Zeniaus monologai-6

Publikuota: 2007-03-28
Atnaujinta 2015-06-04 12:38
Aurelijus  Katkevičius.
Aurelijus Katkevičius. "Verslo klasės" redaktorius

Žinai, vežu aš ant kapų žemių – pavasaris, krapštytis reikia pradėti po biskį – ir girdžiu per radiją moteris su paukščio pavarde šneka.

Ir žinai, ką ji visiems gerbiamiems Lietuvos gyvetojams sako – va čia mes organizuojame tokį super puper kokį tai festivalį, tai mes manom, kad paprasti žmonės irgi gali į jį savo indelius įnešti.Ir čia man kap tai suspaudė už krūtinkaulio. Ak tu padla muniava, galvoju. Tai tu tokia nepaprasta, sudėtinga ir ypatinga, kad tep iškart skiri – kur paprasti, kur nepaprasti žmogeliai. Kap tau išvis liežuvis verčiasi?Va imkim aš – nesu koks te runkelių augytojas, esu labiau prie automobilių pramonės, žinai gi, varinėju aš jąsias. Ir ką – aišku, esu paprastas kap štankietas. Bet sau tai aš visai net sudėtingas, ypatingas. Ir drąsiai pasakysiu – vienintelis. Ir gal dar jai esu vienintelis – maniškei. Bet čia da ant dveja.O čia tokia ponia: mes, matote, nepaprasti, bet jūs tie visi paprasti irgi galite kur nors netoli prieiti ir pabūti, net ir pavapėti galite, kai leisim.Žinai, pikta man kažko taip pasidarė. Va taip visada – tie sudėtingi tupi sau kažkur ant pakylėlės ir patys sau atrodo labai svarbūs. O jei gerai apsidairytų, tai pamatytų, kad visai ne ant to, kap jis, podjomo tupi, o tupyklos kampe.Bet kad aš ilgai pykti nemoku, o dar oras toks... Žemes nuvežiau, išpyliau, kapelius apgrabojau. Poryt su maniške varysim kokių gėlikių pakaišyti. Kad gražu būtų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau