Ar Vokietijai reikėtų trauktis iš euro zonos?

Publikuota: 2013-05-06
Hansas-Werneris Sinnas. Miuncheno universiteto ekonomikos ir viešųjų finansų profesorius, IFO instituto prezidentas.
Hansas-Werneris Sinnas. Miuncheno universiteto ekonomikos ir viešųjų finansų profesorius, IFO instituto prezidentas.
 

Praėjusią vasarą finansininkas George’as Sorosas ragino Vokietiją pritarti Europos stabilumo mechanizmo steigimui, kviesdamas šalį „vadovauti arba trauktis“. Dabar jis sako, kad jeigu Vokietija ir toliau blokuos euro obligacijų įvedimą, ji turėtų trauktis iš euro zonos.


Ponas Sorosas žaidžia su ugnimi. Pasitraukimas iš euro zonos yra būtent tai, ko reikalauja naujai įkurta partija „Alternatyvos Vokietijai“, kurią palaiko didelė visuomenės dalis.
Lemiama akimirka sparčiai artinasi. Kipras jau beveik nebe euro zonoje – jo bankų žlugimą atidėjo Europos centrinio banko per skubios kreditavimo paramos mechanizmą skirta paskola. Tuo tarpu Beppe’o Grillo ir Silvio Berlusconi’o vadovaujamos euro skeptikų partijos per paskutinius visuotinius rinkimus Italijoje kartu surinko 55% liaudies balsų.
Be to, nepanašu, kad graikai ir ispanai dar ilgai atlaikys taupymo priemonių keliamą įtampą. Jaunimo nedarbas krypsta link 60 proc. Katalonijoje prasidėjęs nepriklausomybės judėjimas įgavo tokį pagreitį, kad vienas iš vadovaujančių Ispanijos generolų pasižadėjo išsiųsti karines pajėgas į Barseloną, jeigu provincijoje būtų surengtas referendumas dėl atsiskyrimo.
Prancūzija taip pat turi problemų su konkurencingumu ir nepajėgia vykdyti įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos fiskalinį susitarimą. Portugalijai reikia naujos gelbėjimo programos, Slovėnija irgi gali netrukus jos paprašyti.
Daugelis investuotojų atkartoja p. Sorosą. Jie nori sumažinti nuostolius ir sprukti – suversti nuostolingus vertybinius popierius ant tarpvyriausybinių gelbėtojų, kurie turėtų už juos sumokėti pinigais, gautais pardavus euro obligacijas, pečių ir investuoti savo pinigus kur saugiau. Visuomene jau dabar naudojamasi kaip įrankiu siekiant sutvarkyti didelio pajamingumo, tačiau ir didelės rizikos vertybinius popierius ir paremti paliegusius bankus. Iki šiol mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos institucijos, tokios kaip ECB, ir finansinės pagalbos programos jau išdalijo 1,2 trln. EUR (1,6 trln. USD) tarptautinių kreditų.
Jeigu p. Sorosas būtų teisus ir Vokietijai tektų rinktis euro obligacijas arba euro zoną, daugelis vokiečių garantuotai mieliau rinktųsi pasitraukimą. Naujoji Vokietijos politinė partija pritrauktų dar daugiau paramos, ir nuotaikos galbūt pasikeistų. Su pačiu euru būtų baigta; galų gale juk jo pagrindinis tikslas buvo nutraukti Bundesbanko dominavimą monetarinėje politikoje.
Tačiau p. Sorosas klysta. Pirmiausia jo reikalavimas nepagrįstas teisiškai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 125 straipsnį pasidalyti skolas draudžiama.
Blogiausia yra tai, kad p. Sorosas nepripažįsta tikrosios euro zonos problemų prigimties. Tebesitęsianti finansų krizė tėra tik pagrindinės monetarinę sąjungą kamuojančios negalios – jos pietinių narių netekto konkurencingumo – simptomas.
Euras suteikė šioms šalims galimybę pasinaudoti pigiais kreditais, iš kurių buvo finansuojamas atlyginimų didinimas, deja, nepagrįstas augančiu produktyvumu. Tai lėmė kainų sprogimą ir didžiulį išorės deficitą.
Palaikyti šiose šalyse išpūstas kainas ir nominalias pajamas dirbtinai pigiais kreditais, už kuriuos laiduoja kitos šalys – reiškia netekti konkurencingumo visiems laikams. Skolininkų ir kreditorių santykių įsitvirtinimas tarp euro zonos valstybių pakurstytų politinę įtampą, kaip kad pirmaisiais dešimtmečiais nutiko Jungtinėse Valstijose.
Siekdamos atgauti konkurencingumą, pietinės šalys turės mažinti prekių kainas, o šiaurinės valstybės – taikstytis su didesne infliacija. Vis tik euro obligacijos kliudytų pasiekti šį tikslą, kadangi santykines kainas šiaurinėje ES dalyje galima padidinti tik tada, kai šiaurinės valstybės investuos savo santaupas namuose, užuot stebėjusios, kaip jos viešai iškeliauja į pietines kaip mokesčių mokėtojų finansuojamos kredito garantijos.Remiantis „Goldman Sachs“ atliktu tyrimu, tokios šalys kaip Graikija, Portugalija ir Ispanija turės sumažinti kainas 20–30%, o Vokietijoje kainos turės kilti 20%, palyginti su euro zonos vidurkiu. Žinoma, jei Vokietija atsisakytų bendrosios valiutos, pietinėms valstybėms būtų lengviau atgauti konkurencingumą, kadangi euras būtų devalvuotas, tačiau krizėje atsidūrusių šalių pagrindinė problema išliktų tol, kol euro zonoje liktų kitų konkurencingų valstybių. Pavyzdžiui, Ispanijai vis tiek tektų mažinti kainas 22–24%., palyginti su euro zonos vidurkiu.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, krizėje atsidūrusios šalys neapsieitų be skausmingo taupymo tol, kol priklausytų monetarinei sąjungai, tarp kurios narių yra ir konkurencingų valstybių. Vienintelis būdas joms to išvengti būtų pasitraukimas iš euro zonos ir naujųjų valiutų devalvacija. Tačiau kol kas nė viena nepanoro eiti šiuo keliu.
Politiškai Vokietija padarytų didelę klaidą, jeigu ryžtųsi trauktis iš euro zonos, kadangi Reinas vėl taptų Prancūziją ir Vokietiją skiriančia siena. Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymas, didžiausias pasiekimas Europoje pokario laikotarpiu, atsidurtų pavojuje.
Vadinasi, vienintelė likusi alternatyva, kad ir kokia nemaloni kai kurioms šalims, yra susiveržti biudžeto diržus euro zonoje. Po daugelio metų, kai pinigai buvo lengvai pasiekiami, reikia rasti kelią, vedantį atgal į realų gyvenimą. Jeigu šalis bankrutavusi, ji privalo informuoti kreditorius, kad nepajėgia sugrąžinti skolų. O spekuliantai privalo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir liautis triukšmingai reikalavę mokesčių mokėtojų pinigų, kai jų investicijos nenusiseka.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau