Pinigų aruodai pilni, bet užrakinti

    Publikuota: 2015-04-22
    Atnaujinta 2015-05-29 11:28
    Linas Sesickas. Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris
    Linas Sesickas. Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris

    Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės daugelyje besivystančių šalių laikomos ekonomikos varikliu, o jų finansavimas didžiąja dalimi visoje Europos Sąjungoje (ES) yra priklausomas nuo bankų. Indėliai komerciniuose bankuose pasiekė rekordines aukštumas ir viršija suteiktas paskolas. Pinigų yra. Tačiau SVV įmonių galimybės prie jų prieiti vis dar yra itin ribotos.

    Dėl priklausomybės nuo bankų skolinimo Europos ekonomika, ypač mažos ir vidutinės įmonės itin jautriai reaguoja, kai sugriežtinamos bankų skolinimo sąlygos, kaip atsitiko per finansų krizę. Tais atvejais, kai mažoms ir vidutinėms įmonėms bankų finansavimas neprieinamas, jos trumpam ar vidutiniam laikotarpiui gali pasitelkti kredito unijų ar vartojimo kreditų bendrovių finansavimą.Kapitalo rinka grindžiamas finansavimas ES, palyginti su kitomis jurisdikcijomis, yra santykinai neišvystytas. Pavyzdžiui, JAV privačiojo akcinio kapitalo rinkos yra maždaug dvigubai didesnės už tokias pačias ES rinkas, o JAV neviešo obligacijų platinimo rinkos yra iki trijų kartų didesnės. Be to, ES valstybėse narėse labai skiriasi kapitalo rinkos plėtros lygis. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos akcijų rinkos kapitalizacija viršijo 121 proc. BVP, palyginti su mažiau nei 10 proc. Latvijoje, Kipre ir Lietuvoje.2015 m. vasario 18 d. Europos Komisijos paskelbtoje  Žaliojoje knygoje Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas pripažįstama, kad vidutinio dydžio įmonės – ekonomikos augimo varikliai daugelyje šalių – JAV gauna penkis kartus daugiau lėšų iš kapitalo rinkų negu ES.Savo ruožtu Lietuvoje mažų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą iš bankų, kredito unijų ir vartojimo kredito bendrovių ir toliau griežtinamos. Finansinių industrijų, įskaitant ir vartojimo kreditų bei kitų alternatyvių finansavimo šaltinių reguliavimo griežtinimas gali sumažinti ekonomikos finansavimo įvairinimą ir padidinti kapitalo pritraukimo išlaidas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.Europos Komisijos studija atskleidė, kad 2013 metais ES finansavimo negavo net trečdalis SVV įmonių. Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, jog beveik 40 proc. smulkių bendrovių (turinčių iki 10 darbuotojų), prašiusių paskolos iš klasikinių kredito įstaigų – bankų, gavo neigiamą atsakymą. 38 proc. įmonių pripažįsta,  kad poreikis gauti finansavimą, dažniausiai apyvartinėms lėšoms, niekur nedingsta.Beveik du trečdalius visų verslo įmonių finansinių įsipareigojimų Lietuvoje sudaro bankų paskolos. Rizika teikiant finansavimą smulkioms ir vidutinėms įmonės yra sąlyginai aukštesnė, nei didelėms įmonėms, todėl jų galimybės apskritai gauti finansavimą iš bankų, kurie kredito grąžinimą reikalauja užtikrinti asmens laidavimu, nuosavu turtu, yra ribotos.Didžioji dalis įmonių stengiasi savo veiklą finansuoti iš vidinių resursų, tačiau šios galimybės taip pat tampa ribotos, kai įmonės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Savo ruožtu bankai atsisako finansuoti rizikingesnius projektus ir mažina įmonių apyvartinių lėšų kreditavimą, nes tokio pobūdžio paskolos paprastai yra nedidelės bei trumpalaikės, neįkeičiant turto prievolėms užtikrinti.Šiais metais pradėta įgyvendinti Europos Centrinio banko kiekybinio skatinimo programa turėtų paskatinti skolinimą, padidinti pinigų pasiūlą bei paspartinti ekonomikos augimą Lietuvoje. Vykdydamas šią programą, Lietuvos bankas ketina antrinėje rinkoje supirkti 1,2 mlrd. eurų Lietuvos ir kitų šalių ar institucijų obligacijų. Komerciniai bankai pastaruoju metu yra sukaupę nemenką kapitalą, tačiau skolinimas SVV įmonėms beveik neauga. Įprastai komerciniai bankai tai aiškina gerų projektų stoka. Verslo atstovai ir toliau bando sudėvėti metalines kurpes ieškodami finansavimo savo projektams.Komercinių bankų nenorą skolinti didesnę riziką turintiems projektams galima suprasti. Tačiau skirtingų finansinių paslaugų sektorių atstovams yra būdingas skirtingas skolinimo rizikos apetitas ir jie visi finansavimo grandinėje yra reikalingi. Pinigų perteklius finansinėje sistemoje ir jų trūkumas ekonomikoje verčia užduoti klausimą, ar reguliuotojo laikysena ir veiksmai (ar neveikimas)  atitinka laikmečio situaciją.Susidaro įspūdis, kad nuo vieno kraštutinumo – tolerancijos pernelyg rizikingoms ir neskaidrioms kredito įstaigų investicijoms, pastaraisiais metais reguliuotojas metėsi į kitą kraštutinumą, pasireiškiantį perdėtai uoliu ir komjaunuoliškai entuziastingu noru beatodairiškai suvaržyti visus finansinių paslaugų sektorius.Lietuvoje alternatyvių finansavimo šaltinių funkcionavimo galimybes riboja nepakankamas teisinis reguliavimas. Pirmas mažas žingsnis, rodantis teigiamą kryptį –  Lietuvos banko sprendimas pirmą kartą į oficialų Vartojimo kredito davėjų sąrašą įtraukti tarpusavio skolinimo „peer to peer“ platformą valdančią įmonę. Bet tuo neturėtų būti apsiribota.Seime svarstomas Vartojimo kreditų įstatymo, į kurį numatoma įtraukti ir tarpusavio skolinimą (peer to peer), sutelktinį skolinimą (crowdfunding, crowdsourcing) reglamentuojančius punktus, griežtinimas Lietuvoje turėtų būti įvertintas platesniame Europos Sąjungos visų valstybių narių kontekste pripažįstant, kad jis gali turėti neigiamos įtakos ir SVV sektoriaus finansavimui. Kaip tik ne ribojama, o skatinama alternatyvaus finansavimo priemonių rinka leistų sumažinti šalies finansų sektoriaus riziką, sumažinant priklausomybę nuo bankinio finansavimo. Tai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ekonomikos augimo, konkurencingumo didėjimo, naujų darbo vietų kūrimo.

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    G. Šimkus pataisas dėl fiksuotų paskolų palūkanų žada pavasarį 5

    Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) vadovas, žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti...

    Rinkos
    2023.02.07
    Didžiausias Prancūzijos bankas uždirbo 7,5% daugiau

    Bankas „BNP Paribas“ per praėjusius metus uždirbo 10,2 mlrd. Eur grynojo pelno, arba 7,5% daugiau nei...

    Rinkos
    2023.02.07
    Prezidento patarėja: papildomas bankų apmokestinimas – sveikintinas 11

    Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną...

    Rinkos
    2023.02.07
    Bankų atstovai siūlo neskubėti skaičiuoti 2023 m. pelnų

    Bankų atstovai svarstytinomis vadina Lietuvos banko išsakytas idėjas dėl bankų pelno, susidariusio šoktelėjus...

    Rinkos
    2023.02.06
    M. Lingė: kompensuoti būsto paskolų palūkanas būtų nesąžininga 12

    Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų...

    Rinkos
    2023.02.06
    G. Šimkus: bankų pelnas šiemet gali išaugti dvigubai, svarstomos galimybės jį suvaldyti 49

    Dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susidariusios Lietuvos finansų sektoriuje, šalies bankų pelnas šiemet...

    Rinkos
    2023.02.06
    Indėliai bankų sąskaitose neša pelną, bet ne grąžą Premium 6

    Indėliai ir einamosiose sąskaitose laikomos lėšos, anksčiau bankams kėlę galvos skausmą, dabar tampa pigia...

    Rinkos
    2023.02.06
    Kas tarp Lietuvos ekonomistų tiksliausiai išprognozavo BVP ir tapo orakulu Premium

    Statistikai paskelbė, kad praėjusiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo daugiau kaip...

    Verslo aplinka
    2023.02.04
    Tyrimas: populiarėja nebankinis skolinimasis, kuris naudingas ir investuotojui, ir klientui 1

    Profesionalūs investuotojai ir šeimos biurai vis dažniau renkasi nelikvidų turtą, įskaitant privačią skolą,...

    Finansai
    2023.02.04
    LB bendrovei „SHIFT Financial Services LT“ panaikino mokėjimo įstaigos licenciją

    Lietuvos bankas (LB), atlikęs bendrovės „SHIFT Financial Services LT“ patikrinimą, nustatė, kad ši mokėjimo...

    Finansai
    2023.02.04
    ERBP Lietuvoje 2022 m. investavo per 200 mln. Eur – nuo EPSO-G iki „Maxima Grupės“

    2022 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) į Baltijos šalis investavo rekordinę 358 mln. Eur...

    Finansai
    2023.02.03
    „Danske Bank“ pranešė apie reikšmingus 2022 metų nuostolius

    Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie reikšmingus 2022 metų nuostolius,...

    Rinkos
    2023.02.03
    Anglijos bankas bazines palūkanų normas didina 50 bazinių punktų

    Jungtinės Karalystės centrinis bankas ketvirtadienį 50 bazinių punktų padidino bazinę palūkanų normą. Jis...

    Rinkos
    2023.02.02
    G. Skaistė žada aiškintis, kodėl lietuviai būstui skolinasi už kintamas palūkanas 28

    Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose...

    Rinkos
    2023.02.02
    „Deutsche Bank“ pelnas smarkiai pralenkė lūkesčius

    Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ paskutinį 2022 m. ketvirtį uždirbo 1,8 mlrd. Eur pelno, o visų...

    Rinkos
    2023.02.02
    „Luminor Bank“ uždirbo 67% daugiau, šoktelėjo atidėjiniai 18

    Baltijos šalių bankas „Luminor“ per praėjusius metus uždirbo 124,7 mln. Eur, arba 67% daugiau nei pernai.

    Rinkos
    2023.02.02
    Šiaulių bankui ir „Invaldai INVL“ leista sujungti mažmeninius verslus

    Konkurencijos taryba leido Šiaulių bankui netiesiogiai įsigyti bendrovės „Invalda INVL“ mažmeninius...

    Rinkos
    2023.02.01
    „Neo Finance“ sufinansavo 54% daugiau paskolų

    „Paskolų klubo“ tarpusavio skolinimo platformą valdanti „Neo Finance“ skelbia 2022 m. paskutinį ketvirtį joje...

    Rinkos
    2023.02.01
    „Luminor“: nesklandumai pašalinti – banko paslaugos veikia įprastai 4

    „Luminor“ bankas antradienio popietę pranešė, kad visos banko paslaugos vėl veikia įprastai – nesklandumai,...

    Rinkos
    2023.01.31
    „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 64% daugiau, šoktelėjo atidėjiniai 2

    „Swedbank“ Lietuvoje praėjusiais metais uždirbo 143 mln. Eur grynojo pelno, arba 64% daugiau nei 2021 m.

    Rinkos
    2023.01.31

    Verslo žinių pasiūlymai

    Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
    Valdyti Sutinku