Einam uogauti?

Publikuota: 2009-02-06
Atnaujinta 2015-06-03 16:34
Aurelijus  Katkevičius.
Aurelijus Katkevičius. "Verslo klasės" redaktorius

Pasiilgau grynesnio oro. Atsibodo asfaltas.

Praėjusį savaitgalį išėjome pasivaikščioti - per ežerą, per tas mūsų kalveles, paskui toliau – link sentikių kapinių ir vėl namo.Ežero ledas trūkinėja nuo šalčio, vėjas beveik nupustė sniegą, kažkodėl nesimato poledinės entuziastų, tik jų prigręžiotų ekečių likę.Ežeras pelkėjantis – jie nedidelis, vidury, iš mūsų pusės žiūrint kiek kairiau – sala, šalia salos didesnis kemsynų plotas, kuriame - iš toli matosi – gigantiškas bebrų namas. Kitas toks kemsynų plotas kiek arčiau mūsų kranto. Vasarą tos pelkėjančios vietos apaugusios nendrėmis – valtimi praplauki pro šalį ir tiek – net mintis nekyla ropštis ar irkluoti tenai. Prieš porą metų plaukiojančią žolių salą po visą ežerą gainiojo vėjas, tai kol ją su kaimynais tempėm prikalti prie kranto, prisilaipiojau tokiais daiktais iki šnervių.Ėjom ledu link tokio kemsyno. Įbridom į jį – liula, net neužšalęs kaip reikiant (ryte buvo minus vienuolika), vanduo lenda pro samanas. Ir žiūrim – raudona.Niekaip niekada nebuvom sugalvoję, kad ežere, pelkynuose – spanguolynai.Aga. Norisi ten, kur sniegas baltesnis. Tarp kitko, per visus tuo šalčius po kiemą kažkodėl straksėjo strazdas. Pamiršo išskristi? Jau parskrido?Gero ir šilto jums visiems savaitgalio. Pailsėkite.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau