Dar kartą apie gimtąją kalbą

Publikuota: 2007-01-22
Atnaujinta 2015-06-04 12:36
Aurelijus  Katkevičius.
Aurelijus Katkevičius. "Verslo klasės" redaktorius

Ir rodos, kad šita tema nepabos, kol bus bent vienas lietuvių kalba kalbantis. Vis tęsiasi amžinoji diskusija – kiek leisti laisvai jai augti ir keroti, o kiek vis dėlto šakeles pakarpyti ir skiepukus tepalu užtepti.

Neseniai kalbėjau su viena knygų redaktore, parėjusia iš susitikimo su jauna vertėja, kurios knygą redagavo. Pacituosime vertėją: „tai kad čia ne taip turi būti – lietuvių kalba tokia skurdi, taip trūksta išraiškingų žodžių.“Gyvenime kartais tekdavo ir vertėju pabūti...Iš prancūzų, iš ispanų, iš lenkų, iš latvių, o iš anglų ir rusų – dažnai. Tekdavo pabūti ir atvirkščiu vertėju – į tas kalbas iš lietuvių. Ir žinote ką? Jos man atrodė žiauriai skurdžios palyginti su gimtąja. Mat, čia turbūt, kaip ir kiekviename amate, viskas priklauso nuo to, kaip gerai tu pažįsti medžiagas ir valdai įrankius. Aš galiu pasišauti padaryti puikų barokinį sekreterą, po to pasiimti kirvį, kaltą ir atsitempti iš pamiškės pušį. Ir esu beveik tikras, kad man nelabai kas išeis. Ir juk nespirsiu koją į tą kreivai sukaltą taburetę sakydamas – tikrai būčiau padaręs Chippendale'o vertą baldą, jeigu ne šita kreiva pušis ir bukas kirvis.Nes žinau – pats kaltas: neišmaniau, kad medienos reikia kitos – pavyzdžiui, vyšnios ar uosio, kad ji turi būti išdžiovinta, nes neradau ar tingėjau ieškoti subtilesnių įrankių.Tai kodėl kitaip turėtų būti su vertimu? Kodėl leidžiu sau kaltinti lietuvių kalbą esant skurdžia, jeigu prieš tai buvau pakankamai įžūlus skelbti, kad galiu versti Marquezo kūrybą, turėdamas savo dviejų su puse tūkstančių lietuviškos biuro kalbos žodžių atsargą? „Lietuvių kalbos žodynas“ dar net ne visas išleistas – tiek tų žodžių yra, tik semk, vartaliok, sukinėk. Spalvos, atspalviai, judesiai – o jau judesiai... Lietuvių kalba yra iš esmės truputį labiau veiksmažodinė negu kitos, ir judesiui ar veiksmui joje vardų – saikais neišsemsi (o gal šis kalbos bruožas byloja, kad protėviai gerokai aktyvesni už mus buvo – dabar kalba daiktavardėja, ir tiesiog girdisi, kaip jai dėl to skauda). Kitas dalykas, kad daiktų naujų atsiranda, kuriems neiškart vardai prilimpa: arklas jau seniai arklas, o šit vaizduoklis dar visai neseniai buvo monitoriumi ir dyzelinas – "soliarke". Bet nėra dėl ko jaudintis: vieni skiepai prigis, kiti nudžius – gyvas juk reiškinys.Grįžkime prie mūsų avių, kaip sakydavo vienas prancūzas.Redaktorė man pasakoja: „gerai, sutikime su vertėja, kad „rojalis“ (angl. „grand piano“) ir „fortepijonas“ (angl. „pianoforte“ arba „fortepiano“) yra skirtingi instrumentai, tai juk vis vien toje knygoje tas instrumentas yra viename ir tame pačiame paveiksle ir kalba visą laiką apie vieną instrumentą, tai bent jau pasirinkime kurį nors vieną – tą ar tą...“Aš linkčioju galva pritardamas – dėl sinonimų ir išraiškingumo dar galime ginčytis, bet šičia – paprasčiausias nevalyvumas. Stalius savo darbo vietą pasišluoja prieš detales klijuodamas.Buitinis P.S. Sniegas kieme. Kaip šioks toks laisvalaikio vaikščiotojas apie medelius, džiaugiuosi, kad pirma sniegas, paskui šalčiai, o ne atvirkščiai. O viena kolegė sako: „jausmas toks, lyg tik dabar galima laukti Kalėdų“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau