Karo beprasmybė

Publikuota: 2014-07-22
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Jeffrey'is D. Sachsas. Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius
Jeffrey'is D. Sachsas. Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo nuo mąstysenos, kuri buvo grįsta įsitikinimu, jog karinėmis priemonėmis galima išspręsti svarbiausias socialines ir politines vidurio Europos problemas. Prieš šimtą metų vokiečių karo teoretikas Carlas von Clausewitzas rašė, kad karas yra „politinių santykių tąsa kitomis priemonėmis“. 1914-aisiais jo minčiai pritarė pakankamai daug politikų.
Tačiau Pirmasis pasaulinis parodė, kad C. von Clausewitzo žodžiai ypač netinka šiems laikams. Pramoniniame amžiuje karas reiškia tragediją, katastrofą ir niokojimą; jis neišsprendžia jokių politinių problemų. Karas yra ne politikos, o nenusisekusios politikos tąsa.
Pirmasis pasalinis karas padarė galą keturiems imperiniams režimams: prūsų (Hohenzollernų) dinastijai, rusų (Romanovų) dinastijai, turkų (osmanų) dinastijai ir austrų-vengrų (Habsburgų) dinastijai. Karas ne tik nusinešė milijonus gyvybių, bet ir paliko palikimą – revoliuciją, valstybės bankrotą, protekcionizmą ir finansų sistemos žlugimą, kuris parengė sceną Hitlerio iškilimui, Antrajam pasauliniam ir Šaltajam karams.
Dar šiandien negalime atsitokėti. Teritoriją, kuri kadaise priklausė iš daugelio etninių grupių, valstybių ir tikėjimų sudarytai osmanų imperijai, vėl siaubia konfliktai ir karas, besidriekiantis nuo Libijos iki Izraelio, Palestinos, Sirijos ir Irako. Balkanų regionas išlieka paniuręs ir politiškai susiskaldęs, Bosnija ir Hercegovina nepajėgios įsteigti veiksmingos centrinės vyriausybės, o Serbija stipriai sukrėsta 1999 m. NATO bombardavimo ir šaliai itin priešinantis 2008 m. Kosovo paskelbtos ginčijamos nepriklausomybės. 
Buvusioje Rusijos imperijoje irgi stiprėja sumaištis, tarytum kokia uždelsta reakcija į Sovietų Sąjungos griūtį 1991-aisiais: Rusija puola Ukrainą, Gruzijoje, Moldovoje ir kitur tęsiasi smurto proveržiai. Rytų Azijoje įtampa tarp Kinijos ir Japonijos – paskutinio amžiaus atgarsiai – kelia stiprėjantį pavojų.
Kaip ir prieš šimtą metų, pasipūtę ir nemokšiški lyderiai veržiasi mūšin, neturėdami aiškaus tikslo arba realaus įsivaizdavimo, kaip susidoroti su politiniais, ekonominiais, socialiniais arba ekologiniais veiksniais, kurie ir sukuria įtampą. Pernelyg daug vyriausybių pirma griebiasi šautuvo, o tik paskui pagalvoja.
Pažvelkime į JAV. Valstybės bazinė strategija būdavo siųsti karius, bepiločius orlaivius arba bombonešius į bet kurią vietą, kuri tik ims kelti grėsmę Amerikos prieigai prie naftos, priglaus islamo fundamentalistus arba sukurs kitokių problemų JAV interesams (tarkime, piratavimas prie Somalio krantų). Tad JAV kariai, CŽV, bepiločiai raketiniai orlaiviai arba JAV palaikomos armijos kovoja regione, kuris driekiasi nuo Sahelio Vakarų Afrikoje per Libiją, Somalį, Jemeną, Siriją, Iraką, Afganistaną ir toliau.
Visos šios karinės operacijos kainuoja šimtus tūkstančių gyvybių ir trilijonus dolerių. Tačiau užuot išsprendus bent vieną esminę problemą, plinta chaosas ir kyla dar didesnio karo grėsmė.
Rusija elgiasi ne ką geriau. Kurį laiką valstybė palaikė tarptautinę teisę, pagrįstai skųsdamasi, kad JAV ir NATO Kosove, Irake, Sirijoje ir Libijoje pažeidžia tarptautinius susitarimus.Tačiau tada prezidentas Vladimiras Putinas, baimindamasis, kad šalis neįkristų į Europos kišenę, nusitaikė į Ukrainą.Staiga jo kalbos apie tarptautinės teisės nuostatų laikymąsi nutilo. Jo vadovaujama vyriausybė neteisėtai aneksavo Krymą ir kovoja vis brutalesnį partizaninį karą Rytų Ukrainoje per įgaliotus asmenis ir, kaip dabar matyti, tiesiogiai įtraukdama Rusijos pajėgas.
Šiame kontekste Malaizijos oro linijų bendrovės 17-ojo reiso likimas kelia siaubą ne tik dėl brutalumo, bet ir užuominos apie išprotėjusį pasaulį. Kai buvo rašomas šis straipsnis, tie, kurie nusitaikė ir paleido raketą, buvo nežinomi, nors veikiausiai kalti Rusijos remiami maištininkai Rytų Ukrainoje. Visgi nenuginčijama tai, kad V. Putino pradėto karo Ukrainoje išlaisvintas smurtas pasiglemžė šimtus nekaltų žmonių gyvybių ir žingsniu priartino pasaulį arčiau katastrofos.
Tarp šiandienos didžiųjų valstybių nėra didvyrių. Visose pusėse cinizmas tapo įprastu dalyku. Griebdamasi jėgos be Jungtinių Tautų leidimo JAV iš tikrųjų pažeidžia tarptautinę teisę. Nelaukdama patvirtinimo ji siunčia bepiločius orlaivius ir slaptąsias pajėgas į nepriklausomas valstybes. Ji nepaliauja šnipinėti draugų ir priešų. 
Rusija daro tą patį, sėdama mirtį Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose kaimyninėse valstybėse. Vienintelės konstantos šioje situacijoje yra lengva ranka seikėjamas smurtas ir jį neišvengiamai lydintis melas.
Egzistuoja keturi dideli šiandienos ir 1914-ųjų pasaulio skirtumai. Visų pirma mes išgyvenome du pražūtingus karus, Didžiąją depresiją ir Šaltąjį karą. Mes turėjome galimybę pasimokyti, kad organizuotas kolektyvinis smurtas yra kvailas ir beprasmiškas. Antra, šiame branduoliniame amžiuje kitas pasaulinis karas beveik užtikrintai sunaikintų pasaulį.
Trečiasis skirtumas yra tas, kad šiandien, turėdami nuostabias technologijas, turime visas galimybes išspręsti esmines skurdo, bado, žmonių perkėlimo ir žalos aplinkai problemas, dėl kurių žiebiasi tiek daug pavojingų konfliktų. 
Galų gale turime tarptautinę teisę, jeigu nuspręstume ja pasinaudoti. Prieš 100 metų Europoje ir Azijoje kariavusios šalys negalėjo kreiptis į JT Saugumo Tarybą arba JT Generalinę Asamblėją, kur politiką išties galima tęsti diplomatinėmis priemonėmis, o ne karu. Turime palaimingą galimybę kurti taiką per pasaulinę instituciją, kuri buvo įsteigta siekiant padėti užtikrinti, kad pasaulinis karas niekada nebepasikartotų.
Mūsų, kaip pasaulio piliečių, pareiga – reikalauti taikos per diplomatiją ir pasaulinėmis, regioninėmis ir nacionalinėmis iniciatyvomis spręsti skurdo, ligų ir aplinkos kokybės blogėjimo problemas. Vienos didžiausių žmonijos istorijoje nelaimių šimtųjų metinių proga paminėkime tragediją ne farsu arba dar didesne tragedija, o bendradarbiavimo ir padorumo triumfu.

Jeffrey’is D. Sachsas – Kolumbijos universiteto Žemės instituto direktorius ir tvaraus vystymosi, sveikatos politikos ir vadybos profesorius. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku