Naujosios ES direktyvos: geresnės sąlygos konkurencijai ir blogesnės sąlygos piktnaudžiavimui

Publikuota: 2014-05-09
Atnaujinta 2015-06-09 17:10
Dainius Kenstavičius. „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas,
Dainius Kenstavičius. „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas,
 

Konkurencijos ir mažų bei vidutinių bendrovių dalyvavimo pirkimuose skatinimas
Naujomis direktyvomis yra tiesiogiai įtvirtinami du papildomi viešųjų pirkimų principai, kurie ir taip jau buvo plačiai taikomi tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek nacionalinių teismų, t. y. proporcingumo ir konkurencijos užtikrinimo principai. Šie principai teisiniame reguliavime jau yra įtvirtinti karu su kitais esminiais principais, tokiais kaip lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo. Naujasis papildomų principų įtvirtinimas turėtų padėti labiau užtikrinti konkurenciją bei apsaugoti tiekėjus nuo formaliąja prasme teisėtų, bet siekiamo tikslo nepateisinančių perkančiosios organizacijos sprendimų, kai iš esmės tinkami pasiūlymai yra atmetami grynai dėl formalių priežasčių.
Taip pat bus stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas pirkimuose dalyvauti mažoms ir vidutinėms bendrovėms. Pavyzdžiui, dalyvaujančių tiekėjų apyvartai nebus galima kelti didesnio reikalavimo kaip du kartus didesnė apyvarta už numatytą sutarties vertę. Siekiant užtikrinti mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, prioritetas bus teikiamas stambių sutarčių skaidymui į atskirus pirkimus. Kiekviena valstybė narė įgyvendindama priimtas direktyvas turės galimybę nustatyti ir papildomas priemones, kurios labiau užtikrins mažų ir vidutinių bendrovių interesus.
Be viso to, bus labiau skatinama socialinė integracija – visi viešieji pirkėjai galės rezervuoti sutartis įmonėms įdarbinančioms nepalankioje padėtyje atsidūrusius darbuotojus (neįgaliuosius asmenis, ilgalaikius bedarbius ir pan.), jei tokių darbuotojų toje įmonėje yra bent 30 procentų. Šiuo metu yra reikalaujama, kad nepalankioje padėtyje atsidūrę darbuotojai sudarytų ne mažiau nei pusę bendrovės darbuotojų.

Paprastesnės pirkimų procedūros Direktyvomis yra įtvirtinami trumpesni viešųjų pirkimų terminai. Atviram konkursui pasiūlymus bus galima pateikti per 35 dienas, o esant išankstiniams informaciniams skelbimams – per 15 dienų. Tuo tarpu pasiūlymus ribotam konkursui ir deryboms bus galima pateikti per atitinkamai 30 arba 10 dienų.  Pasiūlymų pateikimo terminai bus pratęsiami ne kiekvieną kartą kai pasikeis pirkimo sąlygos, o tik tada kai bus paskelbiama papildoma informacija ar bus padaryti esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai.

Be to, pirkime dalyvaujantiems tiekėjams pirminiame etape nebus būtina pateikti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Kaip pirminis tinkamumo verstis veikla, finansinio ir profesinio pajėgumo įrodymas bus pripažįstama tiekėjo pasirašyta savideklaracija, kurią pateikus pirminėje stadijoje nereikės rinkti kitų dokumentų. Tik pirkimo laimėtojas turės pateikti visus pirkimo sąlygose reikalaujamus kvalifikacijos dokumentus.
Tais atvejais, kai tiekėjo pateikti dokumentai bus neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūks tam tikrų dokumentų, perkančiosios organizacijos galės kreiptis į tiekėjus su prašymu pateikti patikslintą informaciją. Papildomų dokumentų pateikimas bus leidžiamas su sąlyga, kad bus laikomasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
Dalyvis, kuris nebus sumokėjęs visų mokesčių ar atsiskaitęs su Sodra, galės visus jam skirtus mokesčius sumokėti ir jo pasiūlymas turės būti laikomas tinkamu. Jeigu dalyvis bus nesumokėjęs tik nedidelės dalies mokesčių – perkančioji organizacija taip pat negalės atmesti pasiūlymo, nes tai pažeistų proporcingumo principą. Bet jeigu dalyvis mokesčių pradėtų nebemokėti tolesnių viešųjų pirkimų procedūrų metu – tai gali būti pagrindas jį pašalinti iš pirkimo.
Vykdomas pirkimo sutartis bus galima keisti tais atvejais, kai tai bus nustatyta pačioje sutartyje. Tokia galimybė bus ir tuo atveju, kai atsiras būtinybė įsigyti papildomus darbus, paslaugas ar prekes, o rangovo pakeitimas sudarytų perkančiajai organizacijai didelių nepatogumų. Tokiu atveju papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertė negalės būti didesnė kaip 50%. Sutartį bus galima keisti ir tais atvejais, kai pokyčiai nebus esminiai, t. y. jeigu nepasikeis sutarties pobūdis, pirkime pagal naujas sąlygas nebūtų dalyvavę daugiau tiekėjų, taip pat jeigu pakeitimai nebus atliekami tiekėjo naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties keitimas bus paprastesnis tuomet, kai paslaugų ir prekių kaina bus didinama ne daugiau kaip 10 procentų, o darbų – 15 procentų. Tokiu atveju perkančiosioms organizacijoms nereikės įrodinėti, kad naujos sutarties sąlygos nėra esminės.
Užkertamas kelias piktnaudžiavimui
Nuo direktyvų taikymo pradžios valstybės narės turės imtis priemonių, kad būtų pašalinta bet kokia galimybė interesų konfliktams. Tam reikės imtis priemonių, kad tokie atvejai būtų nustatyti ir būtų pašalintos visos neigiamos pasekmės. Interesų konflikto sąvoka apims tokius atvejus, kada perkančiosios organizacijos darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą ir gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedūrai.
Nuo direktyvų taikymo pradžios perkančiųjų organizacijų sprendimai paskelbti laimėtoją turės priklausyti nuo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Pasiūlymo vertinimas susidės iš kainos ar išlaidų taikant išlaidų efektyvumo metodų (pvz., gyvavimo ciklo sąnaudos), ir papildomai taikomų kokybės kriterijų (pvz., kokybė, darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, garantinis aptarnavimas ir pan.). Siekiant labiau užtikrinti šio pakeitimo įgyvendinimą, valstybės narės priimtais nacionalinės teisės aktais galės nustatyti, kad nustatant geriausią pasiūlymą būtų draudžiama atsižvelgti tik į kainą.
Subrangos apimtis vis dar bus draudžiama riboti, bet profesine patirtimi bus galima remtis tik jeigu pats subrangovas ir atliks tuos darbus, kuriems keliami atitinkami reikalavimai. Kai bus remiamasi subrangovu siekiant atitikti ekonominius ir finansinius reikalavimus, perkančiosios organizacijos galės reikalauti, kad už sutarties įvykdymą tiekėjas atsakytų kartu su subrangovu. Perkančioji organizacija taip pat galės reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis atliktų ne subrangovai, bet pats pirkimo dalyvis. Be to, jeigu pasiūlymų tikrinimo metu paaiškėtų, kad subrangovas neatitinka reikalavimų – pasiūlymas nebus atmetamas, o bus prašoma pakeisti subrangovą. Galiausiai, tam tikrais atvejais bus įtvirtinta galimybė perkančiosioms organizacijoms atsiskaityti tiesiogiai su subrangovais.
Labai svarbi naujovė yra susijusi su vykdomomis pirkimo sutartimis. Direktyvomis yra nustatoma galimybė įtvirtinti tokią pirkimo sąlygą, pagal kurią dalyvis bus pašalintas iš tolesnių procedūrų, jeigu jis bus iš esmės pažeidęs ar su dideliais trūkumais įvykdęs ankstesnę pirkimo sutartį, pavyzdžiui, jeigu tiekėjas buvo perdavęs netinkamos kokybės prekes ar suteikęs nekokybiškas paslaugas. Tokiu pakeitimu yra siekiama užtikrinti tinkamą pirkimo sutarčių vykdymą bei kiekvieno laimėtojo interesą pasiekti, kad visos pirkimo sutartys būtų vykdomos laiku ir tinkamai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku