Koją kiša specialistų stygius

Publikuota: 2015-06-14
Atnaujinta 2015-06-22 13:37
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
 

Mažesniuose miestuose veikiantys verslai kenčia dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus. Spartesnei verslo plėtrai padėtų ir į regionus pritrauktos investicijos bei glaudesnis bendradarbiavimas su savivalda, pažymi Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, šalies pramonę vertina kaip gerai išskaidytą.„Mes nesame priklausomi nuo dviejų trijų pramonės sektorių. Palyginti su kitomis valstybėmis, ir Lietuvos pramonė, ir eksportas pakankamai išplėtoti visomis kryptimis“, — nurodo jis.

Vertėtų ugdyti Tačiau dėl šalyje susiklosčiusios demografinės padėties regionuose veikiančios bendrovės susiduria su viena didžiausių problemų — kvalifikuotų darbuotojų stygiumi.„Verslas technologiškai labai pasikeitęs. Šiandien nebeįsivaizduojame pramonės įmonių be IT ūkio, robotizacijos. Mūsiškės bendrovės geba gaminti kokybiškus produktus ir jais konkuruoti tarptautinėse rinkose. Drauge tai reiškia, kad technologiškai pažangioms bendrovėms reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Jų, ypač regionuose, stinga“, — kalba p. Dargis.Anot jo, ne ką geresnė ir vidurinės grandies vadovų padėtis, juos gal kiek lengviau įdarbinti Vilniuje. Tačiau mažesniuose miestuose stiprių vadybininkų trūksta.„Aukštąjį mokslą įgijęs jaunimas nenori grįžti į gimtuosius miestus. Tą girdime visur: Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Dažnai pasitaiko, kad gamybos įmonė įsikūrusi regione, tačiau pardavimų padaliniai, visa vadyba dirba sostinėje. Labai trūksta ir rinkodaros specialistų. Tai susiję ir su tuo, kad mūsų aukštosios mokyklos nerengia stiprių rinkodaros profesionalų, kurie gebėtų į tam tikrą sektorių žvelgti globaliai, išmanytų rinkas, vartotojų poreikius įvairiose šalyse. Esame tokioje augimo kreivės dalyje, kai gamyba sutvarkyta, tačiau šlubuoja pardavimai. Vargiai rastume lietuviškų prekių ženklų, kurie gerai žinomi Vokietijoje ar Prancūzijoje. Taigi darbuotojų klausimas labai aktualus“, — pažymi p. Dargis.Pasak Boženos Petikonis-Šabanienės, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ direktorės, nors Lietuvos darbo birža pernai registravo nedarbo mažėjimą ir mažesniuose miestuose, ir regionuose, tačiau nedarbo lygis juose kai kuriais atvejais yra kone dvigubai didesnis, palyginti su didmiesčiais.„Pagal statistiką, beveik 40% bedarbių neturi profesinio pasirengimo, 20% yra praradę įgūdžius, nes nedirba dvejus metus ir ilgiau. Taigi padėtis susiklosto paradoksali — nedarbo lygis didžiulis, o darbdavys turi rinktis iš kelių svarstytinų kandidatų. Be to, ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus darbuotojai iš regionų linkę važiuoti dirbti į didesnius miestus. Užsienio kapitalo įmonėms stinga darbuotojų, kurie mokėtų užsienio kalbas, sunku pritraukti vidutinio ir aukščiausio lygio specialistų ir į gamybos, ir į paslaugų sektorius“, — vertina p. Petikonis-Šabanienė.Pasak jos, jau kelerius metus jaučiama, kad vis didėja atotrūkis tarp darbdavių lūkesčių dėl vidurinės grandies vadovų ir kandidatų žinių bei patirties.„Dažniausiai pasigendama stiprių skyrių – gamybos, logistikos, pardavimo, finansų, — vadovų, kuriems reikalingos tiek stiprios profesinės, tiek lyderystės ir vadybos kompetencijos. Kai atrenkame darbuotojus mažesniuose miestuose įsikūrusioms įmonėms, gerokai plečiame paieškos geografiją. Kartais vadovai iš didmiesčių grįžta į gimtuosius miestus ir taip perkelia reikiamas žinias, bet dažniau jie darbą regionuose vertina tik kaip laikiną etapą savo karjeroje“, — kalba p. Petikonis-Šabanienė.Anot jos, viena iš priežasčių, dėl kurios regionuose trūksta vidurinės grandies vadovų, yra atlyginimų skirtumai didesniuose ir mažesniuose miestuose.„Jeigu kalbėtumėme apie vadovus, kurie profesinę patirtį kaupė tik mažesniuose miestuose, dažnai jiems stinga verslo plėtojimo kompetencijų. Tokie vadovai regionuose neretai turi gan ribotas galimybes bendrauti su kitais profesionalais, keistis verslo ir vadybos naujienomis, perimti gerąją praktiką. Darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti talentų ugdymui, investuoti į darbuotojų mokymus“, — įsitikinusi „Manpower Lit“ vadovė.

Gaivintų investicijos Pono Dargio nuomone, išjudinti ekonominį ir kultūrinį gyvenimą regionuose padėtų daugiau užsienio investicijų. Tiesa, mažesniuose miestuose ir miesteliuose dirbantys žmonės į ateinančias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) neretai žvelgia įtariai.„Kai kalbu apie TUI, visuomet pabrėžiu kapitalo pritekėjimo naudą, kuriamas darbo vietas, drauge atkeliaujančias naujas technologijas, žinias ir kompetencijas. Deja, su tuo sutinka ne visi verslininkai. Nestinga nuomonių, kad užsienio investuotojai tik pervilios darbuotojus, kurių ir taip maža. Tačiau reikia turėti galvoje, kad drauge su užsienio investicijomis akumuliuojasi ir reikiamos paslaugos, suaktyvėja kultūrinis gyvenimas. Susiformuoja tam tikras energijos kamuolys, kuris ilgainiui visiems išeina į naudą: investicijos traukia vienos kitas, kyla darbuotojų kvalifikacija, baigusiems mokslus atsiranda priežasčių grįžti į gimtą miestą. Tai padėtų stabilizuoti ir labai neigiamą demografinę tendenciją regionuose“, — kalba p. Dargis.

Savivaldos vaidmuo „Verslo žinių“ kalbinti profesionalai sutaria, kad verslo plėtrai regionuose padėtų ir glaudesni ryšiai su savivaldybėmis, jų specialistų geranoriškumas.Rugilė Andziukevičiūtė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, pažymi, kad kurtis ar plėstis regionuose ketinantys verslai susiduria su įvairiausiais trukdžiais.„Yra buvę, kad plėstis norėjusiai įmonei dėl konkurentų trukdymų buvo sunku išsinuomoti žemės sklypą aukcione. Kita plėstis norėjusi bendrovė ketino įsigyti žemės sklypą, tačiau nesulaukė pagalbos iš savivaldybės, kai reikėjo rasti sklypo savininką, alternatyvaus sprendimo ji taip pat nesulaukė. Dar vienas atvejis: bendrovė įsigijo patalpas ir norėjo gaminti tą patį, ką ir greta esanti įmonė, tačiau iš pirmosios buvo reikalaujama pradėti visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Iš verslo nuolat girdime, kad nėra konstruktyvaus dialogo su savivaldybėmis, sunku sulaukti pagalbos“, — pavyzdžių negaili p. Andziukevičiūtė.Anot jos, regionuose stinga ir socialinės infrastruktūros, pavyzdžiui, vietų darželiuose atvykstančių specialistų vaikams. Kai svarstoma, kur įsikurti, verslininkai atsižvelgia ir į tokius aspektus.Paklaustas apie gerus pavyzdžius, kai savivaldybės sėkmingai bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, p. Dargis mini Druskininkų pavyzdį, tačiau priduria, kad tai — veikiau išimtis nei taisyklė.„Daug bendraujame su savivaldybėmis ir galiu pasakyti, kad retas meras tikrai išmano savo miesto ar rajono ekonomiką, verslo problemas. Kai klausi, kodėl tuo nesidomi, jie sako, kad įstatyme nėra numatyta, kad tuo turi rūpintis. Neretai išgirstame ir tokių nuomonių iš merų, kad vos tik jie pradės rūpintis investicijų pritraukimu, tuoj jų veikla susidomės Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes gal kokį kyšį esą gavo. Dar vienas jų antimotyvas: pritraukus investicijų ir surinkus daugiau gyventojų pajamų mokesčio, pinigai vis tiek nukeliauja į nacionalinį biudžetą, o savivaldybei vargiai kas lieka. Taigi merai nėra materialiai suinteresuoti savo miesto ar rajono gerove“, — kalba p. Dargis.Jo nuomone, ekonominių paskatų sistema turi būti sudėliota būtent taip, kad kiekvienam miestui ar miesteliui būtų naudinga telkti bendruomenę, perduoti jai atsakomybę už savo ateitį.„Savivalda yra vienas iš kertinių pamatų, ant kurių turi stovėti regionai“, — įsitikinęs p. Dargis.

Savais pinigais Pasak p. Dargio, plėtrą planuojančios bendrovės susiduria ir su kapitalo poreikiu, tačiau skolintis iš bankų nėra linkusios.„Mūsų apklausos rodo, kad bendrovės daugiausia verčiasi savais pinigais. Tai lemia ir neapibrėžta ekonominė aplinka, kurioje verslui sunku prognozuoti investicijų atsiperkamumą, tad skolintis iš bankų spartesnei plėtrai vengiama“, — pažymi jis.Kita vertus, nuo 2007 m. iki 2013 m. nemaža dalis įmonių plėtrai naudojosi Europos Sąjungos pinigais. Taigi atnaujinus technologijas dabar labiau susitelkiama į rinkodarą, turimų prekės ženklų plėtrą.„Tikiu, kad ateityje Lietuvoje bus labiau plėtojamos ir kitos finansinės priemonės. Verslas stengsis pritraukti pinigų per rizikos kapitalo fondus, leis obligacijų emisijas. Dabar problema ta, kad Lietuvoje finansinės priemonės dar tebėra pasiekusios tik ankstyvąją augimo stadiją. Tai lemia, kad 95% mūsų finansų rinkos užima bankai. Skaičiavome, kad, pavyzdžiui, Valstijose, bankai finansuojant pramonę, statybų sektorių teužima apie 35% rinkos“, — lygina p. Dargis.Nors, anot jo, leisti obligacijų emisijas ir taip pritraukti kapitalo mūsų šalies verslininkai nėra linkę, kai kurios bendrovės šia priemone puikiai naudojasi.„Verslo žinios“ rašė, kad vasarį „Malsena plius“ (MP) išpirko prieš metus išleistą metų trukmės 1,7 mln. eurų vertės obligacijų su 6% metinėmis palūkanomis emisiją. Pasak įmonės vadovų, tai buvo sėkminga patirtis pritraukiant investuotojų bei papildomų finansinių išteklių ir savotiškas apšilimas rengiantis tolesniam bendrovės vertybinių popierių pardavimui. Obligacijų emisija, kuriai ruošiamasi dabar, sieks nuo 5 iki 6 mln. eurų ir veikiausiai bus uždara, nors joje dalyvaus ne tik Lietuvos piliečiai.„Pirmoji obligacijų emisija mums buvo sėkminga patirtis. Būtent ši finansinė injekcija pernai leido įsigyti Estijoje veikiančią „Balti Veski“. Turėjome laisvų lėšų ir nereikėjo skubiai skolintis iš bankų“, – patirtimi dalijasi Gintautas Migonis, MP generalinis direktorius.

Išorės ir vidaus veiksniai ribojantys investicijų pritraukimą į regionus • Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, iki 2030 m. mažės Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų populiacija. Tik Vilniaus mieste gyventojų liks maždaug tiek pat. Populiacijos dydis ir kvalifikuotų darbuotojų skaičius mieste yra lemiamas veiksnys investuotojui.• Svarbu plėtoti miestus regioninius centrus, kuriuose ateityje dirbs mažesnių, greta esančių miestelių gyventojai. Būtent juose turėtų būti telkiamos investicijos.• Valstybei reikalinga bendra politika, pagal kurią regionai būtų plėtojasi kryptingai. Taigi būtina skirti lėšų investicijoms į švietimą, kompetencijas, infrastruktūrą.• Žemesnė darbo jėgos kvalifikacija, palyginti su didesniais šalies miestais.• Nepakankama infrastruktūra, t. y. stinga sutvarkytų sklypų, kuriuose būtų visos reikalingos komunikacijos. Keliai neretai esti avarinės būklės, stinga patogaus planavimo, apšvietimo ir pan.• Vietos valdžia – rizikos faktorius. Tarptautiniuose tyrimuose pažymima, kad kuo mažesnis regionas ir kuo labiau nutolęs nuo centro, tuo didesnė, tikėtina, yra neskaidraus valdymo, korupcijos rizika. Kartais tai būdinga ir Lietuvai: neefektyviai planuojamos teritorijos, pernelyg lėtai sprendžiamos problemos, pernelyg ilgai užtrunka pradėti veiklą gamybos įmonėms. Savivaldybių darbuotojai nelinkę padėti besikuriančiam verslui, nes būgštauja, kad bus apkaltinti vienos bendrovės interesų propagavimu.• Nepatogi logistika, susisiekimas. Konkuruodami dėl investicijų automatiškai pralaimi tie regionai, kurie yra labiau nutolę nuo centrų, oro uostų, pagrindinių kelių.• Trūksta partnerių, neišplėtota gamybos grandinė.• Menkas regionų žinomumas.Šaltinis: „Investuok Lietuvoje“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ birželio 3 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios naujos teisinės rizikos kyla ateities vadovui? Rėmėjo turinys 3

Tikroji lyderystė ir vadovavimas niekada nebuvo ir nebus atsiejami nuo rizikos prisiėmimo. Vadovai, kurie...

Vadyba
06:00
Patarimai pastato ant kojų ir kilsteli šuoliams Premium

Smulkus ir vidutinis verslas, ypač pradedantis, susiduria tai su menkesnėmis bėdomis, tai su didesniais...

Vadyba
05:45
Netradiciniai rinkodaros žingsniai kelia ir pardavimus, ir darbdavio įvaizdį Premium 1

Šmaikštus prekybininkės atsakas į prieš kelias savaites jaunuolių iškrėstą pokštą, kai Vilniaus IKEA...

Rinkodara
05:45
Moksleiviai pristatė socialines problemas sprendžiančias verslo idėjas Rėmėjo turinys

Gruodžio 7 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vyko 9-12 klasių mokinių...

Vadyba
2018.12.11
„Hanner“ įmonė atsisakė valdybos

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės valdoma įmonė „Promola“ nusprendė panaikinti valdybą.

Statyba ir NT
2018.12.11
Darius Počebutas: jei eini teisingu keliu, sėkmė pati tave susiranda Rėmėjo turinys

Viena pirmųjų Lietuvos odontologijos klinikų prieš dešimtmetį tapo Tarptautinio implantacijos instituto...

Vadyba
2018.12.10
Užimtumo lygio padidėjimas Lietuvoje – vienas didžiausių ES 7

Dirbančių asmenų skaičiaus nuosmukis trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, Lietuvoje...

Vadyba
2018.12.10
Bendrovės privalės išviešinti tikruosius savo savininkus Rėmėjo turinys 4

Įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą[i] dėl finansų sistemos naudojimo...

Vadyba
2018.12.10
Kalėdiniai vakarėliai darbe: intelektualiau, blaiviau ir šiek tiek taupiau Premium

Nors kalėdiniai vakarėliai neatsiejamas metų pabaigos akcentas įmonėse, atrodo, kad tradicijos kinta.

Vadyba
2018.12.09
Privatus verslas pedagogo profesiją supranta kitaip 9

Kol valdžia ieško būdų, kaip patenkinti pedagogų reikalavimus, verslininkai, kurių veikla susijusi su...

Vadyba
2018.12.08
Stovimųjų stalų nauda – abejotina 7

Nuolatinio sėdėjimo žalos sveikatai mastas mėgstamas prilyginti rūkymo negandoms. Tad biuruose išplitę...

Vadyba
2018.12.08
Kaip kurti žmogišką ryšį, kai viskas aplink skaitmenizuojasi? Rėmėjo turinys 1

Viskas aplink skaitmenizuojasi, pasaulis daug diskutuoja, kuriuos specialistus pakeis dirbtinis intelektas –...

Išmani Lietuva
2018.12.07
Registruotų bedarbių padaugėjo 5,2% 3

Gruodžio 1 dieną šalyje buvo 142.000 registruotų bedarbių. Tai yra 5,2% daugiau nei tuo pačiu metu prieš...

Vadyba
2018.12.07
Valandos darbo sąnaudos per metus išaugo 10,7%

Valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo daugiau už vidutinį atlygį, rodo Lietuvos statistikos...

Vadyba
2018.12.07
Geidžiamiausi darbdaviai apie algų politiką: svarbu ne tik pinigai Premium 24

Apie darbuotojų pasitenkinimą gaunamu uždarbiu, algų didinimą kitąmet ir atlyginimų duomenų viešinimą...

Vadyba
2018.12.06
Prisirišimas prie telefono apsaugos jūsų pinigus? Rėmėjo turinys 5

Ko pirmiau pasigestumėte – išmaniojo telefono ar piniginės? Taigi. Mūsų prisirišimas prie išmaniųjų įrenginių...

Technologijos
2018.12.06
Naujos kartos teisininko portretas: tik teisės nebepakanka Rėmėjo turinys 8

Auganti konkurencija, technologinė pažanga, individualizuotų sprendimų poreikis, orientacija į kliento...

Verslo aplinka
2018.12.06
Įmonės pelną augina ir užkandžiai darbuotojams Rėmėjo turinys 7

Vis dažniau darbuotojus bendrovės vilioja ne vien konkurencingu atlygiu, bet ir papildomomis naudomis – vieni...

Vadyba
2018.12.05
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Geriausi JAV darbdaviai 2019: „Facebook“ rieda žemyn 1

Pernai pirmą vietą tarp 100 geriausių JAV darboviečių užėmęs „Facebook“ nukrito septyniomis pozicijomis žemyn...

Vadyba
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau