Kokie „kvailiai“ investuoja į neigiamos grąžos vertybinius popierius

Publikuota: 2015-05-09
Atnaujinta 2015-06-22 13:43
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Obligacijos su neigiamomis palūkanomis dar prieš kelerius metus buvo egzotika, o dabar – rinkos realybė. Tačiau investuotojai, primokantys vien už privilegiją palaikyti vienos ar kitos saugios šalies obligacijas, nėra bepročiai, – tam jie turi tvirtų argumentų.

Dar ir šiandien atsivertę investavimo enciklopedijas rasite užsilikusį paaiškinimą, kad obligacijos su neigiamomis palūkanomis yra „itin retas ir beveik neįmanomas atvejis“. Tačiau ar tikrai toks apibrėžimas neklaidina pradedančių investuotojų?Realybė yra ta, kad neigiamo pelningumo obligacijos – gana sparčiai, ypač Europoje, plintantis reiškinys. Skaičiuojama, kad jau yra beveik 2 trln. Eur vertės neigiamos grąžos euro zonos šalių skolos vertybinių popierių, kurių išpirkimas numatytas maždaug po metų. Dar prieš metus daugelio šių vertybinių popierių pajamingumas buvo artimas nuliui.Vokietijos obligacijos neigiamą grąžą siūlo investuojant 7 metų laikotarpiui, Nyderlandų, Danijos ir Prancūzijos – 5 metų, Austrijos, Švedijos – 4 metų, Suomijos ir Belgijos – 3 metų.Lyderės vietą neigiamo pajamingumo obligacijų srityje užima Šveicarija su 10-ies ir ilgesnio laikotarpio obligacijomis su neigiamu metiniu pajamingumu.Šveicarija buvo pirmoji, išleidusi tokio ilgo laikotarpio neigiamų obligacijų. Net Japonija, nuo 1990 metų kovojanti su defliacija, to dar nebuvo drįsusi imtis.Analitikų skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje iš viso cirkuliuoja 5,3 trln. USD (4,8 trln. Eur) vertės neigiamos grąžos vyriausybių vertybinių obligacijų, taigi, finansų rinkų tolerancijos ribos plečiasi iki kartais sunkiai suvokiamų ribų. Tad panagrinėkime, kaip čia atsitiko, kad rinkoje siūlomi neigiamo pelningumo vertybiniai popieriai atranda pozicijas ir įsitaiso investuotojų vertybinių popierių portfeliuose.

Neigiamas palūkanas padengia Trumpai apibrėžiant neigiamo pelningumo obligacijas galima konstatuoti, kad tai – skolos vertybiniai popieriai, kuriuos laikydamas investuotojas turi primokėti jų emitentui už galimybę jų turėti arba, kitaip tariant, – už privilegiją skolinti vyriausybėms. Tai gali atrodyti niekam tikusi investicija, nes pagrindinis investuotojo tikslas – uždirbti pelną iš savo investicijų.Vis dėlto tam tikros teigiamos naudos gali atsirasti priklausomai nuo infliacijos lygio ir tuomet, kai tokius vertybinius popierius galima parduoti rinkoje brangiau. Tačiau iš esmės rinkoje prasideda naujos žaidimo taisyklės, nes investuotojas, siekdamas savo vertybinių popierių portfelio pelningumo ir jame turėdamas neigiamos grąžos vertybinių popierių, stengsis gauti planuotą grąžą, likusią lėšų dalį investuodamas į rizikingesnius aktyvus ir taip padengdamas neigiamas palūkanas.

Dvi grupės Investuotojus, perkančius neigiamų palūkanų obligacijų, galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: tai „prekybininkai“ ir instituciniai investuotojai.

„Prekybininkai“ investuoja dėl trijų pagrindinių priežasčių: 1) Defliacijos baimė. Mat net neigiamos obligacijos gali atrodyti patraukliau, palyginti su defliacija, kuri keičia realios grąžos situaciją. Šis scenarijus dvi defliacijos dekadas veikė Japonijoje, kai investuotojai nusigręžė nuo nekilnojamo turto ir akcijų investicijų ir pradėjo supirkinėti vyriausybės vertybinius popierius.2) Valiutų kursų vertės svyravimai. Kai kurie investuotojai ryžtasi tokioms investicijoms, tikėdamiesi, kaip, pavyzdžiui, Šveicarijos franko ar Danijos kronos atveju, uždirbti iš valiutos vertės didėjimo.3) Baimė, kad ateityje neigiamas palūkanų procentas bus dar didesnis. Todėl vėliau galima bus uždirbti iš obligacijų kurso svyravimo, t. y. pačios obligacijos vertės teigiamo pokyčio rinkoje.Savo ruožtu instituciniai investuotojai, perkantys neigiamos grąžos obligacijų, taip pat gali būti skirstomi į tris grupes:1) Centriniai bankai. Jie pagal Europos centrinio banko obligacijų supirkimo programą net privalės pirkti tam tikrą neigiamos grąžos obligacijų skaičių.2) Indeksų fondai. Kai kurie jų neturi pasirinkimo vien dėl to, kad strategiškai investuoja tik į vyriausybių vertybinius popierius.3) Finansų institucijos. Tai – bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai, kurių rezervuose ar portfelyje turi būti nustatytas kiekis saugių (nors ir su neigiamomis palūkanomis) vyriausybių vertybinių popierių.

Kokios perspektyvos Ekonomistai įspėja, kad tokios transformacijos rinkoje negali būti paaiškinamos vien makroekonomine situacija ir gali būti nulemtos mažėjančios infliacijos (arba defliacijos) baimės bei agresyvios centrinių bankų pozicijos.Investuotojai greičiausiai ir toliau pirks neigiamos grąžos obligacijų, tikėdamiesi teigiamos realios grąžos po infliacijos įvertinimo. O centrinių bankų veiksmai mažinant palūkanų normas iki neigiamų yra atsakas į defliacijos baimę. Šie veiksniai sudarė sąlygas neigiamos grąžos obligacijų leidimui, kuris, skirtingų ekonomistų skaičiavimais, šiandien sudaro 16–20% pasaulinės valstybinių obligacijų rinkos. Kitas žingsnis – bankų pamažu įvedamos neigiamos indėlių palūkanos.Viena vertus, centrinių bankų veiksmai paaiškinami bandymu gaivinti ekonomiką, o monetarinės politikos pokyčių transliuojama žinia – kad neverta laikyti santaupų indėliais ar neigiamos grąžos vertybiniais popieriais, o verčiau investuoti į verslą, – reikia visltis, pasieks potencialius „klausytojus“.

Tikėkimės, kad žino Bet kokiu atveju pingantys pinigai turėtų paskatini verslą didinti investicijas, o teigiamos grąžos siekiančius investuotojus – aktyviau žvalgytis nuosavybės kapitalo rinkose.Tačiau nulinės vertės ar net neigiamų palūkanų indėliai piliečiams taip pat turėtų rodytis kuo toliau, tuo labiau nepatrauklia lėšų laikymo alternatyva. Todėl vietos kapitalo rinkos plėtrai, integruojant smulkiojo ir vidutinio verslo alternatyvių finansavimo priemonių diegimą, dabar būtų palankus laikas.Bet kokiu atveju stebukladarių lazdelė iš Adamo Smitho „savaime besireguliuojančios ekonomikos rankos“ perėjo į centrinių bankų vadovų rankas ir pasaulio finansų rinkos įžengė į naują transformacijos periodą, tad reikia tikėtis, kad dabartiniai sprendimų priėmėjai tiksliai žino, kokia bus ekonomikos reakcija į tokias intervencijos priemones.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 6 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 4

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
FNTT vadovas: „Revolut“ veikla Lietuvoje gali sukelti problemų 24

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis pareiškė, kad Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.05.15
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas tęs bendradarbiavimą su Seimu 1

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime...

Finansai
2019.05.14
Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo Vitu Vasiliausku 16

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.  

Verslo aplinka
2019.05.14
S. Skvernelis reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu  42

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Verslo aplinka
2019.05.14
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei...

Finansai
2019.05.13
„Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,7 mln. Eur pelno

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių gyvybės draudimo bendrovė „Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,701 mln.

Finansai
2019.05.10
Lietuvos „Gjensidige“ pernai uždirbo 6,2 mln. Eur pelno

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“...

Finansai
2019.05.10
Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Buvusiam „Danske Bank“ vadovui pateikti kaltinimai

Buvusiam į pinigų plovimo skandalą įsivėlusio banko „Danske Bank“ vadovui Thomui Borgenui pateikti kaltinimai...

Rinkos
2019.05.08
Rusijos investuotojų gynimo fondas dėl „Snoro“ kreipėsi į Paryžiaus arbitražą 20

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International...

Finansai
2019.05.07
Vyriausybinės komisijos pareikalauta darsyk įvertinti „Revolut“

Seimas įpareigojo strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją dar kartą aiškintis Jungtinės...

Verslo aplinka
2019.05.07
„Lietuvos draudimo“ pelnas pernai augo 34% iki 17,5 mln. Eur

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos...

Finansai
2019.05.06
Šiaulių banko pelnas šoktelėjo 49% 15

I šių metų ketvirtį Šiaulių banko grupė uždirbo 14,7 mln. Eur grynojo, arba 49% daugiau, nei prieš metus tą...

Rinkos
2019.05.06
Pavedimas tarp SEB ir „Swedbank“ per 3 sekundes dar priartėjo prie realybės Premium 8

Laikai, kai pavedimų tarp skirtingų bankų įvykdymo reikia laukti valandas, o per šventes – ištisas dienas,...

Rinkos
2019.05.06
Lietuvos bankui užkliuvo „Payseros“ STO: pamatė klastą 31

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – platinant Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“,...

Rinkos
2019.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau