Kokie „kvailiai“ investuoja į neigiamos grąžos vertybinius popierius

Publikuota: 2015-05-09
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Obligacijos su neigiamomis palūkanomis dar prieš kelerius metus buvo egzotika, o dabar – rinkos realybė. Tačiau investuotojai, primokantys vien už privilegiją palaikyti vienos ar kitos saugios šalies obligacijas, nėra bepročiai, – tam jie turi tvirtų argumentų.

Dar ir šiandien atsivertę investavimo enciklopedijas rasite užsilikusį paaiškinimą, kad obligacijos su neigiamomis palūkanomis yra „itin retas ir beveik neįmanomas atvejis“. Tačiau ar tikrai toks apibrėžimas neklaidina pradedančių investuotojų?Realybė yra ta, kad neigiamo pelningumo obligacijos – gana sparčiai, ypač Europoje, plintantis reiškinys. Skaičiuojama, kad jau yra beveik 2 trln. Eur vertės neigiamos grąžos euro zonos šalių skolos vertybinių popierių, kurių išpirkimas numatytas maždaug po metų. Dar prieš metus daugelio šių vertybinių popierių pajamingumas buvo artimas nuliui.Vokietijos obligacijos neigiamą grąžą siūlo investuojant 7 metų laikotarpiui, Nyderlandų, Danijos ir Prancūzijos – 5 metų, Austrijos, Švedijos – 4 metų, Suomijos ir Belgijos – 3 metų.Lyderės vietą neigiamo pajamingumo obligacijų srityje užima Šveicarija su 10-ies ir ilgesnio laikotarpio obligacijomis su neigiamu metiniu pajamingumu.Šveicarija buvo pirmoji, išleidusi tokio ilgo laikotarpio neigiamų obligacijų. Net Japonija, nuo 1990 metų kovojanti su defliacija, to dar nebuvo drįsusi imtis.Analitikų skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje iš viso cirkuliuoja 5,3 trln. USD (4,8 trln. Eur) vertės neigiamos grąžos vyriausybių vertybinių obligacijų, taigi, finansų rinkų tolerancijos ribos plečiasi iki kartais sunkiai suvokiamų ribų. Tad panagrinėkime, kaip čia atsitiko, kad rinkoje siūlomi neigiamo pelningumo vertybiniai popieriai atranda pozicijas ir įsitaiso investuotojų vertybinių popierių portfeliuose.

Neigiamas palūkanas padengia Trumpai apibrėžiant neigiamo pelningumo obligacijas galima konstatuoti, kad tai – skolos vertybiniai popieriai, kuriuos laikydamas investuotojas turi primokėti jų emitentui už galimybę jų turėti arba, kitaip tariant, – už privilegiją skolinti vyriausybėms. Tai gali atrodyti niekam tikusi investicija, nes pagrindinis investuotojo tikslas – uždirbti pelną iš savo investicijų.Vis dėlto tam tikros teigiamos naudos gali atsirasti priklausomai nuo infliacijos lygio ir tuomet, kai tokius vertybinius popierius galima parduoti rinkoje brangiau. Tačiau iš esmės rinkoje prasideda naujos žaidimo taisyklės, nes investuotojas, siekdamas savo vertybinių popierių portfelio pelningumo ir jame turėdamas neigiamos grąžos vertybinių popierių, stengsis gauti planuotą grąžą, likusią lėšų dalį investuodamas į rizikingesnius aktyvus ir taip padengdamas neigiamas palūkanas.

Dvi grupės Investuotojus, perkančius neigiamų palūkanų obligacijų, galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: tai „prekybininkai“ ir instituciniai investuotojai.

„Prekybininkai“ investuoja dėl trijų pagrindinių priežasčių: 1) Defliacijos baimė. Mat net neigiamos obligacijos gali atrodyti patraukliau, palyginti su defliacija, kuri keičia realios grąžos situaciją. Šis scenarijus dvi defliacijos dekadas veikė Japonijoje, kai investuotojai nusigręžė nuo nekilnojamo turto ir akcijų investicijų ir pradėjo supirkinėti vyriausybės vertybinius popierius.2) Valiutų kursų vertės svyravimai. Kai kurie investuotojai ryžtasi tokioms investicijoms, tikėdamiesi, kaip, pavyzdžiui, Šveicarijos franko ar Danijos kronos atveju, uždirbti iš valiutos vertės didėjimo.3) Baimė, kad ateityje neigiamas palūkanų procentas bus dar didesnis. Todėl vėliau galima bus uždirbti iš obligacijų kurso svyravimo, t. y. pačios obligacijos vertės teigiamo pokyčio rinkoje.Savo ruožtu instituciniai investuotojai, perkantys neigiamos grąžos obligacijų, taip pat gali būti skirstomi į tris grupes:1) Centriniai bankai. Jie pagal Europos centrinio banko obligacijų supirkimo programą net privalės pirkti tam tikrą neigiamos grąžos obligacijų skaičių.2) Indeksų fondai. Kai kurie jų neturi pasirinkimo vien dėl to, kad strategiškai investuoja tik į vyriausybių vertybinius popierius.3) Finansų institucijos. Tai – bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai, kurių rezervuose ar portfelyje turi būti nustatytas kiekis saugių (nors ir su neigiamomis palūkanomis) vyriausybių vertybinių popierių.

Kokios perspektyvos Ekonomistai įspėja, kad tokios transformacijos rinkoje negali būti paaiškinamos vien makroekonomine situacija ir gali būti nulemtos mažėjančios infliacijos (arba defliacijos) baimės bei agresyvios centrinių bankų pozicijos.Investuotojai greičiausiai ir toliau pirks neigiamos grąžos obligacijų, tikėdamiesi teigiamos realios grąžos po infliacijos įvertinimo. O centrinių bankų veiksmai mažinant palūkanų normas iki neigiamų yra atsakas į defliacijos baimę. Šie veiksniai sudarė sąlygas neigiamos grąžos obligacijų leidimui, kuris, skirtingų ekonomistų skaičiavimais, šiandien sudaro 16–20% pasaulinės valstybinių obligacijų rinkos. Kitas žingsnis – bankų pamažu įvedamos neigiamos indėlių palūkanos.Viena vertus, centrinių bankų veiksmai paaiškinami bandymu gaivinti ekonomiką, o monetarinės politikos pokyčių transliuojama žinia – kad neverta laikyti santaupų indėliais ar neigiamos grąžos vertybiniais popieriais, o verčiau investuoti į verslą, – reikia visltis, pasieks potencialius „klausytojus“.

Tikėkimės, kad žino Bet kokiu atveju pingantys pinigai turėtų paskatini verslą didinti investicijas, o teigiamos grąžos siekiančius investuotojus – aktyviau žvalgytis nuosavybės kapitalo rinkose.Tačiau nulinės vertės ar net neigiamų palūkanų indėliai piliečiams taip pat turėtų rodytis kuo toliau, tuo labiau nepatrauklia lėšų laikymo alternatyva. Todėl vietos kapitalo rinkos plėtrai, integruojant smulkiojo ir vidutinio verslo alternatyvių finansavimo priemonių diegimą, dabar būtų palankus laikas.Bet kokiu atveju stebukladarių lazdelė iš Adamo Smitho „savaime besireguliuojančios ekonomikos rankos“ perėjo į centrinių bankų vadovų rankas ir pasaulio finansų rinkos įžengė į naują transformacijos periodą, tad reikia tikėtis, kad dabartiniai sprendimų priėmėjai tiksliai žino, kokia bus ekonomikos reakcija į tokias intervencijos priemones.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 6 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidėjinius mažinęs „Luminor Bank“ uždirbo 5,8 mln. Eur  2

Baltijos šalių bankas „Luminor“ pirmą ketvirtį uždirbo 5,8 mln. Eur grynojo pelno, palyginti su 21,2 mln. Eur...

Rinkos
2021.05.13
„Easy Debt Service“ nupirko skolų už 18 mln. Eur 

Skolų valdymo grupė „Easy Debt Service“ (EDS) per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksavo įsigijo skolų portfelių...

Rinkos
2021.05.11
„Mokilizingo“ savininkai „Inbank“ uždirbo 17% daugiau grynojo pelno 

Lietuvoje veikiantis estiškos kilmės bankas „Inbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,55 mln. Eur, 17% daugiau nei...

Rinkos
2021.05.10
Šiaulių banko valdyboje turėtų dirbti A. Gaulia

Šiaulių banko valdybos nariu išrinktas Algimantas Gaulia, kuris pareigas pradės eiti tik gavus Lietuvos banko...

Finansai
2021.05.07
Italijos „UniCredit“ pirmąjį ketvirtį įveikė nuostolius 

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit SpA“ pirmąjį šių metų ketvirtį sugrįžo į pelno kelią, smarkiai...

Rinkos
2021.05.07
Baltarusių ir ukrainiečių iššūkiai: „Payseros“ programėlė ar banko AML filtras  Premium 1

„Fūrų vergų“ istorijos atomazgoje numatomi pakeitimai kelia naujų iššūkių Lietuvoje užsidirbti siekiantiems...

Logistika
2021.05.07
„Societe Generale“ pakylėjo įšilusi akcijų birža

Prancūzijos investicinis bankas „Societe Generale“ per akcijoms itin sėkmingą ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2021.05.06
Bankai atidarė šliuzus, o verslai drąsiau nėrė į skolas: abi pusės turi savų išskaičiavimų  Premium

Bankų atstovai tvirtina, kad metų pradžioje pastebimai išaugo įvairaus verslo apetitas skolintis, įmonėms...

Finansai
2021.05.06
Šiaulių banko vadovybė užsimena apie dividendus, akcijų kainą  Premium 6

Perteklinį kapitalą sukaupęs Šiaulių bankas mato manevro laisvės panaudoti kapitalą, įskaitant dividendus.

Rinkos
2021.05.06
Lietuvos banko investicijos į Kinijos vertybinius popierius siekia maždaug 180 mln. Eur  

Lietuvos banko (LB) investicijos į Kinijos vertybinius popierius 2020 metais siekė maždaug 180 mln. Eur.

Finansai
2021.05.05
LB valdomo aukso investicijų grąža – apie 0,27%. 2

Lietuvos banko (LB) valdomo 5,8 tonos aukso portfelio, kurio vertė siekia 297 mln. Eur, investicijų grąža...

Rinkos
2021.05.05
„Bigbank“ pirmojo ketvirčio pelnas išaugo šeštadaliu  

Specializuotas Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Rinkos
2021.05.04
T. Povilauskas: ekonomika sugrįžo į ikipandeminį lygį, bet darbo rinka atsigaus tik 2023 m.  2

SEB šių metų Lietuvos augimo prognozę didina 2,6 karto – nuo 1,8% iki 4,6%. Nors praėjusiais metais mūsų...

Finansai
2021.05.04
Augant būsto paskolų srautui, didėja konkurencija tarp bankų Premium 28

Naujų būsto paskolų šių metų kovą išduota daugiau nei per 2020 m. balandį ir gegužę kartu sudėjus, o pirkėjų...

Statyba ir NT
2021.05.04
„Barclays“ pranoko lūkesčius, investuotojai nepatenkinti 

Bankas „Barclays“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,7 mlrd. GBP (1,96 mlrd. Eur), mažėjant atidėjiniams, ir pranoko...

Rinkos
2021.04.30
Šiaulių bankas uždirbo 48% daugiau grynojo pelno, veiklos pelnas augo 3%

Šiaulių bankas pirmąjį ketvirtį uždirbo 12,4 mln. Eur grynojo pelno, arba 48% daugiau. Paskolų portfelį...

Rinkos
2021.04.30
Lietuvos banko grąža iš finansinio turto – 0,1%

Pernai Lietuvos bankas iš finansinio turto investavimo pasiekė 0,1% grąžą, arba 13,4 mln. Eur.

Rinkos
2021.04.29
SEB Lietuvoje uždirbo 13% daugiau pelno, indėlių portfelis pūtėsi penktadaliu  7

Pirmąjį šių metų ketvirtį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 26,6 mln. Eur, arba 13% daugiau nei pernai tuo...

Rinkos
2021.04.28
Bankus indėliais užvertę klientai viliojami į investicijų pasaulį  Premium 1

Pandemijos sąlygomis tebesikaupiantys namų ūkių indėliai bankuose pastariesiems sufleruoja neišnaudotą...

Rinkos
2021.04.28
Seimas linkęs įpareigoti LB griežčiau kontroliuoti bankų įsigijimus  3

Lietuvos banką (LB) norima įpareigoti griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus – taip siekiama, kad...

Rinkos
2021.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku