Kada pradėsime dirbti mažiau

Publikuota: 2014-01-31
Atnaujinta 2015-06-01 13:26
Vytautas V. Žeimantas. Verslo žinių
Vytautas V. Žeimantas. Verslo žinių" priedo "Bendrovės finansai" redaktorius

Turtingos visuomenės jau dabar gali pasirinkti, ar dirbti tiek pat, kiek ir anksčiau ir, ekonomikai augant, uždirbti dar daugiau, ar pasilikti su tokiomis pačiomis pajamomis, tačiau turėti daugiau laisvo laiko. Daryti tokius pasirinkimus leidžia kelios priežastys. Visų pirma žmonija sukaupė nemažai įvairaus pavidalo kapitalo, kuris gali dirbti už juos.

Inovacijos, kapitalo kaupimas tęsis ir ateityje. Šiemet Davoso forume ekonomistas Nourielis Roubinis pažymėjo, kad „per trečiąją pramonės revoliuciją sulauksime robotų, automatizacijos, 3D spausdinimo, nanotechnologijų. Bet bus kuriami tik aukštos kvalifikacijos darbo vietos.“ Naujausias bendrovės „Gartner“ tyrimas rodo, kad per ateinantį dešimtmetį išmaniosios mašinos ir kompiuterinės sistemos įvairiose ūkio šakose pakeis milijonus darbuotojų. Jeigu galėtume pažvelgti į ateitį, greičiausiai išvystume nemažą įvairius darbus dirbančių mašinų.


Kas atsitiktų, jei tarkime, Švedija nuspręstų dirbti keturias dienas per savaitę? Skaičiuojant mechaniškai, jos BVP, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, turėtų nukristi 20%.
Vidutinis darbo užmokestis Švedijoje – 10.701 Lt. Pritaikę koeficientą, kuris panaikina kainų lygio tarp šalių skirtumą, gauname, kad Lietuvos kainomis vidutinis atlyginimas Švedijoje siekia 5.300 Lt. Atskaičius švediškus mokesčius po jų gauname 3.710 Lt. Jeigu toks švedas norės dirbti keturis kartus per savaitę, jis uždirbs beveik 3.000 Lt. Jeigu tokia alga nepatraukli, galima prisiminti, kad Lietuvoje vidutinis atlyginimas po mokesčių siekia 1.780 Lt
Kita priežastis – žmogaus motyvacinė sistema. Dvidešimtas obuolys ne toks skanus kaip pirmas. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo mažiau jam svarbūs papildomi pinigai ir tuo svarbesnis tampa veiklos pobūdis, jį supantys žmonės, aplinka, pagaliau laisvalaikis.
Viena vertus kapitalo visuomenės sukaupia vis daugiau, kitą vertus auga darbo užmokestis, todėl vis labiau apsimoka investuoti kapitalą, kad jis pakeistų darbo vietose žmones.
Tačiau Vokietijos pavyzdys rodo, kad turtingose valstybėse gali būti ir mažas nedarbas – nepaisant didelio imigrantų srauto jis Vokietijoje siekia 5%. Dėl inovacijų praradę darbą darbuotojai turėtų jį surasti kitose vietose, o visuomenės gyvenimas pagerėti.
Tačiau Pietų Europa išduoda kitą paslaptį – šiose šalyse  nedarbas siekia 15%–24%, tarp jaunimo jis dar didesnis ir tokia padėtis tęsiasi metai iš metų. Tai dar kartą parodo, kad ne pačios turtingiausios Europos visuomenės jau pajėgios ilgą laiką išlaikyti didelį nieko neveikiančių darbingo amžiaus žmonių skaičių.
Paklausa tam tikru metu yra tokia, kokia yra. Jeigu našumas nedidėja, jai patenkinti reikia reikia tam tikro darbo laiko.
Šiuo atveju visuomenė gali pasirinkti, ar darbą nudirbs mažesnis žmonių skaičius ar didesnis. Jei mažesnis, jie dirbs ilgiau ir uždirbs daugiau. Kaip elgtis, renkasi pačios visuomenės, tačiau, kad šis pasirinkimas būtų tikslesnis, svarbu gerai suvokti, kokios yra alternatyvos.
Inovacijos keičia ir gyvenimą po darbo –  indaplovės, internetinė bankininkystė, (ateityje gal ir lengvieji automobiliai be vairuotojų ir kt.) leidžia sutaupyti marias laiko, kurį vėlgi galima skirti darbui ar laisvalaikiui.
Norint padalinti, reikia uždirbti. Lietuvoje dalį uždirbtų lėšų pradžioje reikia sutaupyti bei investuoti ir tik vėliau, sulaukus šių investicijų grąžos, galima bus galvoti apie tuos pasirinkimus, apie kuriuos pasiturinčios šalys galbūt susimąstys artimiausiu metu.
Lietuvoje nemažas būrys kol kas išgali sumokėti tik už būstą ir maistą. Tačiau pažvelgę iš istorinės perspektyvos išvysime, jog iki visuomenės, kuri turi daugiau pasirinkimų, ne taip jau ir toli. Dalis Lietuvos gyventojų – ir ne tokia maža – juos gali sau leisti jau šiuo metu.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 77

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12
„BluOr Bank“ platina obligacijas su 7% palūkanomis

Latvių „BluOr Bank“ organizuoja mažmeniniams investuotojams prieinamą obligacijų platinimą, kuriame siekia...

Rinkos
2022.05.11
„Allianz“ nuostoliai dėl „Structured Alpha“ nesėkmės pasiekė 5,6 mlrd. USD

Draudimo milžinė „Allianz“ pranešė atidėjusi dar beveik 2 mlrd. Eur teisinėms ir kitoms išlaidoms,...

Rinkos
2022.05.11
LB atstovas: ECB sprendimas dėl palūkanų normų didinimo – nebent trečiąjį ketvirtį 2

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų...

Rinkos
2022.05.11
Ch. Lagarde: ECB palūkanų normas galėtų padidinti liepą 2

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo...

Rinkos
2022.05.11
Vokietijos centrinio banko vadovas – už palūkanų normų didinimą jau liepą

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti...

Rinkos
2022.05.11
„Orlen Lietuva“ iš „Luminor“ skolinasi 100 mln. Eur

„Luminor“ bankas vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą valdančiai AB „Orlen Lietuva“...

Pramonė
2022.05.06
„Luminor Bank“ uždirbo 2,6 karto daugiau

Baltijos šalių bankas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pelną padidino nuo 5,8...

Rinkos
2022.05.05
Paleido pirmą Lietuvoje viešą sankcijų patikros bazę verslams

Lietuvoje startavo nemokamas sankcijų patikros įrankis tarptautiniams verslams.

Rinkos
2022.05.05
Šiaulių banko būsto kreditavimo ambicijos šiuo metu „po klaustuku“ Premium

Po pirmo ketvirčio rezultatų Šiaulių banko vadovybė dėlioja „konservatyvius veiklos tikslus“, tikisi formuoti...

Rinkos
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku