Ukrainos proveržio palaikymas

Publikuota: 2014-03-04
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
George'as Sorosas. Soroso fondo valdybos ir Atviros visuomenės instituto vadovas
George'as Sorosas. Soroso fondo valdybos ir Atviros visuomenės instituto vadovas

Siaubą keliančiam smurtui Ukrainoje pasiekus kulminaciją, ukrainiečių sukilimas davė stebėtinai teigiamą rezultatą. Priešingai visiems racionaliems lūkesčiams, grupė piliečių, apsiginklavusių tik lazdomis ir iš kartoninių dėžių bei metalinių šiukšliadėžių dangčių padarytais skydais, įveikė tikromis kulkomis šaudžiusius policininkus. Aukų buvo daug, tačiau piliečiai nugalėjo. Tai buvo viena iš tų istorinių akimirkų, kurios palieka neišdildomą įspūdį kolektyvinėje visuomenės atmintyje.

Kaip tai galėjo nutikti? Wernerio Heisenbergo suformuluotas kvantinės mechanikos neapibrėžtumo principas – tam tinkama metafora. Pasak jo, subatominiai reiškiniai pasireiškia kaip dalelės arba bangos; panašiai ir žmonės gali elgtis kaip individualios dalelės arba didesnės bangos komponentai. Kitaip tariant, istorinių įvykių, tokių kaip ką tik įvykusių Ukrainoje, nenuspėjamumą lemia žmogaus tapatybės neapibrėžtumo elementas.
Žmonių tapatybę sudaro ir individualūs, ir didesnių darinių, kuriems jie priklauso, elementai, o žmonių poveikis tikrovei priklauso nuo to, kurie elementai valdo jų elgseną. Kai vasario 20-ąją Kijeve civiliai surengė savižudišką ataką prieš ginkluotųjų pajėgų dalinius, jų supratimas, kad jie atstovauja „tautai“, smarkiai nusvėrė nerimą dėl savojo mirtingumo. To rezultatas – stipriai pasidalijusi visuomenė, stovinti ant pilietinio karo slenksčio, pajuto beprecedentį vienybės jausmą.
Ar toji vienybė išsilaikys, priklauso nuo to, kaip reaguos Europa. Ukrainiečiai įrodė savo prielankumą Europos Sąjungai, kuri pati yra beviltiškai susiskaldžiusi, o euro krizė kursto valstybes kreditores ir skolininkes vieną prieš kitą. Štai todėl Rusija įgijo pranašumą prieš ES, sumaniau manevruodama derybose su Ukraina dėl Stojimo sutarties.
Kaip ir galima tikėtis, Vokietijos vadovaujama ES pasiūlė pernelyg mažai, o iš Ukrainos pareikalavo pernelyg daug. Dabar, kai Ukrainos liaudies siekis palaikyti glaudesnius ryšius su Europa virto plataus palaikymo sulaukusiu sukilimu, ES kartu su Tarptautiniu valiutos fondu formuoja daugiamilijoninį pagalbos paketą, kad išgelbėtų valstybę nuo finansinio žlugimo. Tačiau jo neužteks tautos vienovei, kurios Ukrainai prireiks ateinančiais metais, išlaikyti.
1990-aisiais, prieš šaliai įgyjant nepriklausomybę, aš Ukrainoje įsteigiau Atgimimo fondą. Fondas nedalyvavo neseniai vykusiame sukilime, tačiau gynė tuos, su kuriais buvo bandyta oficialiai susidoroti. Dabar fondas yra pasirengęs paremti stiprų ukrainiečių troškimą steigti greitai atsigauti sugebančias demokratines institucijas (užvis labiau – nepriklausomą ir profesionalią teismo organų sistemą). Tačiau Ukrainai reikės pagalbos iš išorės, kurią gali suteikti tik ES, – vadybos kompetencijos ir patekimo į rinkas.
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje nepaprastai pasikeitusios Vidurio Europos valstybės sulaukė vadybos kompetencijos ir galimybės patekti į kitas rinkas po Vokietijos ir kitų ES valstybių, įtraukusių vietos gamintojus į savo pasaulines vertės grandines, skiriamų gausių investicijų. Ukraina, pasižyminti aukštos kvalifikacijos žmogiškuoju kapitalu ir diversifikuota ekonomika, yra potencialiai patraukli vieta investuoti. Tačiau norint realizuoti šį potencialą, reikia pagerinti verslo klimatą visoje ekonomikoje ir atskiruose jos sektoriuose, ypač sprendžiant endemijos mastą įgijusios korupcijos ir vienodos lygybės neužtikrinančių įstatymų problemas, atbaidančias vietos ir užsienio investuotojus.
ES galėtų ne tik skatinti tiesiogines užsienio investicijas, bet ir teikti paramą rengiant vietos bendrovių vadovus ir padedant jiems kurti verslo strategijas, o paslaugų teikėjams atlyginant dalimi akciniame kapitale arba pelno procentu. Veiksmingas būdas paskirstyti tokią paramą daugeliui bendrovių būtų derinti ją su komercinių bankų teikiamomis kredito linijomis. Siekdamas paskatinti dalyvavimą, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) galėtų investuoti į bendroves kartu su užsienio ir vietos investuotojais, kaip buvo daroma Vidurio Europoje.
Taip Ukraina atvertų savo rinką prekėms, pagamintoms arba surinktoms patronuojamosiose įmonėse, visiškai arba iš dalies priklausančiose Europos bendrovėms, o ES pagerintų galimybes Ukrainos bendrovėms patekti į rinką bei padėtų joms integruotis į pasaulinę rinką.
Tikiuosi ir tikiu, kad Vokietijos vadovaujama Europa pasielgs taip, kaip dera. Jau kelerius metus tvirtinu, kad Vokietija turėtų prisiimti su jos dominuojančia padėtimi Europoje susijusią atsakomybę ir prievoles. Dabar Ukrainai reikalingas šiandienis Maršalo plano, pagal kurį JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo atkurti Europą, atitikmuo. Ir šiuo metu Vokietija turėtų imtis tos funkcijos, kurią anuo metu atliko JAV.
Pabaigoje vis dėlto privalau įspėti. Maršalo plane nebuvo numatytas sovietinis blokas, todėl praraja tarp Europos valstybių, atsivėrusi dėl Šaltojo karo, dar labiau pagilėjo. Šaltojo karo pakartojimas padarytų didžiulę žalą ir Rusijai, ir Europai, o užvis daugiausia – tarp šiųdviejų esančiai Ukrainai. Ukraina priklauso nuo Rusijos dujų; jai taip pat reikalinga ir Europos rinka, kuriai būtų galima tiekti prekes; todėl valstybė privalo palaikyti gerus santykius su abiem pusėmis.
Ir čia Vokietija turėtų imtis iniciatyvos. Kanclerė Angela Merkel privalo užmegzti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užtikrinti, kad Rusija Ukrainos atgimimo istorijoje taptų patikima partnere, ne aršia oponente.

George’as Sorosas yra Soroso fondo valdybos pirmininkas ir knygos „Europos Sąjungos tragedija“ (angl. The Tragedy of the European Union) autorius.

(c) „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku