Tenka taisyti įstatymų broką

Publikuota: 2014-01-27
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė

Lietuvoje pradėjus tiesti kelią euro atėjimui 2015 metais, aiškėja, kad dėl to net gali tekti dar kartą keisti Konstituciją. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad 2006 m. Konstitucijos pakeitimas, leidžiantis įvesti eurą, buvo priimtas teisiškai netvarkingai. Tiesa, tuomet sužlugo planai pakeisti nacionalinę valiutą į eurą, bet "kabliukas" įstatyme liko.

Pasirodo, 2006 m. Seimo patvirtinta Konstitucijos pataisa buvo visiškai kitokios redakcijos, nei pasiūlė jos iniciatoriai. Todėl ši pataisa nuo šiol nebegalės būti taikoma. Pagal šią pataisą buvo išimta nuostata dėl Lietuvos banko (LB) išimtinės teisės vykdyti Lietuvoje pinigų emisiją.  Bet KT pabrėžia, kad tai, jog tuomet priimta Konstitucijos pataisa buvo teisiškai netvarkinga, dar nereiškia, kad dabar  LB vėl įgyja išimtinę pinigų emisijos teisę. "Pagal Lietuvos įsipareigojimus ES pinigų emisijos teisė turi būti patikėta Europos centriniam bankui", – aiškina KT.
KT skelbia, kad jo išvados dėl Konstitucijos netinkamos pataisos, priimtos prieš aštuonerius metus, neturėtų užkirsti eurui kelio ateiti į Lietuvą po metų.  Bet kad būtų ramiau, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas žada išnagrinėti visą KT paskelbtą tekstą ir per pavasario sesiją parlamente svarstyti, ar reikia koreguoti Konstituciją ir vėl balsuoti už pataisą – kad neliktų teisinių kliūčių įsivesti eurą.
Visa tai iškilo aikštėn Seimui svarstant Rolandui Paksui palankią Konstitucijos pataisą. Paaiškėjus, kad iniciatoriai siūlė vieną versiją,  o Seimas balsavo dėl kitos, teko kreiptis į KT. Tačiau norint paklausti KT reikia apskųsti kitą, jau galiojančią pataisą. Taip yla iš maišo ir išlindo. Ir kas žino, ar netaptų tai kliūtimi eurui jau tuomet, kai taisyti padėtį būtų per vėlu, o europinės valiutos įkurtuves tektų vėl nukelti į ateitį.
Šis kazusas – toli graži ne išimtis. KT aiškino, kad ir pensijos, ir valdininkų bei teisėjų atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai, klaidų įstatymuose KT rado ne kartą ir ne du. Įdomu, kiek dar turime galiojančių įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai?
Ne pirmą kartą tenka stebėtis teisininkų kompetencija. Juk priimami bet kurie įstatymai pereina daugybę filtrų – Vyriausybės, Seimo ir kt. Visose ar beveik visose valstybės institucijose dirba būriai teisininkų, juos masiškai tiekia universitetai. Seime, Vyriausybėje, ministerijose sukurti teisės departamentai, bet, negana to, daugeliui darbų atlikti samdoma teisininkų iš šalies. Todėl labai keista, kad įstatymų leidyboje lieka tiek daug broko.
Ir ne šiaip sau broko – nekompetencija atsirūgsta visiems mokesčių mokėtojams. VŽ ne kartą rašė istorijas apie valdininkus, kurių atleidimus teismai pripažino neteisėtais, ir už tai valstybė, t. y. mes visi, privalėjome jiems išmokėti nemenkas sumas pinigų. Tad apie kokią atitinkamus dokumentus rengusių teisininkų kvalifikaciją ir kompetenciją galime kalbėti... Pamačius tokių klaidų ar broko chronologiją peršasi mintis, jog tai jau tampa įprastu reiškiniu, tačiau atsakingi asmenys išvadų dėl to nedaro. Matyt, grėblys dar nestipriai į kaktą trinkteli...

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.
Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku