Kai ateina TVF...

Publikuota: 2009-01-09
Atnaujinta 2015-06-03 16:34
Ekonomikos studentė.
Ekonomikos studentė.
 

Tarptautinis valiutos fondas – organizacija, kuri pastaruoju metu daug mirgėjo spaudoje kaip valstybių ”gelbėtoja”. Tačiau pasižiūrėjus į TVF, kaip gelbėtojos, istoriją, pasitikėjimas kaipmat išgaruoja.

Pvz., Argentina 2001-aisiais. Ekonominė krizė. TVF skolina šaliai ir reikalauja griežtinti biudžeto politiką. Sąlygos priimamos. Mažėja išlaidos inftrastruktūrai, socialinėms reikmėms...TVF skolina, nes... tikisi, kad ūkiui stabilizuoti to užteks, ir valiutos devalvuoti nereikės. Agonija tęsiasi pusmetį. Deja. Priemonės pasirodo buvusios per griežtos, o į dar didesnę ūkio krizę TVF rankomis įstumta Argentina bakrutuoja. Ir atsisako savo, nors ir kreivos, bet valiutų valdybos. Dauguma argentiniečių dar ir šiandien dar kaltina TVF dėl ūkio bėdų.Bet ne čia įdomu. Įdomu tai, kad Argentina nebuvo vienintelis atvejis, kai TVF perlenkė lazdą. Užtenka paGoogl’inti, kad įsitikintumei, jog TVF daug kur prikišo pirštus ir "gelbėdama" sukėlė tik dar didesnį chaosą – Azijos šalyse, Rusijoje, Turkijoje, Vengrijoje...2008-aisiais fondui vėl atsirado „darbo“. 2.1 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą iš TVF dar rudenį gavo ant bankroto slenksčio atsidūrusi Islandija. Visai prieš Kalėdas mūsų kaimynė Latvija susiderėjo su TVF dėl 1.7 mlrd. eurų paskolos. Tuoj po Naujųjų TVF sutiko paskolinti 2.5 mlrd. JAV dolerių Baltarusijai...Labdara? Vargu.Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad TVF paskolos yra pigios. Pvz., Latvija iš TVF skolinasi už 3.5%. Apie Lietuvos valdžios ketinimus dar prieš šventes kalbėta, kad ji esą iš komercinių bankų pasirengusi skolintis už 12%, ir tuo, teko girdėti, labai piktinosi dauguma lietuvių. Gaila, bet ne viskas taip paprasta kaip 12 – 3.5 = 8.5 gt; 0TVF – ne labdaros organizacija. Už savo paskolas, be palūkanų, ji reikalauja šalies valdžios išpildyti tam tikras sąlygas. Pvz., dabartiniai reikalavimai Latvijai - struktūrinės reformos, atlyginimų mažinimai, …ir 5% BVP fiskalinis deficitas vietoje planuotų 12%. O ir Baltarusija ne šiaip sau nusprendė ir devalvavo rublį - tai irgi buvo TVF sąlyga. Kažkur girdėta?Tokios ”sąlyginės” paskolos tapo dažna praktika TVF istorijoje nuo pat tada, kai organizacija 1944 metais įsikūrė Vašingtone. Remdamasi laisvos rinkos fundamentalizmu, TVF skatina liberalizuoti rinkas, privatizuoti socialinės apsaugos sistemas. Fondas siūlo "šoko terapiją", kaip būdą išsilaisvinti iš ekonomikos bėdų. Ragina didinti mokesčius, mažinti valstybės išlaidas sąmoningai pripažindama ir sutikdama su tuo, kad tokios priemonės veda į ūkio nuosmukį. Valiutų devalvaciją ekonomiškai silpnesnėse šalyse TVF irgi remia kaip priemonę ūkiui pagyvinti.O įdomiausia yra tai, kad TVF viešai prisipažįsta dėl savo praeities klaidų. Pvz., po Argentinos kracho organizacija viešai pripažino klydusi - esą kai ko nesužiūrėjo ir pervertino ūkio reformų sėkmės tikimybę. Vienoje iš savo post factum ataskaitų TVF taip ir pasakė: “retrospektyviai žiūrint, resursai, kurie buvo panaudoti išsaugoti fiksuotą valiutos kursą, galėjo būti geriau panaudoti sušvelninti neišvengiamus atrišimo kaštus”.Panašiai, dar prieš Argentinos fiasko, buvo ir su Azijos krizės „klaida“. Šalis, kuri atsisakė TVF „patarimų“ – Malaizija – patyrė trumpiausią ir sekliausią nuosmukį su mažiausia skolos našta, o tos, kurios įsileido TVF (Tailandas, Indonezija...) apturėjo didžiausią nuosmukį. TVF tik vėliau pripažino, kad tose šalyse fiskalinė politika buvo per daug sugriežtinta, nes patys TVF reikalavimai esą buvo paremti jos pernelyg optimistinėmis ekonominėmis prielaidomis...Klydo, pripažino, bet vis tiek tęsia savo praktiką. Latvijos, kaip ir Argentinos atveju, TVF taip pat nusprendė nereikalauti devalvacijos, nors pirminiame etape apie tai buvo kalbėta. Tačiau vargu ar TVF atėjimą galima traktuoti kaip pagalbą kaimynei. Pumpuodama užsienio skolą į Latvijos balansą TVF dar labiau didina šalies riziką. Latvija sutiko ”operuotis”, tačiau priimdama sąlygas, aukoja daug – faktiškai sutinka su skausmingu nusileidimu. Ir, kaip rodo istorija, kai šaliai skolina TVF, jaudintis verta ne dėl to, ar pajėgs šalis grąžinti palūkanas, bet ar pajėgs šalis grąžinti pačią paskolą. Turint omeny dabartinį Latvijos užsienio skolos lygį (~100% BVP) ...belieka laikyti špygas.TVF lankėsi ir Lietuvoje. Tiesa, apie būtinybę skolinti ir gelbėti mūsų šalį vos prieš mėnesį dar kalbų nebuvo. Deja, šiandien atsivertusi vz.lt krūptelėjau: „TVF: Lietuva gali tapti kita skolininke“.Baugina du dalykai. Pirma, kaip jau leidau suprasti, abejonės dėl pačios organizacijos vykdomos šoko terapijos politikos efektyvumo. Taip, TVF skolinimo palūkanos mažesnės nei komercinių bankų, tačiau TVF pasiima savo duoklę kita forma. Ir kai turėsim TVF ant slenksčio, tada jau bus ne “atlyginimai dėstytojams augs mažiau”, o “atlyginimai mažės”.Kitas dalykas. Pasitikėjimo. Skolintis iš TVF – pripažinti, kad esi prie bankroto ribos. Juk TVF yra paskutinysis skolintojas šalims. Lygiai kaip ir FED, ECB ir kiti centriniai bankai tapo paskutiniais skolintojais bankams pastarąjį pusmetį. Paskutinysis – reiškia, kreipiamasi tada, kai jau nelieka kitų galimybių gauti išteklių. Tad kai Lietuva kreipsis į TVF, tai, bent jau mano akyse, prilygs šalies kapituliacijai. Ir, turiu blogą nuojautą, Vakarų investuotojų akyse – irgi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau