Interesai konkurencijos teisėje: į kurią pusę linksta svarstyklės?

Publikuota: 2013-09-27
Kęstutis Šukvietis. Advokatų kontoros „Raidla Lejins &Norcous“ asocijuotas teisininkas
Kęstutis Šukvietis. Advokatų kontoros „Raidla Lejins &Norcous“ asocijuotas teisininkas
 


Dėl šių aplinkybių verslas patirdavo papildomą naštą, kadangi dažniausiai pirma būdavo sumokama bauda, o tik vėliau bylinėjamasi teisme.Dažnai teismas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą sumažindavo – tokiu atveju vėliau tekdavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išieškoti per didelę dalį sumokėtos baudos arba susigrąžinti visą sumokėtą baudą (jei bauda būdavo paskirta nepagrįstai). Tai verslui sukeldavo išties daug nepatogumų. Atrodo,kad įmonės tam visgi buvo numačiusios sprendimą – minėto Konkurencijos įstatymo pakeitimą inicijavo būtent verslo atstovai.Svarbu paminėti tai, kad iš esmės kitose teisės šakose tam tikro akto apskundimas sustabdo tokio akto galiojimą, kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tokiais pakeitimais siekiama išvengti situacijų, kai nesant galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įmonės privalo sumokėti tokio dydžio baudas, kurių sumokėjimas galėtų nepagrįstai apriboti jų ūkinę-komercinę veiklą, sustabdyti plėtrą bei investicijas ypatingai tais atvejais, kai teismas, kuris nagrinėja skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, sumažina Konkurencijos tarybos nutarimu įmonei paskirtą baudą arba nusprendžia, jog ši apskritai nepadarė konkurencijos teisės pažeidimo ir Konkurencijos taryba nepagrįstai paskyrė piniginę baudą. Taip pat akcentuojama, jog dažnais atvejais teismas ženkliai sumažindavo Konkurencijos tarybos paskirtas baudas arba iš viso pripažindavo jas nepagrįstai paskirtomis.Šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas – apsaugoti teisėtus įmonių interesus, nepagrįstai nesuvaržyti jų galimybių sėkmingai ir efektyviai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, konkuruoti su kitomis įmonėmis, investuoti, plėstis bei siekti kitų verslo tikslų, taip pat panaikinti įmonių netikrumą.
Seimui svarstant įstatymo pakeitimo projektą kilo daug debatų – Konkurencijos taryba su tokiu siūlymu griežtai nesutiko.Vis tik, Seimas priėmė pakeitimą ir išsiuntė jį pasirašyti LR Prezidentei. Šioje stadijoje, verslas, atrodytų, jau galėjo tikėtis, kad jų siūlymas vieną iš nedaugelio kartų bus išgirstas ir atsiras galimybė kiek lengviau atsikvėpti,t.y., tikėtina, kad įmonės patirs mažesnę administracinę naštą ir galės nemokėti baudos, kol ginčo neišnagrinės administraciniai teismai. Vis dėlto, Prezidentė šį Seimo priimtą įstatymo pakeitimą vetavo.
Prezidentė dekrete nurodė, kad pasirašius tokį įstatymo pakeitimą būtų sudarytos prielaidos įmonėms piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, taip pat joms būtų suteikta galimybė naudotis beprocente valstybės paskola darant žalą valstybės biudžetui, be to,įmonės per laiką, kol vyksta ginčas teisme, galėtų tikslingai bloginti savo finansinę padėtį, o gal ir nutraukti savo veiklą, išvengiant atsakomybės. Nurodoma, jog ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia atidėti ar sustabdyti Konkurencijos paskirtos baudos mokėjimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes. Prezidentė taip pat remiasi kitų ES valstybių narių įstatymais, nurodydama, kad šiose valstybėse galioja tokia pati tvarka dėl baudos mokėjimo kaip ir Lietuvoje nepriėmus įstatymo pakeitimo projekto.
Įstatymas grįžta atgal į Seimą, taigi ko tikėtis toliau? Ar išliks status quo situacija, kai nutarimo apskundimas nesustabdo baudos mokėjimo, atitinkamai verslas moka baudą į valstybės biudžetą, o valstybė kuriam laikui gauna beprocentę paskolą iš verslo?
Jei Seimui pavyktų įveikti Prezidentės veto teisę, tokiu atveju verslo požiūriu atsirastų tam tikras balansas tarp viešųjų (valstybės) ir privačių interesų – baudų nebūtų atsisakyta, jos nemažinamos, tačiau šiek tiek palengvinama našta verslui.
Nereikėtų pamiršti, kad Prezidentė taip pat turi svarų žodį ir šis veto iš esmės reiškia pritarimą Konkurencijos tarybos pozicijai, jog įstatymo pakeitimas yra nepriimtinas viešiesiems interesams. Tokiu atveju tiktai kyla klausimas, kaipgi esant tokiai situacijai būtų su viešųjų ir privačiųjų interesų pusiausvyra?
Kol kas viešųjų ir privačių interesų pusiausvyros klausimas konkurencijos teisėje išlieka atviras. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar bus priimtas palankus sprendimas verslui. Dabartinė pozicija nesant visiškai aiškaus sprendimo gali ir toliau kurstyti aistras šiuo klausimu vienai pusei teigiant, kad tokie pakeitimai būtini, kitai pusei įrodinėjant, kad tokie pakeitimai ne tik, kad nereikalingi, bet dar ir žalingi valstybei. Verslas susiduria su tam tikru netikrumu dėl savo paties inicijuoto pakeitimo, kurį jau buvo palankiai įvertinęs Seimas, ateities. Belieka tikėtis, kad jų siūlymas nebus „giliai padėtas į stalčius“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau