Kitas finansinis gaisras

Publikuota: 2014-01-21
Atnaujinta 2015-06-01 13:18
Robertas J. Shilleris. Ekonomikos profesorius
Robertas J. Shilleris. Ekonomikos profesorius
 

NIUHEIVENAS. Jeigu ko nors ir pasimokėme iš pasaulinės finansų krizės, pasiekusios apogėjų 2008 metais, tai nebent supratome, kad užkirsti kelią galimai krizei yra kur kas sunkiau, negu daugumai atrodo. Norint, kad neįsisiautėtų naujas sunkmetis, reikia ne tik iš esmės pertvarkyti mūsų finansų įstaigas, kūrybiškai taikant darnaus finansavimo taisykles, – būtina, kad politikai ir jų rinkėjai taip pat perprastų šiuos principus.

Deja, šiandien nedaug kas tai supranta. Žiniasklaidos pateikiami sprendimai yra pernelyg techniški, kad juos suprastų plačioji visuomenė. Žmonės mielai išklauso naujienas apie kontrolę arba nuobaudas, taikomas finansų srities lyderiams, tačiau jiems kur kas mažiau įdomūs pranešimai apie finansinės rizikos valdymo priemonių plėtrą ar tobulinimą. Aplink esamas finansų įstaigas susibūrė konkrečios interesų grupės, susijusios su jų veikla. Šios grupės trukdo įgyvendinti realias permainas, todėl vyriausybėms pavyksta tik vos vos pakeisti esamą padėtį.Finansų krizę, kuri kol kas dar nesibaigė, daugiausia nulėmė keletą metų prieš nuosmukį įsismarkavęs būsto kainų šuolis ir vėlesnis jų smukimas (nekilnojamojo turto kainos Jungtinėse Valstijose buvo didžiausios 2006 m.). Vykstant iki krizės vyravusiam bumui, nekilnojamojo turto pirkėjai buvo skatinami drąsiai skolintis, nediversifikuojant investicijų ir jas skiriant tik būstui, o vyriausybės teikė garantijas investuotojams, pasitelkiantiems hipotekas. Jungtinėse Valstijose buvo teikiamos garantijos turtui, kurį valdė Federalinė būsto administracija (angl. FHA) ir hipotekos įstaigos „Fannie Mae“ bei „Freddie Mac“.
Amerikos ekonomikos asociacijos susirinkimo, neseniai įvykusio Filadelfijoje, kuriam aš pirmininkavau, dalyviai aptarė sunkumus, kuriuos patiria ekonomistai, mėgindami paskatinti šalių vyriausybes įgyvendinti nors kiek reikšmingesnes reformas. Per šią sesiją pristatytame dokumente Andrew Caplinas iš Niujorko universiteto pabrėžė, kad visuomenė nesuinteresuota arba gerai nesupranta vis didėjančios rizikos, susijusios su FHA, nuo pat įkūrimo dienos (administracija įsteigta dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, vykstant būsto krizei) teikusia garantijas privačioms hipotekoms.
Panašios nuomonės laikosi ir šiais klausimais su p. Caplinu diskutavęs Josephas Gyourko iš Pensilvanijos universiteto Whartono mokyklos. Savo tyrime, atliktame 2013 m., p. Gyourko priėjo prie išvados, kad FHA teikiamų būsto hipotekų garantijų veiksmingumas tesiekia trisdešimt ir vieną, o pačių hipotekų veiksmingumas taip pat nė kiek ne didesnis, taigi prarandami dešimtys milijardų dolerių. Jis mano, kad FHA derėtų kuo greičiau uždaryti, o vietoje jos verčiau įgyvendinti subsidijuojamą taupymo programą ir nė nemėginti varžytis su privačiuoju sektoriumi, vertinant hipotekų riziką.
Panašius argumentus 2010 m. dėstė ir p. Caplinas, kalbėdamas JAV Finansinių paslaugų komitete. Jis teigė, kad FHA veiklai kyla rimtas pavojus, nors vos prieš metus FHA komisaras Davidas Stevensas komitetui tvirtino, kad „mums nereikės finansinės pagalbos“. Akivaizdu, kad p. Caplino tyrimų duomenys nepatiko FHA pareigūnams: jie priešiškai reagavo į šio ekonomisto veiklą ir atsisakė jam suteikti pageidaujamus duomenis. Nuo to laiko FHA atstovai kasmet sumažina patiriamus nuostolius ir vis tvirtina, kad organizacijos finansinė padėtis gana gera. Tačiau rugsėjo mėnesį administracija vis dėlto buvo priversta prašyti, kad vyriausybė jai suteiktų finansinę pagalbą.
Per Amerikos ekonomikos asociacijos susirinkimą teiravausi p. Caplino apie jo pasiūlymus, pradėdamas nuo 1997 metais kartu su bendraautoriais parašytos knygos „Būsto partnerystės“ (angl. Housing Partnerships), kurioje buvo siūloma leisti būsto pirkėjams nusipirkti tik dalį namo ir taip apriboti patiriamą riziką, jos neperkeliant mokesčių mokėtojams. Jeigu ši naujoviška idėja būtų įgyvendinta, tai padėtų sumažinti būsto savininkų įsiskolinimą. Ponas Caplinas pasakė, kad, nors būtent hipotekos rinka, kuriai buvo būdingas didelis įsiskolinimas, paskatino įsisiautėti finansų krizę praėjus 11 metų nuo šios knygos parašymo, jo siūlomos idėjos kol kas nepavyko įgyvendinti nė vienoje pasaulio šalyje.
Drįsau paklausti, kodėl taip yra. Kodėl kūrybingi žmonės, pasitelkę savo teisininkus, negali patys kurti tokių partnerysčių? Ponas Caplinas pareiškė, kad į šį klausimą ne taip paprasta atsakyti, tačiau bent jau Jungtinėse Valstijose tam trukdo viena rimta problema: šalies Vidaus pajamų tarnyba atsisakė išleisti išankstinį nutarimą dėl rizikos valdymo priemonių apmokestinimo. Atsižvelgiant į tai, kad padėtis tokia neapibrėžta, nekeista, kad niekam nekyla jokių kūrybinių minčių.
Visuomenė griežtai ir aiškiai reikalauja, kad vyriausybė skubiai imtųsi priemonių, siekdama užkirsti kelią naujai krizei, ir išspręstų finansų įstaigų, kurios „per didelės, kad žlugtų“, problemą. Tačiau politinei tikrovei būdinga tai, kad vyriausybės pareigūnams neužtenka žinių ir iniciatyvos veiksmingoms, tačiau techniškai sudėtingoms reformoms įgyvendinti.
Pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms pavyko įgyvendinti vieną reformą, kuria buvo siekiama užkirsti kelią problemai, susijusiai su įstaigomis, kurios „per didelės, kad žlugtų“. Tai buvo rizikos išlaikymo taisyklė, įtvirtinta 2010 m. C. Doddo ir B. Franko įstatyme. Norint užtikrinti, kad hipotekos įstaigos prisiimtų dalį rizikos, nustatytas reikalavimas, kad joms priklausytų 5% išleidžiamų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių vertės (nebent joms būtų taikoma lengvata).
Tačiau kitame dokumente, pristatytame per pirmiau minėtą susirinkimą, Paulas Willenas iš Bostono federalinio rezervų banko tvirtino, kad šis apribojimas nėra geriausias būdas, kuriuo vyriausybė galėtų pagerinti finansų rinkų veiklą. Investuotojai ir taip žino, kad žmonės labiau suinteresuoti valdyti riziką tada, kai patys turi su ja susijusių interesų. Tačiau jie taip pat puikiai supranta ir tai, kad tam tikrais atvejais rizikos išlaikymo pranašumus gali nusverti kiti veiksniai. Vyriausybė tiesiog verčiasi per galvą, mėgindama užtikrinti pusiausvyrą tarp šių dviejų veiksnių.
Taigi reikėtų įgyvendinti nuodugnią būsto rinkos reformą, padėsiančią sumažinti pernelyg didelį būstų savininkų įsiskolinimą ir išspręsti problemą, kurią sukelia nediversifikuotos investicijos vien į būstą. Dokumente, kurį parengiau Amerikos ekonomikos asociacijos susirinkimui, grįžau prie idėjos, kad vyriausybė turėtų skatinti privačias hipotekas, taip apdrausdama jas nuo pavojaus žlugti nukritus būsto kainoms. Tai būtų esminė reforma, kaip ir būsto partnerystė, nes ji padėtų išspręsti pagrindinę problemą, sukėlusią finansų krizę. Deja, esamos interesų grupės ir naujienas pranešanti žiniasklaida nerodo jokios iniciatyvos šiai pertvarkai įgyvendinti.
Vienas diskusijos dalyvių Josephas Tracy iš Niujorko federalinio rezervų banko (ir knygos „Būsto partnerystės“ bendraautoris) problemos esmę suformulavo glaustai: „Gaisro gesinimas yra kur kas labiau jaudinanti veikla, negu pastangos užkirsti jam kelią.“ Juk kur kas daugiau žmonių domisi istorijomis apie gaisrus negu cheminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, ir lygiai taip pat jiems atrodo įdomesni pasakojimai apie finansų sistemos griūtį negu priemonės, kurių reikia imtis norint ją įveikti. Deja, šis požiūris tikrai nepadės sulaukti laimingos pabaigos.
Robertas J. Shilleris yra 2013 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatas ir Jeilio universiteto ekonomikos profesorius; kartu su George Akerlofu parašė knygą „Gyvybinės dvasios: kaip žmogaus psichologija skatina ekonomiką ir ką tai reiškia pasauliniam kapitalizmui“ (angl. Animal Spirits: How Human Psychology Drives the Economy and Why It Matters for Global Capitalism).
Autorių teisės priklauso „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.
Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku