Daugiau viešumo nebūtinai reiškia didesnes galimybes

Publikuota: 2013-10-17
Daiva Lileikienė. Advokatų profesinės bendrijos TAILORS advokaitė.
Daiva Lileikienė. Advokatų profesinės bendrijos TAILORS advokaitė.
 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 m. spalio 11 d. jau antrą kartą grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Vertinant jos dekreto  turinį matyti, kad pagrindinė tokio sprendimo priežastis – abejonės dėl viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo didinant mažos vertės pirkimų ribą iki 200.000 Lt, kai perkamos prekės ir paslaugos. Tačiau šiuo atveju Prezidentė leido suprasti, kad su tokiu vertės padidinimu sutiktų, jei įstatymas įtvirtintų papildomus saugiklius skaidrumui ir viešumui skatinti, t.y. siūloma numatyti pareigą viešai skelbti apie vykdomus mažos vertės pirkimus, o šis siūlymas kol kas yra sulaukęs pritarimo.


Tačiau kyla klausimas, ar tokios priemonės iš tiesų padės mažinti korupciją, drausti konkrečių paslaugų tiekėjų protegavimą ir panašiai. Galbūt tai bus tik formali procedūra, apsunkinanti perkančiųjų organizacijų darbą, tačiau neturinti realios naudos tiekėjams?
Pasirinktas būdas neabejotinai apkraus perkančiąsias organizacijas papildomais darbais. Padidės administracinė našta, nes perkant bet kokios vertės paslaugas ar prekes (šiuo atveju vertės ribojimo nebelieka) teks apie tokį pradedamą pirkimą skelbti perkančiosios organizacijos tinklapyje. Pavyzdžiui, norėdama įsigyti 200 Lt vertės kanceliarinių prekių perkančioji organizacija turės apie tai skelbti tris kartus: pradėdama pirkimą, nustačiusi laimėtoją ir sudariusi sutartį. Taigi daugeliu atvejų vietoj pokalbio telefonu dėl nedidelės vertės prekių ar paslaugų įsigijimo ir apklausos formos užpildymo, kas galėtų užtrukti iki 30 min., bus papildomai gaištamas laikas perkančiosios organizacijos tinklapyje skelbiant informaciją apie pirkimo pradžią, eigą bei rezultatus. Žinia, kad viešuosius pirkimus vykdantys žmonės neadministruoja įstaigos interneto svetainės, tad į procesą bus įtraukiama daugiau žmonių, padidės klaidų tikimybė.
Todėl natūraliai kyla klausimas, ar tūkstančių tokio pobūdžio skelbimų pildymas užtikrins tiekėjams lygias galimybes dalyvauti perkančiosios organizacijos vykdomuose mažos vertės pirkimuose ir ar bus pašalinta konkrečių tiekėjų protegavimo grėsmė?
Mano vertinimu, ne. Juk mažos vertės pirkimų sąvokos esmė – tai pirkimai, kurių vertė yra itin maža ir būtent dėl to nebėra visuomenės intereso, kad tokie pirkimai būtų skelbiami viešai visais atvejais ir tokiu būdu juose turėtų teisę dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai. Įstatymas leidžia ir praktika rodo, kad mažos vertės pirkimai dažniausiai vykdomi apklausos būdu apklausiant vieną ar kelis perkančiosios organizacijos iš anksto parinktus tiekėjus. Todėl net ir iš anksto žinodamas apie planuojamą vykdyti mažos vertės pirkimą tiekėjas savo interesų neapgins, nes nėra teisinių priemonių jam patekti į apklausiamų tiekėjų sąrašą be perkančiosios organizacijos valios. Todėl papildomos siekiamo skaidrumo priemonės gali virsti į papildomą akivaizdžiai didelę administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, nors pati esmė liks ta pati – tai yra mažos vertės pirkimai, kuriuos vykdyti perkančioji organizacija gali itin lanksčiu, supaprastintu būdu ir turi teisę kreiptis į tą tiekėją, į kurį nori. 
Taigi pirmas dalykas, ką siūloma priemonė turėtų užtikrinti, tai tiekėjų teisę dalyvauti pirkimuose, o ne vien apie juos žinoti. Nes žinojimas, į kokius tiekėjus perkančiosios organizacijos kreipiasi ir kokios vertės sutartis sudaro, galimai kels „atstumtųjų“ pasipiktinimą, bet nesuteiks teisės ką nors dėl to padaryti, kad situacija pakistų. Juk nuolatos apklausdama tą patį vieną tiekėją ir su juo sudarydama viešojo pirkimo sutartį, jei tokią galimybę numato perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklės, perkančioji organizacija teisės aktų nepažeis, tad ir visuomenės informavimas apie tai tampa netikslingu.  
Mano įsitikinimu, Prezidentės atkaklūs veiksmai ir siekis užtikrinti skaidrumą viešuosiuose pirkimuose yra pagirtini, tačiau išvada peršasi paprasta – arba sutikti mažos vertės pirkimų vertes didinti iki 200 000 Lt, arba ne. Pasiūlyta priemonė bus apsunkinimas viešajam sektoriui, tačiau ar ji atneš ją siekiamos realios naudos?

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau