvidumo problemomis ir neturės kitos išeities, kaip priimti tarptautinių donorų finansinę paramą ir, nudelbus akis į žemę, eiti vykdyti už milijardus eurų pareikalautų struktūrinių reformų bei fiskalinės politikos pokyčių.
Tačiau nieko panašaus nenutiko. Graikija užsispyrusi tvirtina, kad mažinti pensijas, didinti PVM ir įsipareigoti didinti biudžeto perteklių yra nesuderinama su šalies ekonomikos gyvybe, ir jie to neketina daryti. Tačiau Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) eilinį kartą nusileisti, panašu, taip pat neturi jokio noro.
Jei atrodė, kad Graikija ir euro grupė tiesiog nesutaria dėl bendros pozicijos, tai po vakarykščio, vos 45 min. trukusio ir be rezultato pasibaigusio nesutariančių pusių susitikimo, ima atrodyti, kad Graikija niekad ir nebandė ieškoti sprendimo ir kompromiso. Išties tikėtina, kad šalis žaidžia va bank žaidimą ir tai daro beatodairiškai drąsiai.
Vis garsiau skamba nuogąstavimai, kad Graikijai iš tiesų gali tekti palikti euro zoną. Toks informacinis fonas ėmė sklisti iš Vokietijos, kurio iki šiol negirdėjome. Kalbėti apie šalies pasitraukimą iš euro zonos yra labai keblu dėl daugelio priežasčių. Svarbiausia – net nėra aptarta mechanizmo, kaip tai vyktų. Tikėtina, kad būtent tai ir palaiko beatodairiškai tvirtą Graikijos valdančiųjų poziciją tarptautinių kreditorių atžvilgiu.
Kita vertus, tokia pozicija gali būti apgaulinga. Reikia suprasti, kad apie tokio pobūdžio sukrėtimus nėra perspėjama iš vakaro. Jei jie planuojami ir organizuojami, tai daroma labai atidžiai ir neviešinant – pirmiausia, kad būtų kaip įmanoma greičiau suvaldytas tiek rinkų, tiek ir politinis atoveiksmis. Kitaip tariant, jei vis dėlto Graikija pasitrauks iš euro zonos, apie tai sužinosime, tikėtina, kurio nors pirmadienio rytą ir jau iškart bus aišku, kaip tai vyks.
Graikijos dienos iš tiesų senka. Šalis iki šiol meistriškai išlaviruodavo vis dar sugebėdama vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Tiesa, paskutinis mokėjimas TVF jau nebuvo atliktas, pasinaudojant išlyga, kad kelis mokėjimus galima sujungti į vieną ir atlikti mėnesio gale. Taigi po poros savaičių TVF turės sumokėti 1,5 mlrd. Eur, ir nėra aišku, ar tam ji turės lėšų. Tačiau liepos ir rugpjūčio mėnesiais Graikija turės grąžinti 6,7 mlrd. Eur Europos centriniam bankui (ECB), ir ties šiuo grąžinimu lėšos jau bus pasibaigusios.
Svarstant tokį faktą kaip Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, reikia pradėti nuo to, kad tai joks ne „armagedonas“. Tai būtų politinis ir ekonominis procesas ir tik nuo to, kaip jis būtų suvaldytas, priklausytų euro zonos be Graikijos raida nuo pačios pirmosios dienos. Pirma, virsmas turėtų būti greitas. Antra, Europos politiniai lyderiai ir ECB turėtų iškart išsakyti tvirtą poziciją dėl euro zonos vientisumo ir konkrečių žingsnių, kurių imsis sumaiščiai rinkose suvaldyti. Tikėtina, kad euro zona be Graikijos laikui bėgant taptų stipresnė ir stabilesnė. Tačiau būtent dėl pačios Graikijos belieka tikėtis, kad tokio scenarijaus realybėje neteks pamatyti.
