Sveikas barjeras nuo šešėlio ir NT burbulų

Publikuota: 2014-01-16
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Turto mokesčiai vienokia ar kitokia forma neišvengiamai turės didėti. Analizė rodo, jog senosios Europos valstybės taiko daugiau vadinamųjų turto mokesčių nei naujos šalys, tarp kurių – ir Lietuva.
NT mokestis yra patrauklesnis apmokestinimo variantas dėl trijų priežasčių. Visų pirma, jis yra teisingesnis ir sąžiningesnis nei GPM didinimas, nes realiai apmokestinami gyventojai arba įmonės, valdančios didesnį turtą. Antra, jis yra lengviau apskaitomas ir lengviau surenkamas, nes nekilnojamąjį turtą nesudėtinga fiksuoti bei sužinoti jo apytikslę vertę. Trečias, bene svarbiausias dalykas – NT mokesčio sunku išvengti. Todėl jis įneštų tam tikros mokestinės drausmės į sektorių, kuriame itin daug šešėlinių pajamų.
Skaičiuojama, kad 9 iš 10 NT objektų yra pastatomi nesumokant visų reikiamų mokesčių – Sodros, PVM, GPM ir kitų. Tokiu būdu sektoriuje iškreipiama konkurencija, legaliai veikiančios bendrovės priverstos arba perimti mažųjų statybos įmonių įgyvendinamą elgesio modelį, kai užsakovai legaliai atsiskaito tik už medžiagas, o už didelę dalį darbų sumokama grynaisiais į rankas, be jokių sąskaitų, arba jos sunkiai beišgali konkuruoti savo kainomis. Gautos šešėlinės pajamos atitinkamai reinvestuojamos į NT šešėlinėje rinkoje, įgytas turtas perduodamas pagal paveldėjimo teisę, ir taip toliau – tokiu būdu sukuriama grandinė, kurios kiekvienoje grandyje nesumokami mokesčiai. Tai yra didžiulės sumos, kurių netenka valstybė dėl galybės pažeidimų šiame sektoriuje. Šiuo atveju, NT mokestis suveiktų bent jau kaip kompensacinis mechanizmas, grąžinsiantis į valstybės biudžetą nesumokamų mokesčių dalį.
Kitas teigiamas NT įstatymo pataisos poveikis visuomenei – formuojamas žmonių suvokimas, jog reikia gyventi pagal savo poreikius ir išgales. Būtų apmokestinami tie gyventojai ar įmonės, valdančios tik didelį turtą. Todėl šis valdžios sprendimas yra išties teisingas gyventojų ar įmonių atžvilgiu. Situacija, kai valdomas milijono litų vertės turtas, už jį nemokant jokių mokesčių valstybei, nėra normali. Riba, nuo kurios turėtų būti taikomas turto mokestis, turėtų būti sumažinta bent iki 0,5 mln. Lt – tokią ribą siūlė ir „Investuotojų forumo“ mokesčių darbo grupė. Kai kas siūlo kartelę leisti dar žemiau – iki 300.000 Lt, kas atitiktų standartinį viduriniosios klasės atstovo būsto kainą. Žinoma, mažinant apatinę apmokestinamąją ribą reikėtų atitinkamai peržiūrėti ir taikomą tarifą. Už 1 mln. Lt vertės turtą, kuriam taikomas 1% tarifas per metus, atėmus 300.000 Lt neapmokestinamą turto vertę, tektų sumokėti apie 7 tūkst. litų mokesčių, kas gal ir šiek tiek daugoka, todėl tarifas turėtų būti mažesnis. Tačiau nustačius 0,5 mln. Lt neapmokestinamą turto vertę, mokesčio tarifas galėtų netgi likti toks, koks yra.
Rizikų, jog pritaikius tokį mokestį, liks nuskriausti, tarkim, istoriškai gyvenantys didesniuose būstuose, nebūtų, jeigu kiekvienas asmuo gyventų pagal savo finansines išgales – jeigu gyventojui pakanka lėšų išlaikyti milijoninės vertės būstą, pavyzdžiui, miesto centre, jam turėtų pakakti lėšų ir mokesčiams susimokėti. Priešingu atveju, vertėtų keisti gyvenamąją vietą.
Be to, NT mokestis sudrausmina ir tuos rinkos dalyvius, kurie linkę spekuliuoti nekilnojamuoju turtu. Būtent dėl spekuliatyvių investicijų ir kyla pavojus atsirasti naujam NT rinkos burbului, kai neadekvačiai išpučiamos realios rinkos kainos. Kai NT mokestis nėra taikomas, o turtas perkamas ne kaip būstas sau arba nuomai, tačiau turint tikslą jį išlaikyti, sulaukti palankaus momento ir brangiai parduoti, sudaromos prielaidos spekuliacijoms ir iškreipiama natūrali rinka. Žmonės, pirkę turtą, kaip investiciją nuomai, perkels mokesčio kaštus nuomininkams. Tuo tarpu tas, kas pirks turtą tikėdamas vertės padidėjimo, pagalvos du kartus, nes mokestį reikės vis tiek mokėti – tokiu būdu būtų apribojama spekuliatyvi paklausa.
Analizuojant kitų šalių praktiką dėl NT mokesčio, nesunku pastebėti, jog ji – labai įvairi. Estijoje nėra NT mokesčio, Latvija taiko diferencijuotą mokesčio sistemą, kai komerciniams tikslams naudojamas turtas apmokestinamas fiksuotu 1,5% nuo kadastrinės vertės tarifu. Tuo tarpu namams ir butams, kurie nenaudojami komercinėje veikloje, taikomi progresiniai mokesčiai, priklausomi nuo kadastrinės turto vertės: iki maždaug 200 tūkst. Lt – 0,2%, nuo 200 iki 375.000 Lt – 0,4%, o turtui, kurio vertė viršija 375.000 Lt, taikomas 0,6% tarifas. Kai kurios valstybės taiko panašų reguliavimą kaip Lietuvoje – yra nustatytas metinis mokestis bei tam tikra neapmokestinama minimali turto vertė. Yra šalių, kurios taiko mokestį bendrai visam grynajam turtui – įskaitant ne tik nekilnojamąjį, bet ir finansinį turtą. Taip pat nustatomas tam tikras neapmokestinamas limitas, o perviršiui taikomas mokestis. Tačiau yra šalių, kur NT apskritai nėra apmokestinamas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Statyba ir NT“
HISK grupės pajamos menko 8,2%

Vienos didžiausių šalyje infrastruktūros AB HISK (buv. „Panevėžio keliai“) konsoliduotosios 2021 m. pajamos...

Statyba ir NT
2022.05.20
„YIT Lietuva“ gavo 3,8 mln. Eur užsakymą netoli Klaipėdos

Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ praneša gavusi 3,8 mln. Eur...

Statyba ir NT
2022.05.20
„Sotheby's“: šiemet Latvijoje 23% daugiau prabangių būstų sandorių

Šiemet I ketv. Latvijos prestižinės klasės būsto segmente sudaryti 268 sandoriai – 22,9% daugiau nei pet tą...

Statyba ir NT
2022.05.20
27 metų senumo detalusis planas įžiebė ginčą dėl statybų sostinės Žvėryne Premium 6

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme bando įrodyti, kad prieš porą metų sostinės...

Statyba ir NT
2022.05.20
„Baltisches Haus“ vadovas: 2021 m. buvo sudėtingi, bet pavyko išlaikyti stabilius rezultatus Premium

Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ praėjusiais metais, nepaisydama...

Statyba ir NT
2022.05.20
Vilniuje pradėtos privačios britiškos mokyklos statybos 12

Sostinės Antakalnio mikrorajone pradėtos privačios mokyklos „British School of Vilnius“ naujo pastato...

Statyba ir NT
2022.05.20
NT plėtotojai vilioja visiškai įrengtais butais: kokie privalumai pirkėjui ir pardavėjui? Verslo tribūna

Tiek renkantis nuolatinius, tiek atostogų namus ar būstą, skirtą nuomai, pastaruoju metu itin išaugo...

Ikea
2022.05.20
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Leido įsivežti Lietuvoje nesertifikuotą armatūrinį plieną 1

Aplinkos ministerija patvirtino palengvinimus importuojant armatūrinį plieną, neturintį darniųjų techninių...

Statyba ir NT
2022.05.19
Baigtas „Inservis“ sandoris, „Civinity“ portfelį Vilniuje augino 50%

Trečiadienį verslininkų Deivido Jackos ir Domo Dargio valdoma pastatų priežiūros įmonių grupė ir turto...

Statyba ir NT
2022.05.19
Viena didžiausių dviračių kompanijų pasaulyje pradeda statybas Kėdainiuose 1

Vienos didžiausių pasaulyje dviračių bendrovių Lietuvoje įsteigta UAB „Pon.Bike Lithuania“ dviračių gamyklos...

Pramonė
2022.05.19
Siekiama skatinti statybų įmonių įsitraukimą į daugiabučių renovacijos procesus Verslo tribūna

Paskutinis aplinkos ministro kvietimas paraiškoms renovacijai teikti buvo itin sėkmingas – jo metu buvo gauta...

Statyba ir NT
2022.05.19
„Achemos grupė“ į viešbučių atnaujinimą investavo 1,4 mln. Eur

Koncernas „Achemos grupė“ skelbia investavęs 600.000 Eur į viešbučio „Palangos vėtra“ atnaujinimą, taip pat...

Statyba ir NT
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19
Vyriausybė keliams paskirstė 16 mln. Eur

Vyriausybė trečiadienį paskirstė 16,1 mln. Eur iš šiemet numatytų lėšų valstybei svarbiems vietinės reikšmės...

Statyba ir NT
2022.05.18
Kelių direkcija siūlo dažnesnį sutarčių indeksavimą, rangovai mato problemų

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teikia pasiūlymus rangovams dėl sudarytų sutarčių kainų...

Statyba ir NT
2022.05.18
Rangovai perspėja apie pabaigos pradžią, valstybė bendro sprendimo nemato Premium

Verslas dėl brangstančių medžiagų perspėja, kad laiko sprendimams, kaip indeksuoti statybos paslaugų...

Statyba ir NT
2022.05.18
Vilniuje plėtoja 25 mln. Eur vertės internetinės ir didmeninės prekybos miestelį „eMarketCity“

Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje pradėtas statyti naujas internetinės ir didmeninės prekybos...

Prekyba
2022.05.18
„Merko“ nusipirko sklypą Šnipiškėse, pakoregavo projektą Žirmūnuose Premium 4

Estijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Merko būstas“ nusipirko naują teritoriją sostinės...

Statyba ir NT
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku