Kad vėl nebūtų staiga netikėta

Publikuota: 2014-01-07
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė

Apie euro įvedimą pradėta kalbėti faktiškai kaip jau apie beveik priimtą sprendimą ir negrįžtamą procesą. Bet tai primena ir 8 metų senumo istoriją, kai euro įvedimo entuziastai pralaimėjo kovoje su infliacijos tvermės kriterijumi ir komisaru Joaquinu Almunia. Todėl verta įsidėmėti pagrindines priežastis, kodėl Lietuva anąsyk liko už euro borto.

Tikėjimo, kad viskas bus gerai, buvo per daug. O gero polinio veiksmų plano, išsamios ekonominės ir politinės galimų vidinių ir išorinių grėsmių analizės – ne. Matuotos padalos – skaičiai po procentų kablelio: „atitinkam ar ne“. Kai paaiškėjo, kad ne, puolėm analizuoti – kodėl?Išvakarėse Kainų ir energetikos kontrolės komisija leido didinti šilumos kainas (nors tuometinis komisijos primininkas Vidmantas Jankauskas gavo pylos nuo premjero Algirdo Brazausko – infliaciją tai galėjo paveikti 0,7–0,8 proc. punkto. Suabejota, ar valdžios institucijų grandinė „sirgo“ už euro įvedimą: vietos valdžia labiau baiminosi, kad bus nupūsti nuo minkštų kėdžių per 2007 m. savivaldos rinkimus dėl su euro įvedimu sulaukto kainų šuolio.Nebuvo pastangų tartis ir derinti veiksmus su verslu, tačiau tikrąją įtaką, faktiškai – nenugalimąją jėgą (force majore) sukėlė niekieno nežabojamas, o visų netgi skatinamas nekilnojamojo turto (NT) 2B (bumas ir burbulas) faktorius. Nuo 2003 m. beveik stačia kreive į viršų šovusios būstų kainos stabtelėjo tik 2006 m. viduryje, kai jau paaiškėjo, kad euro 2007 m. nebus – fiksuota vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo 5.300 Lt. Tik 2008 m. supratome, kad užsispoksoję į įspūdingus „burbulus“ pražiopsojom ne tik eurą, bet ir krizę.VŽ patartų nelipti ant to paties grėblio. Ir nereikia to suprasti papučiant žandus, kad jokio NT kainų burbulo dabar nėra, infliacijos kriterijus tvarus, o ir politikų „aštrūs kampai“ bus nugludinti, kaip sekmadienį LRT televizijai pažadėjo finansų ministras Rimantas Šadžius. Nei referendumo idėja dar nepalaidota, nei infliacijos tvarumas, kol minimaliojo mėnesio atlyginimo (MMA) šuolio reikalauja Seimo pirmininkė, nėra įgyvendintas. Gyventojų nuotaikos taip pat nėra palankios – įsitikinimą, kad „su euru viskas brangs“, vidutinis statistinis lietuvis, matyt, yra įgijęs su motinos pienu.Vadinasi, derėtų apsispręsti ir su tauta kalbėtis jau be rožinių akinių ir papūstų žandų. Geriausia, žiūrėti tiesiai į akis ir konstatuoti: euras yra mūsų prioritetinis tikslas, nes eurointegracija yra mūsų strateginė kryptis ir kertinis mūsų saugumo akmuo. Todėl nebus niekam nereikalingo referendumo, nebus ir iki 2015 m. didinamas MMA. Kilstelėjus jį nuo sausio 1 d. – galima laukti, kad kainos išaugs. Jos taip pat neryškiai išaugs ir dėl keičiant pinigus vyksiančių kainų apvalinimo procesų. Tačiau MMA svoris bus gerokai didesnis. Be to, didesnis  MMA ir su juo susijęs atlyginimų augimas kompensuos euro įvedimo infliaciją labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku