Įmonių obligacijos – alternatyvus lėšų pritraukimo būdas

Publikuota: 2013-07-19
Eva Suduiko. „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė
Eva Suduiko. „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė
 

Kas yra obligacijos? Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, kuris patvirtina jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Obligacijos gali būti skirstomos įvairiai (pagal tai, kas išleido, pagal tai, ar užtikrintos, ar ne, pagal terminą, pelningumą, riziką ir t.t.). Lietuvos įstatymai išsamiai visų rūšių obligacijų nereglamentuoja. Nustatomi tik pagrindiniai reikalavimai obligacijų išleidimui ir platinimui bei keli papildomi reikalavimai konvertuojamųjų obligacijų, t.y. obligacijų, kurios, pasibaigus jų terminui, gali būti pakeistos į jas išleidusios įmonės akcijas, išleidimui.
Kodėl obligacijos?
Įmonei prireikus papildomų lėšų,ji turi dvi pagrindines alternatyvas – pritraukti nuosavų arba skolintų lėšų. Pirmasis būdas reiškia, kad įmonė turi išleisti naujų akcijų ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų, reikalingų įmonės veiklos vystymui. Tačiau ne visuomet esami akcininkai gali ar pageidauja pritraukti naujų akcininkų ir pradėti su jais bendradarbiauti. Antrasis būdas reiškia, kad įmonė skolinasi jai reikalingas lėšas. Dažniausiai tai vyksta paskolų iš bankų forma. Pastaraisiais metais griežtėjant bankų veiklos ir skolinimo sąlygoms, obligacijos, kurios šiuo metu praktiškai neleidžiamos, galėtų tapti alternatyvia, o neretai ir patrauklesne lėšų pritraukimo galimybe. Tokiu būdu įmonės paprastai gali pasiskolinti pigiau nei paskolas suteikia bankai. Nors atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas didesnio skirtumo tarp banko paskolų ir obligacijų kainos nėra, ilgainiui banko paskolos dėl griežtėjančių reikalavimų turėtų brangti. Be to, obligacijos gali būti išleidžiamos ilgesniam terminui nei paprastai suteikiamos banko paskolos.Paminėtina ir tai, kad bankai beveik visuomet reikalauja skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo (įkeitimo, garantijų ir pan.), kas obligacijų atveju nėra būtina (nors toks užtikrinimas galimas, ypač jei įmonė nori užsitikrinti didesnį investuotojų pasitikėjimą). Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad bankai paskolų sutartyje įtvirtina nemažai įsipareigojimų skolininkams (ataskaitų ir kitos informacijos teikimas, papildomas užtikrinimas, išankstinis sprendimų derinimas ir t.t.) ir banko interesus užtikrinančių teisių (reikalauti prieš terminą grąžinti visą kreditą, didinti taikomų palūkanų normą ar imtis kitų sankcijų). Tai jokiu būdu nereiškia, kad obligacijų leidėjai neturi jokių papildomų įsipareigojimų investuotojams. Tačiau šiuo atveju obligacijų leidėjas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, gali parinkti ir taikyti jam priimtinesnes sąlygas.
Kas gali išleisti obligacijas?
Kaip jau minėta, obligacijas gali leisti valstybė, bankai, kitos įmonės. Užsienyje yra populiarios ir plačiai naudojamos savivaldybių leidžiamos obligacijos, tačiau Lietuvoje tai nėra įgyvendinama dėl teisinės bazės ir praktikos trūkumo.
Atsižvelgiant į įmonių teisines formas, obligacijas gali išleisti akcinės bendrovės (ne tik bankai, bet ir kitos akcinės bendrovės), o nuo 2004 m. ir uždarosios akcinės bendrovės. Tiesa, pastarųjų išleidžiamos obligacijos negali būti platinamos viešai. Šiuo metu uždarosiose akcinėse bendrovėse (pvz., start-up įmonėse, didelį augimo potencialą turinčios veikiančiose bendrovėse) obligacijos (konvertuojamosios obligacijos) yra neretai naudojamos fondų investicijoms pritraukti.
Pastaruoju metu atsižvelgdamos į sėkmingą „Latvenergo“ pavyzdį, kada įmonė išplatino apie 70 mln. EUR obligacijų emisijas ir jų pagalba pasiskolino pigiau nei banke, apie obligacijų leidimą pradeda svarstyti ir valstybės valdomos akcinės bendrovės (pvz., AB „Lietuvos paštas“). Tokios akcinės ir uždarosios bendrovės galėtų pasinaudoti obligacijų teikiamais privalumais.
Lietuvos teisės aktai tiesiogiai nenumato ribojimų išleisti obligacijas ir kitų formų įmonėms, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybės įmonėms. Tai nepraktikuojama, o kartais susiduriama su požiūriu, kad dėl jų statuso ir specialaus teisnumo, tokios įmonės negali išleisti obligacijų. Tačiau valstybės ar savivaldybės įmonės ima paskolas iš bankų, be to, jas reglamentuojantys įstatymai numato galimybę pertvarkyti jų teisines formas į uždarąsias akcines arba akcines bendroves.Tad prireikus ir tokios įmonės galėtų svarstyti apie obligacijų išleidimą.
Kaip išleidžiamos obligacijos?
Obligacijų išleidimo procedūra priklauso nuo to, ar obligacijos bus platinamos viešai, ar ne. Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme bei Vertybinių popierių įstatyme.
Neviešo platinimo atveju pakanka priimti akcininkų sprendimą(jei įstatai numato – valdybos arba vadovo sprendimą) ir sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Juose turi būti pagrindinė informacija apie obligacijas (nominali vertė, metinių palūkanų dydis, išpirkimo data ir t.t.). Tam tikri papildomi reikalavimai nustatyti konvertuojamųjų obligacijų atveju. Tai paaiškintina tuo, kad sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas kartu yra ir sprendimas padidinti įmonės įstatinį kapitalą. Dėl šios priežasties: (i) akcininkų sprendime ir konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodomas akcijos (skaičius, klasė, teisės), į kurias gali būti konvertuojamos obligacijos, konvertavimo santykis ir t.t.; (ii) tokių obligacijų negali išleisti įmonė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, (iii) akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti konvertuojamųjų obligacijų; (iv) apie priimtą sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas turi būti informuotas Juridinių asmenų registras.
Viešo platinimo procedūra yra sudėtingesnė. Šiuo atveju turi būti pasamdytas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (jis įsipareigoja ginti obligacijų turėtojų interesus santykiuose su obligacijas išleidusia bendrove). Be to, viešam obligacijų platinimui paprastai reikalingas prospektas, t.y. Lietuvos banko tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodoma pagrindinė informacija apie įmonę ir obligacijas, taip pat su procesu susijusi rizika.Tokio dokumento parengimui ir viso viešo platinimo proceso organizavimui paprastai yra samdomas investicinis bankas, auditoriai, teisininkai ir kiti konsultantai. Dėl šios priežasties įmonės turi būti nusiteikusios, jog procesas bus nei greitas, nei pigus. Kita vertus, įstatymai numato galimybę tvirtinti bazinį prospektą, pagal kurį gali būti leidžiama ne viena obligacijų emisija. Tad pasiruošus pirmajai emisijai, kitos emisijos turėtų būti ženkliai pigesnės ir greitesnės.
Taigi, įmonei prireikus papildomų lėšų ir svarstant, iš kur tų lėšų gauti, reikėtų nepamiršti, kad obligacijos gali būti nebloga alternatyva. Ir nors tai kol kas gana reta praktika mūsų šalyje, norėtųsi tikėti, kad sėkmingi kitų valstybių pavyzdžiai paskatins ir išjudins obligacijų rinką ir Lietuvoje.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Oksfordo universitetas kapitalo rinkose siekia pasiskolinti beveik šimtmečiui

Oksfordo universitetas kapitalo rinkose bando pasiskolinti beveik šimtui metų, išnaudodamas ultralengvas...

Rinkos
2020.01.15
„Grigeo“ vadovybė tikėjimą akcijomis išreiškia 5.000 Eur 15

Susiję asmenys įsigijo „Grigeo“ akcijų per išsipardavimą rinkoje penktadienį.

Rinkos
2020.01.15
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
„Tesla“ akcijos pirmąkart kirto 500 USD ribą 1

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos bėgėjimosi kelyje susirenka vis naujus riboženklius.

Rinkos
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Alternatyva bankams: skolintis suka į biržą Premium

Vakarų korporacijoms įprastas veiklos finansavimas išleidžiant skolos vertybinius popierius (VP) pasiekė...

Finansai
2020.01.14
Vyriausybė beveik 6 metams pasiskolino už 0,133%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 5 metams ir 11 mėnesių pasiskolino 39 mln. Eur už vidutines 0,133%...

Rinkos
2020.01.13
Kaip išsirinkti rinką ir sektorių investavimui Premium

Pasaulis didelis, todėl investuotojai, nusprendę savo lėšas įdarbinti akcijų turto klasėje, turi galimybę...

Rinkos
2020.01.13
Rekordinis įmonių skolinimasis kapitalo rinkose

Per 2019 m. kapitalo rinkose įmonės išplatino obligacijų už rekordinę apimtį – 2,5 trln. USD, centriniams...

Rinkos
2020.01.13
„Ignitis grupė“ riebina pasiūlymą dėl ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų 6

Delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš biržos ir surengti savo IPO siekianti „Ignitis grupė“ gerina...

Rinkos
2020.01.10
Specialistų vertinimai dėl „Grigeo“ prekybos: kol kas – tik smulkiųjų panika ir spekuliacijos Premium

Beveik 40% nuosmukiu prekybą po pertraukos pradėjusios „Grigeo“ akcijos sugrįžo virš 1 Eur ribos, tačiau...

Rinkos
2020.01.10
„Grigeo“ akcijų prekyba prasidėjo: pinga dešimtimis procentų, „Swedbank“ buvo kilę sutrikimai 5

Po trijų dienų atnaujinta „Grigeo“ akcijų prekyba prasidėjo 33,82% kainos kritimu.

Rinkos
2020.01.10
Atnaujinta „Grigeo“ akcijų prekyba 3

Dėl taršos įvykio esminę informaciją rinkai paskelbusios „Grigeo“ akcijomis prekyba bus atnaujinta...

Rinkos
2020.01.10
Kokios finansinės pasekmės „Grigeo“ investuotojams Premium 5

Į teršalų skandalą patekusi „Grigeo“ grupė ir jos investuotojai baudų ir kompensacijų naštą galėtų izoliuoti...

Rinkos
2020.01.10
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
Lietuvos bankas prieš „Grigeo“ gali pasitelkti niekad nenaudotą sankciją Premium

Lietuvos bankas ir Vilniaus biržos prekybos operatorė spaudžia „Grigeo“ kuo greičiau paskelbti esminę...

Rinkos
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau