Euro įvedimas Lietuvoje: teisinis reguliavimas ir jo įtaka verslui

Publikuota: 2014-06-05
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Marius Rindinas. „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas, advokatas
Marius Rindinas. „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas, advokatas
 

Šis įstatymas įsigalios iš karto po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną (planuojama, jog tai įvyks šių metų liepos viduryje). Būtent Euro įvedimo įstatymu bus reguliuojami esminiai su nacionalinės valiutos pasikeitimu susiję klausimai, turintys įtakos ir Lietuvos verslui, įskaitant tam tikrų namų darbų versininkams nustatymą bei sankcijas už jų nevykdymą. Tad kokie gi tai klausimai ir kaip jie reguliuojami?

Valiutų perskaičiavimas ir apvalinimas Euro įvedimo įstatyme numatyta pagrindinė taisyklė, kad perskaičiuojant pinigų sumas litais į eurus ir atvirkščiai, taikomas Europos Sąjungos Tarybos nustatytas perskaičiavimo kursas (toliau – perskaičiavimo kuras) ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles. Tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus, perskaičiuojami ir išreiškiami eurais tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad verslininkams, besiverčiantiems prekyba ir paslaugų teikimu, įstatymas numato papildomas pareigas, kurios privalės būti pradėtos vykdyti dar iki euro įvedimo. Prekybininkai bei paslaugų teikėjai turės pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai privalės daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Už šių pareigų nevykdymą verslininkams grės administracinės nuobaudos iki 10.000 Lt.

Įstatymas numato ir valiutų perskaičiavimo taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos darbo sutartyse bus perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus. Tokia pati taisyklė taikoma ir iki naujos valiutos įvedimo dienos apskaičiuotoms, bet neišmokėtoms pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms. Tuo tarpu įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Teisiniai dokumentai
Siekiant užtikrinti teisinės aplinkos stabilumą įvedus eurą, įstatymų leidėjas numatė, kad lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės šaliai vienašališkai dokumentą pakeisti ar nutraukti jo teisinį galiojimą. Čia minima sąvoka „teisiniai dokumentai“ apima teisės aktų nuostatas, teismų bei institucijų sprendimus, sutartis bei kitus teisinę galią turinčius dokumentus.
Taigi vien dėl euro įvedimo verslininkams sutarčių sąlygų keisti tikrai nereikės. Tačiau dėl objektyvių priežasčių tam tikri pakeitimai teisiniuose dokumentuose yra galimi (pavyzdžiui, jeigu sutartyje šalys prieš tai buvo susitarusios dėl kitokių sąlygų), o kai kuriais atvejais – net gi būtini. Vienas iš tokių atvejų – palūkanoms apskaičiuoti plačiai naudojamų indeksų pasikeitimas. Aptariamame įstatyme numatyta, kad visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate) indeksą nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate) indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą bus laikomos nuorodomis į EONIA indeksą (angl. Euro OverNight Index Average). Tiesa, įstatymas nedraudžia sutartyje šalims susitarti ir dėl kitokių sąlygų.
Per vienerius metus nuo euro įvedimo dienos taip pat turės būti pakeisti finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojantys teisiniai dokumentai – pensijų fondų taisyklės, draudimo taisyklės, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentai, prospektai, pagrindinė informacija investuotojams ir kiti panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojantys dokumentai. Tačiau tokie pakeitimai privalomi tik tiek, kiek tai yra susiję su valiutos pakeitimu. Be to, minimus dokumentų pakeitimus privalantiems atlikti subjektams (finansų įstaigoms, informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms bei draudimo ir perdraudimo įmonėms) nereikės gauti išankstinio Lietuvos banko leidimo (pritarimo), žinoma, jeigu bus keičiamos tik su euro įvedimu susijusios nuostatos.
Vertybiniai popieriai
Bene didžiausi teisinio reguliavimo pasikeitimai dėl lito išėmimo iš apyvartos yra susiję su akcijų nominalios vertės keitimu. Dėl euro įvedimo akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) turės atlikti ne tik matematinius veiksmus perskaičiuojant nominalias akcijų vertes į eurus, bet taip pat privalės atnaujinti savo dokumentus.
Remiantis Euro įvedimo įstatymu, apskaičiuojant akcijų nominalią vertę eurais, bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų akcijų nominalioji vertė litais turi būti dalijama iš perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės akcijų skaičiaus, o gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio. Tarkime, kad UAB yra išleidusi 10 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 litas. Pritaikius minėtą taisyklę, šios UAB vienos akcijos perskaičiuota nominali vertė bus lygi 29 euro centams (10 000 / 3,45280 / 10 000 = 0,29).
Aptariamame įstatyme nenurodyta, kokie veiksmai turi sekti po akcijų nominalios vertės perskaičiavimo, paliekant šiuos klausimus reguliuoti specialiais įstatymais. Remiantis Ūkio ministerijos specialiai parengtais teisės aktų projektais, UAB, kurios akcijos yra nematerialios, po euro įvedimo turės atlikti įrašų akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitose pakeitimus, susijusius su akcijų nominalios vertės išraiška eurais, o UAB, kurios akcijos yra materialios arba vietoj jų akcininkams išduoti akcijų sertifikatai, tokius pakeitimus turės atlikti akcininkų registravimo žurnale. Atlikus šiuos pakeitimus, privalo būti sudarytas ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas naujas akcininkų sąrašas. Pažymėtina, kad už visų minėtų veiksmų atlikimą bus atsakingas bendrovės vadovas.
Siūlomuose įstatymų projektuose nurodoma, kad visos AB ir UAB be išimties taip pat privalės iki 2017 m. sausio 1 d. pakeisti ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti pakeistus įstatus. Sprendimą dėl įstatų pakeitimo turės priimti akcininkai paprasta balsų daugumą ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d. Tuo atveju, jeigu toks sprendimas nebus priimtas, po šios datos įstatų pakeitimus, susijusius su akcijų nominalios vertės pakeitimu, turės atlikti bendrovės vadovas.Verta paminėti, jog aptariamuose įstatymų projektuose numatyta kiek sumažinti AB ir UAB minimalaus įstatinio kapitalo dydžius. Atitinkamai, AB iki 40 tūkst. eurų, o UAB iki 2,5 tūkst. eurų. Sveikintinas teisės aktų projektų rengėjų siūlymas dėl minimalaus UAB įstatinio kapitalo dydžio sumažinimo, kadangi analogiški minimalaus įstatinio kapitalo dydžiai tokio pat tipo bendrovėms įtvirtinti ir greta veikiančiose ekonomikose – Latvijoje bei Estijoje.  
Euro įvedimo įstatyme atskirai aptartos ir konvertuojamų obligacijų nominaliųjų verčių bei pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vienetų perskaičiavimo taisyklės. Konvertuojamųjų obligacijų nominalioji vertė keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai, tuomet jos nominalioji vertė dalijama iš perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio. Pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vieneto vertė keičiama pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertę perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir ją padalijus iš viso pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vienetų skaičiaus, o gauta reikšmė apvalinama ne iki dviejų, kaip konvertuojamųjų obligacijų atveju, bet iki keturių skaitmenų po kablelio.

Finansinių ataskaitų rinkinių rengimas. Mokesčių deklaravimas ir mokėjimas Euro įvedimo įstatymas numato, kad ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansinių ataskaitų rinkinius turės rengti duomenis pateikdami litais. Taigi, įvedus eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., tokie ūkio subjektai finansinių ataskaitų rinkinius už 2014 finansinius metus turės parengti duomenis pateikdami dabartine valiuta. Tuo tarpu ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena yra vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansinių ataskaitų rinkiniuose duomenis turės pateikti jau naująja valiuta.

Mokesčių deklaravimo po euro įvedimo klausimai reguliuojami labai panašiai. Remiantis aptariamu įstatymu, mokesčių deklaracijose piniginės vertės turės būti nurodomos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį yra teikiama deklaracija, pabaigoje. Taigi deklaracijose už 2014 mokestinius metus dar vis turėsime nurodyti litus. Tačiau nuo pat euro įvedimo dienos visi mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos bei su jomis susijusios sumos (delspinigiai, baudos, palūkanos) turės būti mokami naująja valiuta. Apskaičiuojant mokėtinus mokesčius bei kitas minėtas įmokas turės būti vadovaujamasi aukščiau aptarta valiutų perskaičiavimo taisykle.
Atsiskaitymai
Euro įvedimo įstatymas numato skirtingus laikotarpius, kuriais bus galima atsiskaityti litais, priklausomai nuo to, ar atsiskaitoma grynaisiais, ar negrynaisiais pinigais. Grynaisiais bus galima atsiskaitinėti 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo. Tuo tarpu nuo pat euro įvedimo dienos visi mokėjimai negrynaisiais pinigais turės būti atliekami eurais, įskaitant ir tuos mokėjimus, kurie buvo pradėti iki euro įvedimo, bet baigiami jau įvedus naująją valiutą. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, jog euro įvedimo dieną pinigų sumos litais visose kredito ir kitų finansų įstaigų bei mokėjimo įstaigų sąskaitose bus perskaičiuojamos į eurus neatlygintinai, taikant perskaičiavimo kursą ir laikantis perskaičiavimo taisyklės.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku