Verslui – „staigios mirties“ praktika

Publikuota: 2009-02-27
Atnaujinta 2015-06-03 16:34
VŽ redakcijos nuomonė.
VŽ redakcijos nuomonė.
 

Vilniaus biurokratija skelbia: nuo uolumo iki kvailumo tik vienas žingsnis, o kvailumui nėra ribų.

Prieš dešimtmetį vienas uolus premjeras Lietuvoje buvo įvedęs tokią savotišką „verslo terapiją“: persekiok ir, jeigu randi kokį nesumokėtą mokestį, – smauk, jeigu nerandi, – smauk, kol parodys, nes nekaltų nebūna. Šita politika vadinosi „žiauri akcija“ ir garantavo verslui arba staigią mirtį, arba vadinamuosius „penkis procentus“.Smaugiamieji lindo į šešėlį, pogrindį ar tiesiog kabino spynas ir ėjo į darbo biržą. Anas premjeras šiandien gyvena iš signataro rentos. O štai idėja gyva.Jos perėmėja Vilniaus savivaldybė, taip jau nutiko, vadovauja Europos kultūros sostinei, kurią turi aplankyti dar Lietuvoje neregėtas ir negirdėtas turistų srautas. Be, jeigu per maitinimo įstaigas bus sąžiningai pereita skolų išmušinėjimo dalgiu (VŽ, 2009 02 26), alaus turistams teks važiuoti atsigerti į Kauną, o užkąsti jie galės pakeliui geležinkelio stoties bufete.Tauta šitą veiksmą vadina šakos kirtimu, ant kurios pats sėdi, arba dar galvos nusukimu aukso kiaušinius dedančiai vištai. Sostinės klerkams nė motais, kiek pati savivaldybė yra skolinga ir neatsiskaičiusi: „smauk, kol kvėpuoja“, net ir tuo atveju, jeigu susitarė ir Valstybinė mokesčių inspekcija dar leido pakvėpuoti – vis viena smauk. Valdininkų argumentas neatremiamas: elgiamės pagal instrukcijas: 1000 Lt skola, 60 dienų ir – sudie, licencija. Ir ne taip jau labai svarbu, kokių ten susitarimų su VMI verslas pasiekia.Konservatorių, jau valdančių Vilnių, narys Andrius Kubilius prieš 100-tą ir kelias dienas paskelbė: „solidarumas“ ir liepė visiems „susiveržti diržus“. Kaip žinoma, iš tiesų tai diržai buvo suveržti tiems, kurie kiaušinius deda, ne tiems, kurie juos renka. Tie, kurie renka, kol kas yra saugiai pridengti „solidarumo teorijos“ ir „Saulėlydžio“ komisijos“. Ta „teorija“ ir „komisija“ trečiadienį ministerijoms ir valstybės institucijoms išsaugojo ir tuos 827 etatus, kurie niekada nebuvo užimti, bet visuomet būdavo patyliukais pasidalijami per darbo užmokesčio fondą.Todėl pats laikas paprašyti iš valdžios laikytis „solidarumo“ principo. Drauge ir iš savivaldybių, kurios niekuomet pernelyg nesirūpino kruopščiu planavimu (štai, pavyzdžiui, Vilniaus miestas iki šiol gyvena be šių metų patvirtinto biudžeto), užsakinėjo darbus ir paslaugas, nors nežinojo, ar turės pinigų už juos atsiskaityti.Taigi, pirmas žingsnis turėtų būti „Saulėlydžio“ komisijos ir kiekvieno ministro ataskaita, kaip pavyko sumažinti išlaidas. Antras – galėtų būti „žiaurios akcijos“ numatymas už skolas verslui. Pavyzdžiui, jeigu iš restorano už 1.000 Lt skolą galima atimti alkoholio prekybos licenciją, tad galima drąsiai nustatyti, kad už savivaldybės skolą verslui vieną mėnesį atlyginimo negauna meras, kitą mėnesį – jau meras ir administracijos direktorius, trečią – prie jų prisidėtų mero patarėjai ir t. t.Būtų gražus solidarumas, daug gražesnis už tą, kai nuverstasis Vilniaus meras su drauge parvirtusia komanda išėjo iš sostinės tarybos pastato su, pasak spaudos, beveik 100.000 Lt išeitinių kompensacijų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau