Ar būsime pasiruošę dujų pigimo scenarijui?

Publikuota: 2013-03-05
Nerijus Mačiulis.
Nerijus Mačiulis. "Swedbanko" vyriausiasis ekonomistas
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Dvi šiuo metu plušančios darbo grupės – mokesčių reformos ir energetikos – turės didelės įtakos ilgalaikiam Lietuvos konkurencingumui ir šalies gyventojų gerovei. Jei mokesčių klausimais gyventojai turi aiškiau suformuotą nuomonę ir bent nujaučia, kaip mokesčių pakeitimai juos paveiks tiesiogiai, tai energetikos srityje suklysti ar būti suklaidintam yra daug paprasčiau.

Darbo grupė ketina išklausyti įvairių sričių ekspertus bei socialinius partnerius ir atlikti įvairių alternatyvų finansinę analizę. Tačiau įvairūs analitikai ir ekspertai nebūtinai yra objektyvūs ir visiškai nešališki. Todėl politikai ir visuomenė be ekspertų pagalbos turėtų atsakyti sau bent į vieną klausimą: kas valstybei artimiausius dešimtmečius bus svarbiau – konkurencinga energijos kaina ar energijos „žalumas“?Žinoma, atsakymas slypi kažkur pusiaukelėje – turime siekti abiejų tikslų. Tačiau panašu, kad dabar daugiausiai laiko užtrunkama diskutuojant, kam turėtų tekti daugiau subsidijų – saulės energijos, vėjo energijos ar biokuro gamintojams? Susidaro įspūdis, kad mažiausiai abejonių ir diskusijų kelia tai, kad viena perspektyviausių sričių Lietuvoje yra biokuro gamyba ir juo kūrenamų kogeneracinių elektrinių statybos. Ar tikrai?Visų pirma, biokuras pristatomas kaip aplinkai neutralus energijos šaltinis – jo deginimo metu išsiskiria tiek pat anglies dvideginio, kiek jo sunaudojama auginant biokuro žaliavą. Tačiau tai ne visai sąžiningas palyginimas, nes jei nebūtų auginami, pavyzdžiui, žilvičiai, toje pačioje žemėje galėtų augti grūdinės kultūros ar daržovės, taip pat mažinančios anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Ateityje šis konfliktas bus dar aktualesnis – pasaulyje kylant maisto paklausai ir nedidėjant dirbamos žemės plotui, didės ne tik biokuro kaina, bet išryškės ir neigiamas jo paplitimo poveikis maisto produktų kainų augimui.Šiuo metu biokuras Lietuvoje yra maždaug dvigubai pigesnis nei gamtinės dujos, tačiau taip yra ne dėl to, kad biokuras yra efektyvesnis energijos šaltinis, o dėl to, kad Lietuvoje dujos kainuoja neadekvačiai daug. Apskirtai, Europoje gamtinės dujos šiuo metu yra maždaug keturis kartus brangesnės nei JAV, kur kaina pastarąjį penkmetį dėl skalūnų dujų revoliucijos sumažėjo nuo 12 iki mažiau nei 2 JAV dolerių už milijoną britų terminių vienetų (šiuo metu kaina pakilusi iki kiek daugiau nei 3 JAV dolerių).Tokia žema gamtinių dujų kaina JAV ilgai neišliks – savaitraštis „The Economist“ prognozuoja, kad pastačius suskystintus dujų terminalus ir pradėjus jas eksportuoti, kaina galėtų nusistovėti ties 5-6 JAV dolerių riba. Tačiau tai vis tiek maždaug dvigubai pigiau nei Europoje. Dar vienas svarbus aspektas – Europos technologiškai pasiekiamų skalūnų dujų rezervai viršija 500 trilijonų kubinių pėdų ir yra ne ką mažesni už JAV turimus išteklius. Tiek dujų Europa suvartoja maždaug per 50 metų. Todėl tikėtina, kad suskystintų dujų eksportas iš JAV bei prasidėsianti dujų gavyba pačioje Europoje europiečiams gamtinių dujų kainas dar šį dešimtmetį atpigins maždaug dvigubai.Šios prognozės ir prielaidos yra svarbios ir Lietuvai, rengiančiai Nacionalinę energetikos strategiją. Planas pastatyti suskystintų dujų terminalą jau nebeturėtų kelti jokių dvejonių ir diskusijų. Tačiau turint omenyje netrukus atsiversiančias galimybes pirkti dujas iš kitų tiekėjų sufleruoja kitą diskusinį klausimą – ar pastebimai atpigus gamtinėms dujoms ir brangstant biokurui pagrįstai atrodys strateginis pasirinkimas vystyti kogeneracines biokuru kūrenamas elektrines, kurios, beje, reikalauja labai daug investicijų? Esant tokiam scenarijui netrukus gali tekti subsidijuoti biokuro kainą. Čia svarbu akcentuoti vieną faktą – subsidijos nėra tik jų gavėjų džiaugsmas, jos tiesiogiai susijusios ir su vartotojų kainomis.Geriausias subsidijų taikymo poveikio pavyzdys yra Danija. Ši šalis net 40% suvartojamos elektros pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir dažnai pateikiama kaip pavyzdinė „žalios“ energijos valstybė. Tačiau rečiau yra cituojama neigiama šios gražios patirties ir subsidijų atsinaujinantiems energijos ištekliams pusė – Danijos gyventojai už elektrą moka brangiausiai Europos Sąjungoje. "Eurostat" duomenimis, 2011 metais danai už elektrą mokėjo 1,03 Lt/kWh – beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Palyginimui, Prancūzijos, kuri apie 70% energijos pasigamina branduolinėse jėgainėse, gyventojams elektra kainavo daugiau nei dvigubai pigiau – 0,49 Lt/kWh.Pagrindinė brangios elektros Danijoje priežastis yra įvairūs mokesčiai ir rinkliavos (Lietuviško VIAP atitikmuo), kurie elektros kainą pakelia net 0,57 lito. Tiesa, Danijos įmonės su tokia elektros kaina būtų ne tokios konkurencingos, todėl gyventojai taip pat subsidijuoja ir visas įmones, kurios elektrą perka trigubai pigiau nei jie. Akivaizdu, kad toks milžiniškomis subsidijomis pagrįstas „žalios“ energetikos modelis Lietuvai yra ir bent artimiausią dešimtmetį bus per didelė prabanga.Importuojamos dujos Lietuvai atpigs nepriklausomai nuo to, ar mes išnaudosime istorinę galimybę žvalgyti ir eksploatuoti gamtinius išteklius Lietuvoje. Tačiau investuotojams Žygaičių gyventojų protestų akcija gali daug ką pasakyti apie Lietuvą ir jos gyventojus. Galbūt ji rodo, kad esame iš tiesų mylintys gamtą ir nesame pasiruošę toleruoti jokios rizikos, net kylančios iš inovacijų ir progreso. O galbūt ji rodo, kad esame sukaustyti neracionalių baimių, kurias be didelių pastangų įaudrina ir savo poreikiams įdarbina užsienio ir vietos interesų grupių atstovai. O tai jau reiškia, kad yra rizika, jog Nacionalinė energetikos strategija gali tapti ne visai nacionaline.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
19:26
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
19:13
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
15:41
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
12:10
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
10:43
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
08:52
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
05:45
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 3

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau