Ukraina ir tarptautinės teisės krizė

Publikuota: 2014-04-01
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Jeffrey'is D. Sachsas. Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius
Jeffrey'is D. Sachsas. Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius

Jei Rusija nepakeis savo politikos, o panašu, kad to nereikėtų tikėtis pakankamai greitai, turėtume sulaukti itin rimtų pasaulinių padarinių. JAV ir ES įves sankcijas, kurios susilpnins Rusijos ekonomiką, atsilieps viso pasaulio ūkiui, tarptautiniai santykiai taps dar labiau įtempti ir persmelkti nacionalizmo. Klaida iš vienos ar kitos pusės gali privesti prie tragiško karo. Verta prisiminti arogancijos ir apsiskaičiavimų virtinę, dėl kurios lygiai prieš šimtą metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.  
Kad ir kokia bauginanti atrodytų Ukrainos krizė, nereikėtų pamiršti ir kitų pastaruoju metu įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų. Nenoriu sumenkinti Rusijos pažeidimų rimtumo, tačiau dera priminti, kad jie sekė po to, kai tarptautinę teisę vis pažeidinėjo JAV, ES ir NATO. Kiekvienas toks pažeidimas griauna trapią tarptautinės teisės sistemą ir kelia pavojų, kad pasaulis nugarmės į visų su visais karo bedugnę.
JAV ir jų sąjungininkai per paskutinius kelerius metus, pažeisdami Jungtinių Tautų Chartiją ir negavę JT Saugumo Tarybos pritarimo, taip pat įvykdė kelias karines intervencijas. 1999 m. NATO su JAV priešakyje, neturėdami įgaliojimų pagal tarptautinę teisę, bombardavo Serbiją, Rusijai, Serbijos sąjungininkei, griežtai tam priešinantis. Vėliau vykęs Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, kurį pripažino JAV ir dauguma ES narių, yra dažnai minimas Rusijos pasiteisinimas dėl savo veiksmų Kryme. Ironija akivaizdi.
Po Kosovo karo sekė JAV pradėti karai Afganistane ir Irake. Saugumo Taryba tam niekada nepritarė, o dėl karo Irake ji net įnirtingai priešinosi. Karo padariniai tiek Afganistanui, tiek Irakui buvo pragaištingi.
NATO veiksmai Libijoje, siekiant nuversti Muammarą el-Qaddafį, taip pat pažeidė tarptautinę teisę. Kai Saugumo Taryba patvirtino rezoliuciją dėl neskraidymo zonos ir kitų veiksmų siekiant apsaugoti Libijos gyventojus, NATO pasinaudojo šia rezoliucija kaip galimybe bombarduojant iš oro nuversti M. Qaddafio režimą. Rusija ir Kinija prieštaravo kiek įmanydamos, nuolat pabrėždamos, kad NATO grubiai viršija savo įgaliojimus. Libija ir šiandien išlieka nestabili bei krečiama smurto, neturi veiksmingos nacionalinės valdžios. 
Kaip jau ne kartą kartojo Rusija, JAV veiksmai Sirijoje taip pat buvo neteisėti. Kai 2011 m. pradžioje prasidėjo Arabų pavasario protestai, gyventojai taikiomis demonstracijomis reikalavo reformų. Prezidento Basharo al-Assado režimas panaudojo jėgą malšinant protestus, o tai paskatino kai kurias sukarintas grupes pradėti ginkluotą pasipriešinimą. 2011 m. vasarą, JAV pradėjo remti sukilėlius, o prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad B. Assadas „privalo pasitraukti“.
Jau tada JAV, Saudo Arabija, Turkija ir kitos valstybės ginkluotiems sukilėliams suteikė logistinę, finansinę ir karinę paramą, taip pažeisdamos Sirijos suverenumą ir tarptautinę teisę. Nėra abejonių, kad Assado režimas itin žiaurus, tačiau taip pat nekyla abejonių, kad užsienio valstybių su JAV priešakyje parama sukilėliams yra Sirijos suverenumo pažeidimas. Šis žingsnis prisidėjo prie šalį krečiančio smurto, iki šios dienos nusinešusio daugiau kaip 130.000 siriečių gyvybes ir sugriovusio didesnę dalį šalies kultūrinio palikimo bei infrastruktūros.
Galima prisiminti ir kitus JAV veiksmus, pavyzdžiui: nepilotuojamų lėktuvų oro antskrydžiai suvereniose šalyse be tų šalių vyriausybių sutikimo, slaptos karinės operacijos, terorizmu įtariamų asmenų įkalinimas ir kankinimas, o taip pat nežabotas JAV Nacionalinės saugumo agentūros šnipinėjimas. Kai Jungtinės Tautos ar kitos organizacijos visa tai primena Jungtinėms Amerikos Valstijoms, jos į tai nekreipia dėmesio.
Tarptautinė teisė atsidūrė kryžkelėje. JAV, Rusija, ES ir NATO vadovaujasi tarptautine teise, kai joms tai naudinga, ir nepaiso, kai ji trukdo. Visa tai paminėjau tikrai nenorėdamas pateisinti neteisėtų Rusijos veiksmų, tačiau jie tik papildo tarptautinės teisės pažeidimų sąrašą.
Tokios pat problemos netrukus gali prasidėti ir Azijoje. Visiškai neseniai Kinija, Japonija ir kitos Azijos valstybės tvirtai pasisakė už reikalavimą, kad Saugumo Taryba pritartų karinėms intervencijoms į suverenias šalis. Pastaruoju metu kelios valstybės Rytų Azijoje įsivėlė į tarpusavio pretenzijų virtinę dėl sienų, laivybos teisių ir teisių į teritorijas. Kol kas ginčai išlieka taikūs, tačiau įtampa vis auga. Telieka tikėtis, kad šio regiono šalys ir toliau gebės įžvelgti tarptautinės teisės, ginančios suverenumo principą, teikiamą naudą ir jos paisys.
Visuomet buvo skeptiškai nusiteikusių tarptautinės teisės atžvilgiu, tai yra įsitikinusių, kad ši teisė niekuomet negalės pažaboti pasaulio galingųjų ambicijų, o taiką gali užtikrinti tik tarp konkuruojančių jėgų nusistovėjusi galios pusiausvyra. Turint tai galvoje, Rusijos veiksmai Kryme yra ne kas kita, o žingsniai, kuriais įtakinga valstybė užsitikrina savo interesus. 
Tačiau toks pasaulis būtų nestabilus ir ypač pavojingas. Mes dar ir dar kartą įsitikiname, kad nėra kito tokio dalyko kaip tikroji „galios pusiausvyra“. Visuomet yra pusiausvyrą ardančių veiksnių ir destabilizuojančių galios pokyčių. Jei nebus teisinių nuorodų, konfliktai vis dažniau bus sprendžiami pasitelkiant jėgą.
Tas ypač pasakytina apie šių dienų pasaulį, kuriame šalys stumdosi pečiais dėl naftos ir kitų gyvybiškai svarbių išteklių. Neatsitiktinai dauguma mirtį nešančių karų pastaraisiais metais vyko gamtinių išteklių turtinguose regionuose.
Žvilgtelėję į praėjusius šimtą metų iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, visada rasime įrodymų, kad vienintelis būdas užtikrinti saugumą pasaulyje yra tarptautinė teisė, kurią palaiko Jungtinės tautos ir kurią gerbia visos šalys. Taip, skamba naiviai, tačiau net nereikia žvelgti taip toli atgal, kad pamatytume, kaip naivu tikėtis, jog taiką ir žmonijos išlikimą užtikrins didžiųjų valstybių politika.
Kalbant apie Ukrainos krizę, Saugumo Taryba turėtų padėti išspręsti susidariusią padėtį derybų būdu, o sprendimas turėtų išsaugoti Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą. To tikrai neįvyks artimiausiu metu, tačiau JT turėtų dėti visas pastangas, kad proveržio netektų ilgai laukti. O Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios kreipėsi į Saugumo Tarybą dėl šios situacijos, turėtų ir pačios laikytis tarptautinių įstatymų bei taikyti tokias priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti pasaulį nuo visuotinio nestabilumo.

Jeffrey’is D. Sachsas yra Kolumbijos universiteto Žemės instituto direktorius, darnaus vystymosi, sveikatos politikos ir valdymo profesorius. Jis taip pat dirba Jungtinių tautų generalinio sekretoriaus specialiuoju patarėju Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais. Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku