15 metų nuo pradžios: kur šiandien yra privati medicina?

Publikuota: 2014-04-03
Atnaujinta 2015-06-01 12:56
Darius Jonutis. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinis direktorius
Darius Jonutis. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinis direktorius
 

Ne vienerius metus atliekami tyrimai rodo, kad privačios medicinos paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius nuosekliai auga. Pastaraisiais metais beveik pusė šalies gyventojų yra naudojęsi privačios medicinos paslaugomis. Po truputį formuojasi ir dalis visuomenės, kuri naudojasi tik privačia medicina – tokių praėjusiais metais buvo 6%. Tad nepaisant skirtingų vertinimų, privati medicina įsitvirtino kaip svarbi sveikatos apsaugos sistemos dalis. Tačiau net ir po nueito gana duobėto penkiolikos metų kelio, galima prognozuoti, kad šiame sektoriuje nusimato ir naujų iššūkių.

Atsigręžę į startines privačios medicinos pozicijas, nenuostabu, išvystume visai kitokį paveikslą nei šiandienos. Kaip ir kiekviename besiformuojančiame sektoriuje per daugiau kaip dešimtmetį labiausiai pasikeitė supratimas ir vertinimas, kas iš tikrųjų yra privati medicina, koks jos vaidmuo visuomenėje ir versle. Prieš penkiolika metų pradėjęs formuotis sektorius buvo siejamas su pagrindiniu dalyku – privačių stomatologinių kabinetų kūrimu. Būtent ši sritis pirmoji atvėrė duris ne tik pacientams, tačiau ir rinkos išbandymams. Šiek tiek vėliau pirmosios sėkmės istorijos paskatino ir privačių vaistinių bei diagnostinių centrų kūrimą, o netrukus ir akių ligų klinikų, dienos chirurgijos centrų sparčią raidą.Kaip ir bet kuriame versle, labiausiai prie privačios medicinos paslaugų tobulėjimo prisidėjo būtent visuomenė – ji ne tik greitai suvokė privačios medicinos privalumus, tačiau ir stimuliavo paslaugų tobulinimą. Medicina, tapusi verslu, pirmiausia privalėjo atsigręžti į pagrindinį dalyką – pacientų poreikius. Ko gero, tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuo valstybinė medicina skiriasi nuo privačios – būtent pastaroji jau daugiau kaip dešimtmetį investuoja ir tobulėja įvertindama pacientų poreikius, kurie  apima ne tik būtinąją pagalbą. Taip pat privačios medicinos įstaigos per paskutinį dešimtmetį žengė septynmyliais žingsniais gerindamos ir paslaugų prieinamumą.Žinoma, privati medicina niekada nesiekė ir niekada negalės būti panacėja visoms sveikatos apsaugos sistemos problemoms spręsti. Ji niekada nepakeis valstybės teikiamų medicinos paslaugų. Visgi jos indėlis labai reikšmingas tam tikrose medicinos srityse, pavyzdžiui, diagnostikoje, kur valstybinė medicina neturi pakankamai resursų ir investicijų. Šiandieninis gydymo ir diagnostikos verslas lygiuojasi į tarptautinius medicinos standartus, priešingai nei prieš 15 metų.Tiesa, konkurencijos tarp privačios ir valstybinės medicinos esama ir, deja, palankių sąlygų kartelė nėra lygi – pavyzdžiui, privati medicina nėra finansuojama iš valstybės dėl medicininės įrangos ir pastatų, taip pat jai nesudaromos galimybės dalyvauti struktūrinėje paramoje. Taip pat vis dar lieka neišspręstos ir kai kurios finansavimo problemos: nors pacientas gali laisvai rinktis gydymo įstaigą, kurioje nori gydytis, jo sumokėti mokesčiai „neina paskui jį“, o yra ribojami ligonių kasų.Pastaraisiais metais privačios medicinos potencialas daugiausiai buvo nagrinėjamas medicinos turizmo kontekste. Praktika rodo, kad pacientams iš Vakarų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje paslaugos patrauklios ne tik dėl 2,5–3 kartus mažesnių kainų, tačiau ir dėl panašaus kokybės lygio. O pritraukiant pacientus iš Rytų Europos vis dar labiausiai konkuruojama kaina. Tarsi ir peršasi išvada, kad daugiausiai perspektyvų rinkos dalyviai turėtų matyti pritraukiant pacientus iš užsienio.Visgi žvelgiant į ateitį, negalima sutikti, kad privačių medicinos įstaigų akiratyje bus tik užsienio pacientai. Užsienio gyventojų pritraukimas gydytis Lietuvoje kol kas nėra iki galo sustyguotas, todėl atskiroms gydymo įstaigoms reikia investuoti nemažai lėšų ir laiko. Be to, vidaus rinkoje privačios medicinos paslaugų plėtrai – dar nemaža erdvės. Štai Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė žmonių sutiktų mokėti už šeimos gydytojų apsilankymą namuose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku