Neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas – muilo burbulas?

Publikuota: 2014-07-25
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Arūnas Paukštė. „Raidla Lejins & Norcous” vadovaujantis teisininkas.
Arūnas Paukštė. „Raidla Lejins & Norcous” vadovaujantis teisininkas.
 

Iš pirmo žvilgsnio, ši norma atrodo labai paprasta: jei negali pasakyti, iš kur gavai turtą – esi nubaudžiamas, o pats turtas, kurio įgijimo aplinkybės nėra skaidrios – konfiskuojamas. Lietuvoje, kur šešėlinė ekonomika, korupcija ir mokesčių slėpimas yra labai rimtos problemos, iniciatyvos kovojant su neteisėtu praturtėjimu tikrai sveikintinos, tačiau ar tokios veikos kriminalizavimas ir būtent toks kriminalizavimas yra tinkama priemonė?
Objektyvus atsakymas slypi statistikoje: generalinės prokuratūros duomenimis, 2013 metais Lietuvoje vyko 159 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo ir tai yra 48% daugiau nei 2012 m. Tačiau tais pačiais metais net 42 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tik 12 bylų perduota teismui, o teismuose priimti tik 4 apkaltinamieji nuosprendžiai. Nuosprendžiai gali būti skundžiami, taigi nežinia, ar jie nebus panaikinti aukštesnėse teismų instancijose.
Matyti, kad dirbama daug, bet rezultatų nėra. Kodėl susidaro tokia situacija?
Įrodinėjimo problemos
Perskaičius šią naują teisės normą kyla mintis, kad savininkas turi pasirūpinti įgyjamo turto teisėtumo įrodymais, nes jo gali būti paklausta, iš kur tas turtas. Tačiau baudžiamajame procese egzistuoja fundamentalūs nekaltumo prezumpcijos, abejonių traktavimo kaltinamojo naudai ir draudimo perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam principai. Vadovaujantis šiais principais, asmuo gali pasakyti, kad jis turtą įgijo teisėtai, o tai paneigti privalo teisėsaugos institucijos.
Pasinaudodami šia situacija kaltinamieji pateikia įvairiausias turto įsigijimo versijas, pavyzdžiui, kad turtą įgijo iš kitoje ir neretai egzotiškoje valstybėje gyvenančio asmens. Tokių versijų patikrinimas yra sudėtingas, kadangi atsiranda būtinybė kreiptis į kitas valstybes dėl teisinės pagalbos. Tai užima daug laiko, o teisinis bendradarbiavimas su kai kuriomis valstybėmis apskritai komplikuotas tiek dėl teisinių sistemų skirtumų, tiek dėl oficialių kontaktų nebuvimo. Vienoje byloje išteisintas asmuo, kuris tvirtino, kad turtą paprasčiausiai sukaupė per visą savo gyvenimą.
Įrodinėti turto įgijimo neteisėtumą tapo dar sudėtingiau po 2014 balandžio 11 d. Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria iš esmės išaiškinama, kad negalima bausti asmens už neteisėtai įgytą turtą, kurį jis įgijo iki nagrinėjamos normos įsigaliojimo, t. y. iki 2010 gruodžio 11 d. Galima prognozuoti, kad dabar įtariamieji ims tvirtinti, kad turtas įgytas už lėšas, kurias turėjo jau iki šios datos.
Įrodinėjimą apsunkina ir tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra visuotinio turto deklaravimo, todėl išlieka galimybės nurodyti, kad turtą perdavė kitas asmuo, o tada reikia įrodinėti, kad kitas asmuo turėjo neteisėtai įgyto turto. Antrasis asmuo gali nurodyti, kad tą turtą įgijo iš trečiojo ir t. t.
Galiausiai, egzistuoja rizika, kad neproporcingai kriminalizavus neteisėtą praturtėjimą iš Lietuvos kapitalas ir investicijos gali būti perkeliami į kitas valstybes, kur Lietuvos teisėsauga bus bejėgė.
Kriminalizavimo proporcingumas
Reglamentuojant visuomeninius santykius, baudžiamoji teisė turi būti taikoma tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis reikiamo efekto pasiekti nėra galimybių, o reglamentuojami santykiai turi ypatingą visuomeninę reikšmę. Tai vadinamojo baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principas. Iš Europos Sąjungos valstybių neteisėtas praturtėjimas kriminalizuotas tik Prancūzijoje ir žymiai siauresne apimtimi, nei Lietuvoje.
Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją numato įpareigojimą svarstyti galimybę kriminalizuoti neteisėtą praturtėjimą ir pateikia jo sąvoką – tyčinis žymus valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis. Tačiau Lietuva nuėjo kur kas toliau:
• Kriminalizuotas ne tik valstybės pareigūno, bet visų gyventojų neteisėtas praturtėjimas. Tuo tarpu pareigūnams taikomas visiškai kitas teisinis režimas – jie privalo deklaruoti savo turtą, būti nepriekaištingos reputacijos ir pan.
• Žymiu praturtėjimu įvardinta turto, kuris viršija 65 000 Lt, turėjimas. Kelia abejonių pasirinkta suma, nes didžioji dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų tokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą, sukaupia. Sukaupęs tokį turtą asmuo tampa potencialiu įtariamuoju. Tokiu būdu suteikiama galimybė piktnaudžiauti baudžiamąjį procesą dėl neteisėto praturtėjimo inicijuojant vos ne kiekvieno žmogaus atžvilgiu.
• Situaciją dar labiau komplikavo jau minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuojama, kad įrodinėjant turi būti vertinami duomenys apie turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, išlaidas, ryšius su kitais asmenimis ir kt. Tai reiškia, kad teisėsaugos institucijos gali tirti ne tik įtariamojo, bet ir jo šeimos narių ir bet kokių kitų su įtariamuoju susijusių asmenų privatų gyvenimą.
• Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį. Tokie su įtariamuoju susijusių asmenų viso gyvenimo tyrimai susiję su tiriamųjų teisių į privatumą ir kitų teisių ribojimais, todėl tai kelia abejonių dėl atitikties proporcingumo principui.
• Galiausiai, Konvencijoje prieš korupciją numatyta, kad neteisėtas praturtėjimas yra tyčinis nusikaltimas. Tuo tarpu Lietuvoje nueita dar toliau – kriminalizuota ir neatsargi nusikaltimo forma. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir teisėtai turtą įgijęs asmuo, jeigu jis turėjo ir galėjo žinoti, kad jį perleidęs asmuo turto negalėjo įgyti teisėtai. Pavyzdžiui, naują vidutinės klasės automobilį iš pensininko tėvo dovanų gavęs sūnus gali būti nuteistas, nes jis turėjo ir galėjo žinoti, kad iš pensijos tėvas tokio automobilio nupirkti negali.
Pasiūlymai įstatymo tobulinimui
Taigi, neteisėtas praturtėjimas Lietuvoje kriminalizuotas per daug plačiai ir dėl įrodinėjimo problemų nėra realiai taikomas. Pati idėja konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą yra gera, tačiau jos įgyvendinimas turi būti suderintas su teisės principais.
Reikėtų svarstyti galimybę perkelti neteisėtą praturtėjimą į civilinės teisės reguliavimo sritį, kur įrodinėjimo procesas nepalyginamai lengvesnis. Toks teisinis reglamentavimas neprieštarautų pamatiniams nekaltumo prezumpcijos, draudimo perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam ir proporcingumo principams.
Civilinis konfiskavimas būtų taikomas daug efektyviau ne tik dėl įrodinėjimo palengvinimo, bet ir dėl neefektyvaus baudimo atsisakymo. Pats rezultatas iš esmės nesikeistų – išliktų galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, o tai šiuo atveju yra ne mažiau atgrasanti priemonė nei nedidelė kriminalinė bauda.
Civilinis konfiskavimas įvairiomis formomis šiuo metu įteisintas Slovėnijoje, Slovakijoje, Italijoje, Anglijoje, Airijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Nusikaltimo padarymo, nepagrįstai pigaus turto perleidimo ir kitais atvejais taikoma net turto įgijimo neteisėtumo prezumpcija, kuri perkelia įrodinėjimo naštą turto savininkui, o tai priimtina civiliniame procese ir labai palengvina įrodinėjimą.
Taip pat pažymėtina, kad šešėlinės ekonomikos, korupcijos ir mokesčių slėpimo problemos turi būti sprendžiamos ne epizodiniu kriminalizavimu, o kompleksinėmis ir nuosekliai įgyvendinamomis priemonėmis, tokiomis kaip visuotinis turto deklaravimas, mokesčių sistemos subalansavimas, švietimas ir pan.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku