Amerikos augimo ateitis

Publikuota: 2014-02-11
Atnaujinta 2015-06-01 13:24
Martinas Feldsteinas. Harvardo ekonomikos profesorius
Martinas Feldsteinas. Harvardo ekonomikos profesorius
 

Dėl ūmaus namų ūkių turto augimo 2013-aisiais ir fiskalinio stabdžio, kurį sukėlė mokesčių tarifų didinimas 2012-aisiais, pabaigos JAV ekonomikos padėtis trumpalaikėje perspektyvoje pagerėjo. Jungtinės Valstijos gavo šansą didinti realųjį (pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją) BVP gyventojui sparčiau nei menkais 1,7% – toks buvo vidurkis, fiksuotas per paskutinius ketverius metus nuo 2009 m. vasarą prasidėjusio atsigavimo pradžios.

Be abejo, gerokai stipresnis BVP augimas 2014-aisiais nėra garantuotas. Pirmiausia norint jį pasiekti reikia įveikti ilgalaikių palūkanų normų šuolio neigiamą poveikį, kuris pasireiškė Federaliniam rezervų bankui praėjusį birželį paskelbus apie tikėtiną ketinimą šiemet baigti aktyvų supirkimo programą. Negana to, dešimtmečio pabaigoje besitvenkiantis didėjančių biudžeto deficitų debesis ir po jo gresiantis nacionalinės skolos sprogimas taip pat atgraso investuotojus ir vartotojus nuo išlaidavimo.

Tačiau pažvelkime toliau 2014-ųjų ir pasiaiškinkime, kaip klostysis JAV ūkio augimas ilgalaikėje perspektyvoje. Kongreso biudžeto valdyba (CBO) planuoja, kad realiojo BVP augimas gyventojui nuo 2,1% metinio rodiklio, fiksuoto 40 metų prieš prasidedant pastarajai recesijai, nuo 2023-ųjų iki 2088-ųjų sulėtės iki vos 1,6%. Pagrindinė numatomo sulėtėjimo priežastis – užimtumo mažėjimas, palyginti su gyventojų skaičiumi, kuris ir vėl atspindi Amerikos visuomenės senėjimą, mažesnį gimstamumą ir mažėjantį moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Nors dirbančių žmonių skaičius per metus nuo 1970-ųjų iki 2010-ųjų vidutiniškai augo 1,6%, CBO prognozuoja, kad ateinančiais dešimtmečiais metinis užimtumo augimas kris vos iki 0,4%.
Realiojo BVP augimo vienam gyventojui metinio augimo krytis nuo 2,1 iki 1,6% atrodo nemenkas. Tačiau netgi vertinant šiuos skaičius nominaliąja išraiška kaip gyvenimo lygio ateityje rodiklį, jie nepateisina bendro susirūpinimo, kad dabartinės kartos vaikai gyvens ne taip pasiturinčiai kaip jų tėvai. 1,6% metinis augimo lygis vienam gyventojui reiškia, kad šiandien gimęs vaikas, sulaukęs 30 metų, gaus vidutiniškai 60% didesnes realiąsias pajamas nei jo tėvai, būdami tokio pat amžiaus. 
Be abejonės, ne visų pajamos augs vidutiniškai. Vienų pajamos per ateinančius tris dešimtmečius kils daugiau nei 60%, kiti nepasieks ir to lygio. Tačiau trisdešimtmečio, kurio pajamos išaugs tik per pusę vidutinio augimo lygio, realiosios pajamos 2044-aisiais vis tiek bus beveik 30% didesnės nei vidutinės 2014-aisiais.
Vis tik situacija dar geresnė, nei rodo šie skaičiai. Nors vyriausybės statistikos specialistai neriasi iš kailio, kad numatytų realiojo BVP augimą laikui bėgant, iškyla dvi problemos, kurias labai sunku išspręsti matuojant realiąsias pajamas: prekių ir paslaugų kokybės gerėjimas ir naujų prekių bei paslaugų sukūrimas. Mano manymu, abi šios problemos lemia tai, kad oficialiai matuojant realiojo BVP augimą sumenkinamas tikrasis gyvenimo lygio pagerėjimas, kurį turėtų rodyti realusis BVP.
Pasvarstykime, kaip įvertinti kokybės pagerėjimą. Jeigu šiais metais už tą pačią prekę arba paslaugą sumoku tiek pat, kaip ir praėjusiais, bet prekės arba paslaugos kokybė geresnė, vadinasi, mano gyvenimo lygis pakilo. Tas pats taikytina ir tuo atveju, jeigu kaina pakyla, tačiau kokybė išauga dar labiau. Deja, vyriausybės statistikos specialistai negali spręsti apie visų dalykų, pradedant restoranuose patiekiamais patiekalais ir baigiant medicinos paslaugomis, kokybės pagerėjimą. Taigi vertinant tik patiekalo arba dienos ligoninėje kainą, pervertinamas kainų indeksas ir nepakankinamai įvertinamas realiojo gyvenimo lygio kilimas. 
Atsižvelgti į naujų prekių sukūrimą dar sunkiau. Daugybė žmonių jau neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniojo telefono, nešiojamojo arba planšetinio kompiuterio. Žinome, kiek jie kainuoja ir kiek daug prideda prie bendros nominaliosios BVP vertės. Tačiau kiek daugiau už standartinę mažmeninę kainą sutiktų mokėti žmonės, kad išsaugotų šias „būtinas turėti“ prekes? Lygiai taip pat galima klausti, kokia laparoskopinės operacijos arba vaistų, kurie malšina nerimą arba veikia kaip širdies priepuolių profilaktinė priemonė, vertė pacientams?
Trumpai tariant, esu įsitikinęs, kad realusis gyvenimo lygis, kurį užtikrina mūsų perkamos prekės ir paslaugos, kyla sparčiau, nei rodo oficialūs duomenys. Taip yra dabar; tikėtina, kad taip bus ir ateityje.
Deja, tai ne priežastis nusiraminti. JAV gali ir turėtų vykdyti politikas, kuriomis realiųjų pajamų augimas būtų paspartintas dar labiau. Tačiau tai tema kitam straipsniui.Martinas Feldsteinas – Harvardo universiteto ekonomikos profesorius, JAV nacionalinio ekonominių tyrimų biuro prezidentas emeritas, 1982–1984 m. buvęs Prezidento Ronaldo Reigano ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas.(c) „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku