Sveikas barjeras nuo šešėlio ir NT burbulų

Turto mokesčiai vienokia ar kitokia forma neišvengiamai turės didėti. Analizė rodo, jog senosios Europos valstybės taiko daugiau vadinamųjų turto mokesčių nei naujos šalys, tarp kurių – ir Lietuva.
NT mokestis yra patrauklesnis apmokestinimo variantas dėl trijų priežasčių. Visų pirma, jis yra teisingesnis ir sąžiningesnis nei GPM didinimas, nes realiai apmokestinami gyventojai arba įmonės, valdančios didesnį turtą. Antra, jis yra lengviau apskaitomas ir lengviau surenkamas, nes nekilnojamąjį turtą nesudėtinga fiksuoti bei sužinoti jo apytikslę vertę. Trečias, bene svarbiausias dalykas – NT mokesčio sunku išvengti. Todėl jis įneštų tam tikros mokestinės drausmės į sektorių, kuriame itin daug šešėlinių pajamų.
Skaičiuojama, kad 9 iš 10 NT objektų yra pastatomi nesumokant visų reikiamų mokesčių – Sodros, PVM, GPM ir kitų. Tokiu būdu sektoriuje iškreipiama konkurencija, legaliai veikiančios bendrovės priverstos arba perimti mažųjų statybos įmonių įgyvendinamą elgesio modelį, kai užsakovai legaliai atsiskaito tik už medžiagas, o už didelę dalį darbų sumokama grynaisiais į rankas, be jokių sąskaitų, arba jos sunkiai beišgali konkuruoti savo kainomis. Gautos šešėlinės pajamos atitinkamai reinvestuojamos į NT šešėlinėje rinkoje, įgytas turtas perduodamas pagal paveldėjimo teisę, ir taip toliau – tokiu būdu sukuriama grandinė, kurios kiekvienoje grandyje nesumokami mokesčiai. Tai yra didžiulės sumos, kurių netenka valstybė dėl galybės pažeidimų šiame sektoriuje. Šiuo atveju, NT mokestis suveiktų bent jau kaip kompensacinis mechanizmas, grąžinsiantis į valstybės biudžetą nesumokamų mokesčių dalį.
Kitas teigiamas NT įstatymo pataisos poveikis visuomenei – formuojamas žmonių suvokimas, jog reikia gyventi pagal savo poreikius ir išgales. Būtų apmokestinami tie gyventojai ar įmonės, valdančios tik didelį turtą. Todėl šis valdžios sprendimas yra išties teisingas gyventojų ar įmonių atžvilgiu. Situacija, kai valdomas milijono litų vertės turtas, už jį nemokant jokių mokesčių valstybei, nėra normali. Riba, nuo kurios turėtų būti taikomas turto mokestis, turėtų būti sumažinta bent iki 0,5 mln. Lt – tokią ribą siūlė ir „Investuotojų forumo“ mokesčių darbo grupė. Kai kas siūlo kartelę leisti dar žemiau – iki 300.000 Lt, kas atitiktų standartinį viduriniosios klasės atstovo būsto kainą. Žinoma, mažinant apatinę apmokestinamąją ribą reikėtų atitinkamai peržiūrėti ir taikomą tarifą. Už 1 mln. Lt vertės turtą, kuriam taikomas 1% tarifas per metus, atėmus 300.000 Lt neapmokestinamą turto vertę, tektų sumokėti apie 7 tūkst. litų mokesčių, kas gal ir šiek tiek daugoka, todėl tarifas turėtų būti mažesnis. Tačiau nustačius 0,5 mln. Lt neapmokestinamą turto vertę, mokesčio tarifas galėtų netgi likti toks, koks yra.
Rizikų, jog pritaikius tokį mokestį, liks nuskriausti, tarkim, istoriškai gyvenantys didesniuose būstuose, nebūtų, jeigu kiekvienas asmuo gyventų pagal savo finansines išgales – jeigu gyventojui pakanka lėšų išlaikyti milijoninės vertės būstą, pavyzdžiui, miesto centre, jam turėtų pakakti lėšų ir mokesčiams susimokėti. Priešingu atveju, vertėtų keisti gyvenamąją vietą.
Be to, NT mokestis sudrausmina ir tuos rinkos dalyvius, kurie linkę spekuliuoti nekilnojamuoju turtu. Būtent dėl spekuliatyvių investicijų ir kyla pavojus atsirasti naujam NT rinkos burbului, kai neadekvačiai išpučiamos realios rinkos kainos. Kai NT mokestis nėra taikomas, o turtas perkamas ne kaip būstas sau arba nuomai, tačiau turint tikslą jį išlaikyti, sulaukti palankaus momento ir brangiai parduoti, sudaromos prielaidos spekuliacijoms ir iškreipiama natūrali rinka. Žmonės, pirkę turtą, kaip investiciją nuomai, perkels mokesčio kaštus nuomininkams. Tuo tarpu tas, kas pirks turtą tikėdamas vertės padidėjimo, pagalvos du kartus, nes mokestį reikės vis tiek mokėti – tokiu būdu būtų apribojama spekuliatyvi paklausa.
Analizuojant kitų šalių praktiką dėl NT mokesčio, nesunku pastebėti, jog ji – labai įvairi. Estijoje nėra NT mokesčio, Latvija taiko diferencijuotą mokesčio sistemą, kai komerciniams tikslams naudojamas turtas apmokestinamas fiksuotu 1,5% nuo kadastrinės vertės tarifu. Tuo tarpu namams ir butams, kurie nenaudojami komercinėje veikloje, taikomi progresiniai mokesčiai, priklausomi nuo kadastrinės turto vertės: iki maždaug 200 tūkst. Lt – 0,2%, nuo 200 iki 375.000 Lt – 0,4%, o turtui, kurio vertė viršija 375.000 Lt, taikomas 0,6% tarifas. Kai kurios valstybės taiko panašų reguliavimą kaip Lietuvoje – yra nustatytas metinis mokestis bei tam tikra neapmokestinama minimali turto vertė. Yra šalių, kurios taiko mokestį bendrai visam grynajam turtui – įskaitant ne tik nekilnojamąjį, bet ir finansinį turtą. Taip pat nustatomas tam tikras neapmokestinamas limitas, o perviršiui taikomas mokestis. Tačiau yra šalių, kur NT apskritai nėra apmokestinamas.