Bankų pelno paieškos – ginklų žvanginimas po karo

Publikuota: 2013-09-09
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Girdint pastarojo meto kai kurių politikų pasisakymus ir siūlymus dėl bankų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo susidaro įspūdis, kad keliantys triukšmą politikai nelabai supranta, kas įvyko.

2009-2010 m. visi bankai suformavo didelius atidėjinius. Lietuvos banko nustatyta tvarka suformuoti atidėjiniai mažina banko pelną ir nuosavą kapitalą, o apskaičiuojant pelno mokestį yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams. Tokiu būdu susidarė dideli mokestiniai nuostoliai, kuriuos bankai, kaip ir visi kiti pelno mokesčio mokėtojai, turi teisę perkelti į kitus metus, kol juos išnaudos.Tai štai „Swedbank“ ir SEB bankas, kurie kaip skelbiama, už 2012 m. kartu sumokėjo tik 3.000 Lt pelno mokesčio, matyt, tik pernai baigė išnaudoti sukauptus nuostolius. Tačiau tai reiškia, kad už 2013 m. jų apmokestinamieji pelnai bus dideli, atitinkamai didelis už šiuos metus bus ir pelno mokestis.To politikai nemato. Jie taip pat nemato, kad tuo metu, kai atidėjiniai buvo suformuoti, motininiai bankai (tie patys keiksnojami skandinavų bankai) ir į „Swedbanką“ ir į SEB banką įliejo milijardines papildomo kapitalo sumas, kad padengtų tuos atidėjinių nuostolius. Jeigu to akcininkai nebūtų padarę, šiandien Lietuvoje spręstume ne esamas finansų problemas, o tokias, su kuriomis susidūrė Airija.Kai kurie politikai aiškina, kad neva atidėjiniai buvo suformuoti pernelyg dideli. Čia yra trys dalykai, ką reikėtų suvokti.Pirma, tuo metu buvo pasaulinė likvidumo krizė. Palūkanų normos litais ir Lietuvos CDS (vadinamoji premija už valiutos riziką) rodiklis šoktelėjo kelis kartus, iki 10% lygio. Patys bankai negalėjo laisvai gauti lėšų rinkoje, tuo labiau – jų klientai masiškai susidūrė su likvidumo ar apskritai, išlikimo problemomis ir todėl reikėjo atidėjinius skaičiuoti konservatyviai (beje, tie du bankai, kurie nesuformavo pakankamai atidėjinių tuomet, šiandien jau nebėra bankai).Antra, jeigu klientas po atidėjinių suformavimo grąžina paskolą ar jos dalį, tai grąžinta suma yra apmokestinama, ir mokestiniai nuostoliai sumažėja. Žodžiu, pirmiausia reikia įsigilinti ir neieškoti kriminalo ten, kur jo nėra ir negali būti.Trečia, bankus prižiūri reguliatorius – Lietuvos bankas, jis ir nustato atidėjinių formavimo taisykles, ir tikrina bankus dėl jų laikymosi. Vargu, ar politikai geriau už Lietuvos banką žino, kokie atidėjiniai turėtų būti.Finansų ministerija šiuo metu svarsto kelis variantus. Vienas – nustatyti kitokias atidėjinių formavimo taisykles mokesčių tikslais negu Lietuvos bankas. Tai būtų pats blogiausias variantas, nes sukurtų papildomą administracinę naštą. Kitas – leisti nurašyti į leidžiamus atskaitymus tik dalį atidėjinių (pvz., 75%). Administravimo naštos požiūriu, tai būtų priimtinas variantas. Tačiau priversti mokėti pelno mokestį nuo negautų pajamų ar net nuo nuostolių, bankai turės stiprinti kapitalo bazę ir didinti maržą, kas nebūtų naudinga vartotojui. Trečias variantas – apriboti terminą, nustatant kiek laiko mokesčių mokėtojas gali perkėlinėti nuostolius.Jeigu grįšime prie buvusio iki 2007 m. apribojimo – 5 m. – tai konkrečiu SEB banko ir „Swedbank“ atveju jis nieko nebūtų išsprendęs. 2009 m. nuostolius būtų galima perkelti iki 2014 m. O trumpesnis nei 5 m. termino apribojimas grąžintų Lietuvos pelno mokesčio sistemą į labai seną praeitį. Sistema taptų daug mažiau patraukli ir konkurencinga, nei dabar. Todėl toks kelias irgi nerekomenduotinas.Iš tikrųjų, geriausia būtų politikams apsiraminti ir palikti bankų atidėjinius ramybėje. Nes praėjus penkeriems metams po karo nebe laikas žvanginti ginklais.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau