Kaip nutraukti nuo sofos

Publikuota: 2014-01-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:57
"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė

Lietuvos darbo birža (LDB) anądien paskelbė apie rekordą, padariusį 2013-uosius metus išskirtinius darbo rinkoje: pirmą kartą per visą biržos veiklos laikotarpį įregistruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius – per metus darbdaviai pateikė daugiau kaip 240.000 darbo pasiūlymų. Tai net penktadaliu daugiau nei 2012 m.  LDB duomenimis, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo įregistruota 230.500 bedarbių, tai 11,3% visų darbingų gyventojų. Kad ir kaip skaičiuotume, aišku viena – darbo pasiūla yra didžiulė ir ji auga, tačiau nedarbas traukiasi tik smulkiais žingsneliais.

Iki naujų rekordinių aukštumų nedarbo rodiklius pakylėjusi krizė nuslopo, atsigavusios ir verslą plečiančios įmonės pradėjo dairytis papildomų darbuotojų. Pasirodė, kad rasti jų nėra taip paprasta: bedarbių – armijos, o dirbti nėra kam. Išryškėjo seniai brendusi problema – mokslo įstaigos parengia daug specialistų, kuriems išties sunku rasti darbo, nes švietimo sistema ir darbo rinka veikia kiekviena sau. Todėl nemažas būrys aukštųjų mokyklų absolventų kasmet išsirikiuoja prie Darbo biržos durų.
Tačiau tai tik vienas atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje nemažėja bedarbių. Darbdaviai nėra patenkinti ir pačios Darbo biržos veikla. Nors joje ir rengiami darbuotojų perkvalifikavimo kursai, specialistai po jų išeina nekokie. Įmonių vadovai, ieškantys vairuotojų, stebisi: kaip galima parengti specialistą per kelių savaičių paskaitas?
Neretai Darbo birža pasikliovę darbdaviai nusivilia ir lieka nieko nepešę. „Bandėme žmonių dairytis per Darbo biržą, bet bedarbiai mums tiesiai šviesiai sako, kad dirbti nenori, kol gauna pašalpas. Kiek bendrauju su partneriais, visi susiduria su ta pačia problema – darbuotojų trūkumu ir Darbo biržos neveiksnumu“, – VŽ pasakojo Marius Špokas, UAB „Eldorado vaišės“ vadovas (2013 07  29).
Lietuvoje jau tapo kone taisykle, kad nemaža dalis pašalpas gaunančių bedarbių yra tuo patenkinti ir niekur įsidarbinti nė neketina. Bent jau oficialiai. Ir jokia paslaptis, kad dar didesnė bedarbių dalis susirenka pašalpas ir dirba, gaudami atlyginimą vokeliuose. Arba gyvena tik iš pašalpos. „Jei pašalpa beveik nesiskiria nuo minimaliosios mėnesinės algos, kodėl turėčiau kilti nuo sofos ir lenkti kažkur nugarą?“ – tokį ar panašų atsakymą galėtumėte išgirsti, jei pasiteirautumėte bedarbio, kodėl jis mėnesių mėnesiais varsto Darbo biržos duris.
Štai ir atsidūrėme pradiniame taške – valdžia kaltina verslininkus, kad šie nekuria naujų darbo vietų, o kai jų yra sukurta, pasirodo, kad darbintis niekas nepuola. Bedarbių išmokoms toliau skiriami milijonai litų, semiami iš vargano „Sodros“ biudžeto.
Neįspūdinga nedarbo mažėjimo statistika rodo, kad dabar egzistuojanti nedarbo socialinio draudimo išmokų sistema neskatina ieškotis darbo. Galbūt Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, kartu su draugais valdančiojoje koalicijoje galėtų tuo susirūpinti ir daugiau pasukti galvą. Lygiai kaip ir atitinkamos ministerijos, priveisusios daugybę VšĮ, kaip ir Seimo nariai, apsistatę padėjėjais...
Ne viena Vyriausybė nedarbo mažinimo kortą savo programoje išdidžiai klodavo ant stalo, žadėdama pasakišką rytojų – krūvas pritrauktų investicijų, tūkstančius naujų darbo vietų ir pan. Darbo vietas verslas jau siūlo, tik dirbti nėra kam...

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku