Europa ir antiEuropa

Publikuota: 2014-06-17
Atnaujinta 2015-06-01 12:57
Haroldas Jamesas. Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių reikalų profesorius
Haroldas Jamesas. Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių reikalų profesorius
 

Rinkimai į Europos Parlamentą sužadino nemalonias mintis ne tik apie tai, kaip veikia Europos Sąjunga, bet ir kokia jos esmė. Rezultatas aiškiai parodė, kad dabar egzistuoja dvi Europos: viena, kurios politinėje sistemoje ir socialinėje santvarkoje stipriai įsitvirtinusi integracijos logika, ir kita, kuri atmeta pagrindines suvienyto suverenumo prielaidas.

Gera žinia yra ta, kad didžioji Europos dalis patenka į pirmąją kategoriją; bloga – prie išimčių atsiduria dvi didžiulės ir galingos valstybės.
Debatai dėl Europos nėra paprasta diskusija apie vieno ar kito politinės koordinacijos institucinio arba techninio sprendimo privalumus. Jie verda dėl to, kaip visuomenės gali sėkmingai organizuotis globalizuotame pasaulyje. Iki šiol buvo pernelyg akcentuojamas institucinis dizainas, tačiau nepakankamai socialinis dinamiškumas ir novatoriškumas.
Prieš rinkimus proeuropiečiai traktavo jų laukiantį balsavimą kaip įrodymą, jog randasi naujų visoje ES pastebimų demokratijos dėsningumų. Europa labiau panašės į valstybę, kurioje paneuropinės politinės partijos siūlys geriausią kandidatą (Spitzenkandidat, kaip pasakė vokiečiai) tapti Europos Komisijos naujuoju prezidentu.
Tačiau euroskeptikai atkirto, kad naujoji politinė tvarka nebūtų veiksni. Rinkėjai traktuotų rinkimus taip, kaip ir praeityje – kaip galimybę protestuoti, nors ne tiek prieš Europą, kiek prieš savo valstybių vyriausybes. Jie taip pat balsuotų prieš taupymą, kuris buvo primestas kaip ES strategijos, parengtos ginti pinigų sąjungą, dalis.
Nei optimistai, nei pesimistai neteisūs. Rinkimuose neiškilo akivaizdus Europos lyderis, o politinės derybos tarp ES vyriausybių dėl kito Komisijos prezidento veikiausiai užsitęs ir nebeatrodys demokratiškos. Tuo pačiu metu, nepaisant priešingai bandančių įteigti naujienų antraščių, nesukilo vienoda antieuropietiškumo arba nusivylimo Europos projektu banga.
Iš tiesų daugelyje valstybių, įskaitant kai kurias iš skaudžiausiai nukentėjusių nuo finansų ir ekonominės krizės, rinkėjai parėmė ir savo vyriausybes, ir Europos projektą. Dabartinės valdžios palaikymas buvo matomas ir Ispanijoje, ir ypač dramatiškai Italijoje, kur naujoji Matteo Renzi reformų vyriausybė sužlugdė lūkesčius, kad italai surengs dar vieną didžiulį protesto balsavimą. Rytų Europoje Lenkijos valdančioji Pilietinė platforma pralenkė opozicijoje buvusius tautininkus, o rinkėjai Baltijos valstybėse, kur taupymo priemonių ekonominis efektas buvo juntamiausias visoje ES, atidavė savo palaikymą centristų kandidatams į Europos Parlamentą.
Nelauktai silpnas dešiniųjų liaudininkų pasirodymas Nyderlanduose ir solidūs valdančiosios krikščionių demokratų partijos rezultatai Vokietijoje buvo to paties reiškinio – naujojo Europos branduolio, kuris yra politiškai stiprus ir savimi pasitikintis, – atspindys.
Kitapus Reino ir Lamanšo reikalai klostosi visai kitaip. Prancūzijoje ir Jungtinėse Karalystėje maištaujančių populistinių partijų sėkmė sudrebino politinį kraštovaizdį. Abiejose valstybėse dabartinės valdančiosios partijos – prancūzų socialistai ir britų konservatoriai – buvo ne tik sumušti, bet ir finišavo tretieji.
Prancūzų ministras pirmininkas Manuelis Vallsas Marine Le Pen vadovaujamo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nacionalinio fronto pergalę pavadino politiniu „žemės drebėjimu“. Ir nors Nacionalinio fronto triumfą galima lengvai nurašyti socialistų prezidento Fran?ois Hollande’o nepopuliarumui, tačiau JK Nepriklausomybės partijos (NP) triumfas negali būti paaiškintas kaip protesto balsavimas prieš koalicinę vyriausybę, kuriai vadovaujant vyksta ekonominis atsigavimas. JK NP stulbinama pergalė vienareikšmiškai parodė, kad liaudis atstūmė Europą, o konkrečiai – imigraciją iš ES.
Rinkimų rezultatai Prancūzijoje ir Britanijoje atspindi abiejų valstybių tolesnį nukrypimą nuo europietiškojo modelio. Visų pirma šalis varžo jų imperinis palikimas ir verčia elgis kaip 19-ojo amžiaus galingąsias valstybes, o ne kaip 21-ojo amžiaus globalizuoto ir tarpusavyje susijusio pasaulio nares. Tai atsispindi ir jų ekonominiuose modeliuose. Britanijoje nenuosaiki priklausomybė nuo finansinių paslaugų atspindi požiūrį, kad finansai yra centrinė koordinuojanti ekonominio gyvenimo veikla; tai labiau taikytina 19-ajam amžiui negu nūdienai.
Savo ruožtu Prancūzijos silpnoji vieta yra polinkis į korporacinį gigantizmą. Yra labai sėkmingai dirbančių didžiulių pramonės įmonių (daugelis jų turi gerų politinių ryšių) ir mažyčių šeimos verslų – tai buvusios valstybės liekanos. Tokios mažųjų ir vidutinių įmonių gausos, kuri daro Vokietiją ir Ispaniją verslias ir ekonomiškai sėkmingas, Prancūzijoje beveik nėra.
Ir Britanijoje, ir Prancūzijoje verda smarkūs debatai dėl ekonominio modelio keitimo. Kai kurie vyriausybės reformatoriai norėtų daugiau vokiško tipo amato mokymosi programų; kalbama apie mokesčių lengvatas smulkiosioms įmonėms ir pernelyg landaus reguliavimo naštos lengvinimą.
Sunku įsivaizduoti, kaip Britanija arba Prancūzija išgyventų vaikydamosi nostalgiją. Reformos abiejose valstybėse tokios pat būtinos kaip reformos Europos girgždančioje ir sudėtingoje politinėje santvarkoje. Tam reikia daug daugiau, nei sumažinti viešąsias išlaidas ir pradėti keletą aukštųjų technologijų infrastruktūros projektų; tam reikia sukurti pagrindą dinamiškesnei visuomenei.
Reformos Europos dviejose didžiulėse buvusiose imperinėse valstybėse taip pat būtinos siekiant užtikrinti Europos veiksnumą. Nors dar atrodo įmanoma, kad Europos projektas be Britanijos išgyventų, vieninga Europa be Prancūzijos neįsivaizduojama.Haroldas Jamesas – Prinstono universiteto istorijos profesorius, Tarptautinio valdymo inovacijų centro vyresnysis bendradarbis. Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku