Energetika – paskutinis Baltijos šalių eurointegracijos etapas

Publikuota: 2013-04-29
Romas Švedas. Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius
Romas Švedas. Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius
Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius

Paradoksalu, tačiau energetikos sektoriuje Lietuva dar nėra ES šalis narė.

Realus Lietuvos eurointegracijos procesas prasidėjo 1994 m., kai buvo sudaryta laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir, tuo metu, Europos Bendrijų. Šia sutartimi buvo įtvirtintas laisvas prekių judėjimas. Vėliau Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) asocijuota nare ir galiausiai, sutarus dėl narystės sąlygų, pilnateise ES valstybe nare. Ilgainiui, po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių, buvo įgyvendinti visi ES pamatiniai principai: laisvas prekių, paslaugų, darbo jėgos ir žmonių judėjimas.Jau Lietuvai esant ES valstybe nare, taigi ir Lietuvos pastangomis, buvo sustiprinta Europos Sąjungos energetikos politika – energetika tapo integralia bendrosios ES vidaus rinkos dalimi. 2009 metų Ukrainos-Rusijos dujų krizė ES valstybes nares privertė pripažinti energetinio saugumo grėsmes bei solidarumo principo taikymo energetikos sektoriuje svarbą. Taip vadinamu 3-iuoju ES energetikos teisės aktų paketu siekiama galutinai panaikinti natūralią monopoliją ir įtvirtinti rinkos ir konkurencijos principus energetikos sektoriuje – energija turi tapti preke, kuria laisvai, be jokių apribojimų būtų prekiaujama visoje ES.2012 m. spalio 10 d. įvykusioje EUROGAS metinėje konferencijoje ES Energetikos komisaras G.Oettingeris yra pasakęs: „Atvira rinka geriau nei bet kuris kitas ekonominis modelis (...). Norėdami pasiekti tokią atvirą rinką, turime geriau integruoti ir sujungti nacionalines sistemas. Tai užtikrins saugesnę ir pigesnę energiją visoje Europoje.“ Ir dar: „Gamtinių dujų kainos pastebimai mažesnės tose ES valstybėse narėse, kur rinkos veikia geriau. Tvirtai auganti dujų rinka turi būti išplėsta visoje ES. Tam, kad pabaigtume tokią vidaus rinką formuoti, mums reikia trijų dalykų: įgyvendinimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo.“Tačiau Lietuvos ir likusių Baltijos šalių tiek elektros, tiek gamtinių dujų sistemos yra integruotos į buvusios Sovietų sąjungos sistemas, o elektros ir gamtinių dujų tiekime tvirtai dominuoja Rusija. Energetine prasme mes vis dar esame „ES sala“, turinti tik labai siaurą elektros tiekimo „lieptelį“ tarp Estijos ir Suomijos (Estlink I).

ES Baltijos energetikos rinkos jungčių planas tarytum kelrodė žvaigždė, tereikia jį įgyvendinti

Kai priartėjo antrojo IAE bloko sustabdymo terminas, pradėjome rūpintis energijos tiekimo saugumo reikalais. Šioje vietoje tiksliau būtų pasakyti „tik kai priartėjo...“, ką mes veikėme iki tol – čia jau atskiros istorijos verta tema.Kaip žinia, 2008 m. pradžioje buvo sudaryta Vyriausybės komisija Lietuvos energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kuriai vadovauti buvo pakviestas buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Aleksandras Abišala.Po beveik metus trukusio intensyvaus darbo su Europos Komisija ir didžiausiomis bei kaimyninėmis ES šalimis narėmis Lietuvai pavyko įrodyti realią energijos tiekimo saugumo grėsmę, tačiau pratęsti IAE antrojo bloko darbo, kaip realiausios energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės, nebuvo galimybės dėl teisinių priežasčių. IAE galutinio sustabdymo data buvo įrašyta į Lietuvos stojimo sutartį, kuri buvo ratifikuota visų tuometinių ES valstybių narių nacionalinių parlamentų. Tad pradėtas procesas nesustojo.Europos Komisija aiškiai suvokė ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių „energetinės salos“ problemą, taigi, tuomet ir gimė „Baltijos energetikos rinkos jungčių planas“. 2008 m. spalio mėn. šį planą asmeniškai inicijavo Europos Komisijos Prezidentas J.M. Barroso. Planas buvo paruoštas, ES masteliais, per rekordiškai trumpą aštuonerių mėnesių laikotarpį ir 2009 m. birželio mėn. 17 d. visų Baltijos jūros valstybių vadovai jam pritarė pasirašydami memorandumą. Surinkite interneto naršyklėje BEMIP (angl. „Baltic Energy Market Interconnection Plan“) ir rasite konkrečius energetikos jungčių projektus bei teisinio reguliavimo priemones, kurių pagrindinis tikslas išvesti Baltijos šalis iš „ES energetinės salos“.Europos Komisijos užkulisiuose BEMIP yra vertinamas kaip geriausias ES regioninės integracijos energetikos srityje planas, net pateikiamas kaip pavyzdys kitiems ES regionams. Taigi, nesiblaškykime, įgyvendinkime.

Atskiri elektros projektai įgyvendinami gerai, tačiau uždelsėme sprendimus dėl naujos atominės, įsivėlėme į „atominį karą“ ir dabar nebeturime, kur trauktis

Būtent Baltijos energetikos rinkos jungčių planas buvo tas lemiamas veiksnys, dėl kurio pavyko pasiekti proveržį sutariant ir įgyvendinat visoms trims Baltijos valstybėms svarbius projektus: antrąją Estijos-Suomijos elektros jungtį (Estlink II), Lietuvos-Švedijos elektros jungtį (NordBalt), Lietuvos-Lenkijos elektros jungtį (LitPolLink) bei sustiprinti Latvijos-Estijos pralaidumus.Čia būtina pabrėžti, kad visi šie projektai yra regioniniai, t.y., kuriais be jokių apribojimų naudosis visos Baltijos šalys kartu, o ne, kaip kartais mes linkę manyti, kiekviena atskirai.To paties Baltijos energetikos rinkos jungčių plano pagrindu buvo unifikuota visų trijų Baltijos šalių teisinė bazė, sukurta bendra elektros rinka, integruotasi į Šiaurės šalių prekybos elektra biržą (www.nordpoolspot.com). Rezultate, šiai dienai mes jau turime teisiškai sukurtą elektros rinką, kurioje, atsiradus jungtims su Lenkija, Švedija ir Suomija, atsiras reali konkurencija, bei kurioje elektra bus prekiaujama skaidriai per biržą.Regioninis naujos Visagino atominės elektrinės projektas irgi yra Baltijos energetikos rinkos jungčių plano dalis. Šiam projektui buvo įsteigta net atskira darbo grupė. Tiek Baltijos šalys, tiek Europos Komisija pripažįsta ir ne kartą yra pareiškusios, kad nauja atominė būtų visų Baltijos šalių stabilaus energijos tiekimo ir energetinio saugumo garantas ir, tarytum, paskutinis ir tvirtas Baltijos šalių akcentas ne tik išeinant iš buvusios Sovietų sąjungos elektros sistemos, bet ir užsitikrinant savo patikimą elektros generaciją.Rusijos Federacija, kurios geopolitiniai interesai Baltijos šalių regione yra labai stiprūs, įdėmiai stebėdama ir analizuodama Baltijos šalių elektros sektoriaus reformas, taip pat aiškiai suprato, kad elektros sektoriuje Baltijos šalys „slysta iš rankų“.Reikia pripažinti, kad tuomet Rusijos Federacija savo tikslams įgyvendinti priėmė labai originalų sprendimą – statyti atominę elektrinę Kaliningrade. Sukurdama galingus elektros generavimo pajėgumus iš Vakarų pusės, Rusijos Federacija tarytum „ranka apkabintų“ visas tris Baltijos šalis ir siektų neišleisti trijų sesių iš dabartinės elektros sistemos.Nesvarbu, kad Kaliningradas neturi reikiamų jungčių, nesvarbu, kad Kaliningrado atominės elektrinės ekonominis modelis visiškai neaiškus, aišku viena – ši ekonominė investicija yra vardan geopolitinių tikslų. Pradėkime statyti, o toliau bus matyti... O gal dar pavyks sukiršinti lietuvius tarpusavyje ir su regioniniais partneriais, ir jie savo atominės apskritai nepastatys..., – taip galėjo mąstyti Rusijos Federacijos strategai.Ir vėlgi, tenka pripažinti, kad toks jų mąstymas, siekiant tikslų, yra teisingas, o veikimas konkurencinėje kovoje gan vaisingas – Lietuvos vidaus politikoje temperatūra pakilusi iki nerealių aukštumų, o kai kurie Lietuvos politikai, apsilankę Kaliningrado atominės statybos aikštelėje, kviečia apskritai atsisakyti Visagino atominės elektrinės statybos ir prisijungti prie Kaliningrado projekto.Atominės elektrinės projektas Baltarusijoje, ties pat Lietuvos siena, kurį stato ir didžia dalimi finansuoja Rusijos Federacija, galėtų būti traktuojamas kaip „draugiškas“ Baltijos šalių apkabinimas kita Rusijos Federacijos ranka.Šiandien  Kaliningrade vyksta realūs atominės jėgainės statybos darbai, todėl, geopolitiškai mąstant, scenarijai būtų du:(1) trys Baltijos šalys, stipraus strateginio investuotojo padedamos, pasistato savo nepriklausomą, patikimą ir konkurencingą elektros generavimo šaltinį;(2) trys Baltijos šalys nepasistato savo atominės ir dar pusšimčiui metų lieka visiškai priklausomos nuo Rusijos Federacijos tiek elektros tiekimo, tiek sistemine prasme.Antrojo scenarijaus atveju, manau, būtų realiai sugriautas ir strateginis trijų Baltijos šalių siekis atsijungti nuo sinchroninio darbo posovietinės elektros sistemoje ir integruotis sinchroniniam darbui į kontinentinės Europos elektros tinklus.Galiausiai, yra dar viena svarbi aplinkybė, ypač politikams: nepavykus pasiekti užsibrėžtų strateginių tikslų, nebus ką apkaltinti, juk patys tarpusavyje susipykome, būtent dėl mūsų veiksmų kyla reali grėsmė prarasti regioninių partnerių ir strateginio investuotojo pasitikėjimą. Nebent... sakysime kaip visuomet: „niekas nekaltas, aplinka kalta“.

Gamtinių dujų sektoriuje Rusijos Federacija siekia išvengti precedento sukūrimo ir imasi aktyvių prevencinių veiksmų

Skirtingai nei elektros, gamtinių dujų sektoriuje Lietuvos, o taip pat ir kitų Baltijos šalių darbo rezultatai laisvos rinkos sukūrimo link smarkiai kuklesni.Kadaise visos trys Baltijos valstybės savo pačių „privatizavimo“ sprendimais atsidavė į "Gazprom" glėbį, iš kurio ištrūkti tikrai nelengva. Visų trijų valstybių pagrindinių gamtinių dujų bendrovių veikloje dominuoja "Gazprom", sprendimai dėl kainos taip pat vienintelio tiekėjo rankose.Šiuo atveju turime klasikinį vertikaliai integruotos monopolijos atvejį, kai vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvoje gamtines dujas perka pats iš savęs arba, kitaip tariant, parduoda pats sau. T.y., Maskvoje "Gazprom" patvirtina gamtinių dujų pardavimo kainą, o atskridę staigiai į Lietuvą, "Gazprom" atstovai Lietuvos įmonėje patvirtina gamtinių dujų pirkimo kainą.Netgi sprendimai dėl magistralinių dujotiekių sujungimo su Lenkija – taip pat nebe Lietuvos Vyriausybės, o AB „Lietuvos dujos“ akcininkų rankose, kur Lietuvos viešasis interesas yra absoliučioje mažumoje.Kokiu būdu į tokią padėtį patekome, vėlgi, atskiro rašinio verta tema, tačiau pagalvokime, kaip iš jos dabar ištrūkti.Sprendimas vienas: taip, kaip sakė Europos energetikos komisaras G.Oettingeris: „Atvira rinka geriau nei bet kuris kitas ekonominis modelis“.Tokią rinką Lietuvoje galime pasiekti šiomis priemonėmis:(1) gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimas, kuriame yra magistralinių dujotiekių nuosavybės atskyrimo nuostata;(2) suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba;(3) dujotiekio su Lenkija statyba, kurį finansiškai sutiko paremti Europos Sąjunga;(4) skalūninių dujų išgavimo galimybės;(5) realūs tyrimai dėl galimybės statyti požeminę gamtinių dujų saugyklą (Syderiuose);(6) spartus biokuro diegimas šilumos gamybai.Rusijos Federacijos analitikai puikiai supranta, kad net ir dalį šių priemonių įgyvendinus, "Gazprom" neteks dominuojančios padėties Lietuvoje. Tada Lietuva ir gamtinių dujų sektoriuje „išslys iš Rusijos įtakos rankų“. Dar daugiau, tokiu būdu bus sukurtas precedentas, kurio pagrindu tokie pat procesai prasidės ir Latvijoje, Estijoje bei kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
19:13
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
15:41
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
12:10
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
10:43
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
08:52
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
05:45
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 3

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau