Sveiko proto biudžetas

Publikuota: 2013-12-13
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris, mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje.
Kęstutis Lisauskas. „Ernst&Young“ partneris, mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Ankstesnės kairiųjų daugumos vyriausybės ir seimai buvo kur kas labiau linkę išlaidauti skolon ir siūlyti nepamatuotus bei realiai neįgyvendinamus papildomų biudžeto išlaidų straipsnius (pvz., skirti 5 mlm. Lt deramai paminėti Žemaičių krikštui 2013 m. – tokį siūlymą teikė net 52 parlamentarų grupė). Tikėkimės, kad politikams suvokus ir įsisąmoninus fiskalinės drausmės  svarbą racionalus elgesys tvirtinant biudžetą virs tendencija, o ne vienkartine akcija bet kokia kaina siekiant įsivesti eurą.
Panašu, kad ketinimas dėl euro gali pavykti – prognozuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas sieks 1,9 BVP – tad maža tikimybė, jog jis staiga priartėtų prie Mastrichto kriterijaus 3% lubų, kurių negalima peržengti norint patekti į euro zoną.
Labai gerai, kad priimtas nelengvas, bet būtinas sprendimas susilaikyti nuo beatodairiškų išlaidų pensijoms ir viešojo sektoriaus algoms kompensuoti čia ir dabar. Planuojama, kad kitais metais biudžeto pajamos sieks 26 mlrd. Lt, išlaidos – 27 mlrd. Lt, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 7,4 mlrd. Lt. Todėl dėl 2014 m. biudžeto gana ramu. Tačiau labai neramu dėl vėlesnių metų. Deja, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje Konstitucinis teismas vis dažniau imasi spręsti ne teisines, bet makroekonomines problemas, kurių niekaip negalima priskirti jo kompetencijai.
Nuo pat rublinių indėlių laikų „kompensavimo“ idėja Lietuvoje vis išlieka tokia gaji, kad net baisu pagalvoti, kur galime atsidurti šiai tendencijai įsibėgėjus. Keista, kodėl tas pats Konstitucinis teismas, jeigu jau imasi spręsti tokio pobūdžio klausimus, nenori pažvelgti giliau ir suprasti, kad 2007-2008 m. tuometinės valdžios neatsakingai dalinamos socialinės išmokos ir didinamos algos buvo lygiai toks pat burbulas, kaip nekilnojamo turto arba akcijų rinkos burbulai. Keista, kad niekam dar nekilo mintis pareikalauti ir pastaruosius nuostolius kompensuoti. O gal dar kils? Juk turime dešimtis milijonų pasiskolinusių ir investavusių į akcijas, dabar naiviai bandančių įrodyti, kad nesuprato ką daro ir kodėl. Gal jau pats metas suburti nekilnojamo turto spekuliantų asociaciją ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Žiūrėk, dar ims ir priteis kompensaciją?... Arba priešingai – atsikvošės ir paliks makroekonomines problemas spręsti specialistams?Taip pat pagirtina, kad su biudžetu nebuvo priimta staigių, netikėtų mokesčių įstatymų pakeitimų, įsigaliosiančių nuo sausio 1 d. Kita vertus, ir ekonominė situacija kur dėkingesnė nei ankstesniais metais – neišvengiamos būtinybės skubiai keisti įstatymus šiuo metu tiesiog nėra.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau