Nedarykit gėdos premjerui

Vakar sunerimti privertė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas – ieškoti pinigų pensijoms kompensuoti jis pasiūlė keičiant galiojančius ir įvedant naujų mokesčių. „Finansų ministerija politinei tarybai turi pristatyti, kokius mokesčius mes galime pakeisti, dėl kurių mes galime surinkti daugiau pinigų, kuriuos galime skirti pensijų kompensavimui“, – dėstė politikas. „1 milijardą mes surasime ir išmokėsime“, – drąsiai pažadėjo p. Sysas.Tiesa, ką reiškia tas išdidžiai mestas įvardis „mes“, parlamentaras nepaaiškino. Premjeras, neilgai trukęs, ryžtingai atmetė svarstymus, jog gali būti padidinti esami mokesčiai arba įvedama naujų. „Nekalbam apie tai. Tai tik p. Syso nuomonė“. Ir vėl – „nuomonė“. Tačiau tas „mes“ vis dėlto verčia suklusti. Arba p. Sysui ramybės neduoda „karaliaus Saulės“ šlovė, arba visos teisybės nepasako premjeras.
Norėtųsi tikėti, kad tiesa vis dėlto yra p. Butkevičiaus pusėje. Kaip ir visos valdančiosios koalicijos. Dar neužmiršome, kaip piktai buvo kritikuojama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės įvesta „naktinė“ mokesčių reforma, kaip ir nepamiršome to, kad pasikeitus valdžiai ta reforma kaip niekur nieko gyvuoja ir toliau. Todėl kada ne kada pasigirstančios kalbos apie mokesčių didinimą, apie mokestinės bazės išplėtimą neatrodo tokios jau ir nekaltos. Juolab kad pats premjeras prisipažįsta, kad vis dar neapsispręsta, iš kokių šaltinių bus vykdomi pažadai kompensuoti pensijas. Bronius Bradauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, prieš porą mėnesių guodė pensininkus, kad bent dalį pensijų kompensuos nuo šių metų liepos iš minėtų viršplaninių pajamų. Iš kur tos viršplaninės pajamos?
„Galima ir taupyti, mažinti išlaidas, panaudoti viršplanines pajamas“, – tokius pinigų šaltinius regi premjeras. VŽ mano, kad taupyti ne galima, o būtina. Mažinant išlaidas. Mokesčių didinimas dažnai duoda atvirkštinį efektą – plečiasi šešėlis. Jau ir dabar šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje milžiniškas – drąsesni ekonomistai prabyla apie tai, kad nelegali dalis artėja prie 50% BVP. Kovos su juo rezultatų vis nematyti.
Nekrinta į akis ir pastangos taupyti. Tačiau girdime apie planus pirkti naujų prabangių automobilių Seimui, apie grupines keliones-komandiruotes į egzotiškus kraštus, apie kitais būdais švaistomas valstybės lėšas. Galų gale visuomenė vis garsiau prabyla apie per didelį Seimo narių skaičių – emigravus nemenkai daliai šalies gyventojų, parlamentarų kiekis, tenkantis N piliečių kiekiui, akivaizdžiai yra per didelis. Ir per brangiai atsieina. Juolab kad iš parlamento tribūnų išgirstame vieną už kitą keistesnių pareiškimų. Vienam užkliūva Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas, kitam nereikia atominės jėgainės, dar trečiam – euro, ketvirtam – skalūnų dujų ir t. t. Beje, didžioji dalis tokių pareiškėjų priklauso būtent socialdemokratų stovyklai ir mėgina kalbėti visų valdančiųjų vardu.  Kad ir kokius post scriptum spėtų dėlioti p. Butkevičius, tokia politikų veikla įneša nemažai sumaišties ir destrukcijos. Galų gale nebesupranti – kas gi iš valdančiųjų sako tiesą.