Turite investicinį gyvybės draudimą? Tikėtina, kad jus apgaudinėja

Publikuota: 2015-05-29
Atnaujinta 2015-06-22 14:16
svg svg
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus („Verslo žinios)
„Verslo žinios“

Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą, investicinio gyvybės draudimo paslaugų teikimo sektoriuje aptiko daugybę spragų ir imasi reformuoti šią rinką. Patys draudikai tyrimą vadina „ne visai korektišku“.

Bankas pranešė, kad šiame sektoriuje identifikavo vadinamąsias „pilkąsias“ zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga.Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad lėšų, periodiškai investuotų įsigyjant investicinio gyvybės draudimo produktą, grąža (neatsižvelgiant į valstybės mokestines lengvatas) daugeliu atveju, net ir kaupiant ilgą laikotarpį, yra neigiama arba neviršijanti vidutinės ilgalaikės infliacijos lygio. Be to, ypač dideli draudimo sutarties nutraukimo mokesčiai vartotojus „užrakina“ ir panaikina bet kokias paskatas svarstyti efektyvesnes alternatyvas.Dar viena problema – mokestis už turto valdymą imamas, nors gyvybės draudimo įmonės iš esmės tokios paslaugos neteikia.„Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionalių valdytojų valdomų fondų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu“, – draudikų „gudrybes“ pranešime aiškina Lietuvos bankas.Teigiama, kad nepakankamas investicinio gyvybės draudimo produkto skaidrumas ir ribota konkurencija lemia itin didelius komisinius atskaitymus. Dažnai klientams nėra atskleidžiami ir kitų investicijų valdytojų renkami mokesčiai, kurie gali turėti didelę įtaką kliento kaupiamo kapitalo dydžiui.Pavyzdžiui, vartotojui pasirinkus rizikingą investavimo kryptį ir kaupiant po 58 Eur per mėnesį 20 metų, gyvybės draudimo įmonė išskaičiuotų 1.796 Eur mokesčių iš draudimo sutarties, o investicijų valdytojų mokesčiai sudarytų dar beveik 3.765 Eur.

Reformuos rinką „Radę „pilkąsias zonas“, parengėme konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus investicinio gyvybės draudimo rinka taptų iš esmės patikimesnė ir skaidresnė, būtų suvienodintos visų finansų rinkos dalyvių, siūlančių investavimo paslaugas fiziniams asmenims, pareigos ir atsakomybė, sumažėtų vartotojams kylanti rizika ir galimi praradimai“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.Pavyzdžiui, siūloma nustatyti griežtus investavimo krypties valdymo paslaugos reikalavimus; uždrausti turto valdymo mokesčio ėmimą, jei gyvybės draudimo įmonės realiai neteikia turto valdymo paslaugos; reformuoti produkto platinimo sistemą, užkertant kelią interesų konfliktui; įpareigoti skaidriai bei paprastai atskleisti mokesčius absoliučia suma ir apriboti draudimo sutarties nutraukimo mokesčius.Dėl šių ir kitų siūlymų Lietuvos bankas gyvybės draudimo rinkos dalyvius, vartotojus, jų atstovus ir kitas suinteresuotas šalis kviečia nuomonę pateikti iki birželio 29 d. Viešai diskusijai pateiktą dokumentą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Tyrimas patvirtina Lietuvos bankas teigia, kad tyrimų išvados sutampa su vartotojų vertinimu.Namų ūkių apklausos dėl finansinių produktų respondentai nurodė šias pagrindines priežastis, kodėl investicinis gyvybės draudimas neatitiko jų lūkesčių: produkto pelningumas mažesnis, nei buvo žadėta; dideli produkto mokesčiai; ribota galimybė pakeisti produktą ar jo teikėją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Rinkos pasidalijimas Lietuvoje šiai dienai yra pasirašyta 252.156 investicinio gyvybės draudimo sutarčių.2014 m. rugsėjo 30 d. galiojančių investicinio gyvybės draudimo sutarčių sukaupto kapitalo vertė sudarė beveik 522,8 mln. Eur.

Investicinis gyvybės draudimas rinkoje platinamas daugiau nei 10 metų, per šį laikotarpį vartotojai sumokėjo draudimo
įmonėms 987,3 mln. Eur įmokų.Investicinis gyvybės draudimas dominuoja gyvybės draudimo rinkoje – pagal pasirašytas įmokas sudaro 70% gyvybės draudimo rinkos.2015 m. pirmąjį ketvirtį šios draudimo grupės pasirašytų įmokų suma didėjo 15,9%, iki 34,5 mln. Eur.Didžiausią investicinio gyvybės draudimo turto rinkos dalį valdo 4 gyvybės draudimo įmonės. Tai – „Aviva Lietuva“, UAB „SEB gyvybės draudimas“, „Mandatum Life Insurance Baltic SE“ Lietuvos filialas ir „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas.

„Ne visai korektiškas" Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad Lietuvos banko atliktas tyrimas yra „įdomus“, tačiau ne su visais teiginiais investicinio gyvybės draudimo teikėjai sutinka.„Visų pirma, užtikriname, kad tas produktas yra pakankamai saugus ir naudingas, o paslaugos kainą lemia konkurencija ir ji atitinka teikiamos paslaugos vertę. Juk kiekviena verslo bendrovė dirba siekdama uždirbti pelno“, - VŽ sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.Jo teigimu, Lietuvos banko atlikti skaičiavimai yra ne visai korektiškai išdėstyti.„Sudedami tokie dalykai, kurie ne visai tinkami sudėti“, - sako p. Bakšinskas, tačiau detaliau nepatikslina.Jis pritaria, kad investicinio gyvybės draudimo reformuoti reikia, tačiau tai turi būti tęstinis procesas.„Kiekvienas procesas, tiek kontrolės, tiek aptarnavimo yra tobulintininas. Klausimas, kiek ir kada. Bet Lietuvoje dabar labai madinga net užbėgti europiniam procesams už akių“, – sako p. Bakšinskas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 42

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku