Į Lietuvą žengianti JAV milžinė: specialistų aruodas čia dar neišsemtas

Publikuota: 2015-05-24
„Verslo žinios“

Lietuvoje artimiausiu metai nepritrūks kvalifikuotų specialistų, reikalingų naujai steigiamiems paslaugų centrams, įsitikinęs Przemyslawas Siuda, JAV draudimo bendrovės AIG paslaugų centro Lietuvoje vadovas. Interviu „Verslo žinioms“ jis pasakoja, ką AIG veiks Lietuvoje, kokius tyrimus kompanija atliko prieš žengdama į mūsų šalį ir kokios yra „mados“ pasaulinėje paslaugų centrų rinkoje.

Pradėkime nuo to, ką AIG veikia Lietuvoje? Kaip jau žinote, steigiame savo paslaugų centrą, tačiau norėčiau plačiau paaiškinti, ką ši sąvoka reiškia, nes labai dažnai ji nėra teisingai suprantama. Pirmiausia, reikia suvokti, kad egzistuoja skirtingų tipų paslaugų centrai. Labai dažnai paslaugų centrai aptarnauja pagrindinių įmonių padalinius nutolusiose šalyse. Tarkime, jie teikia apskaitos, IT palaikymo, klientų skambučių priėmimo, duomenų valdymo bei kitas pagalbines paslaugas konkretiems padaliniams. Tačiau AIG atvejis yra kitoks, nes Vilniuje steigiamas mūsų centras aptarnaus pagrindinį AIG verslą Europoje. Kaip jau turbūt žinote, mūsų pagrindinis darbas yra tvarkyti ir administruoti draudimo polisus. Paprastai tariant, jei AIG klientui Europoje atsitiks draudžiamasis įvykis, jo reikalai bus tvarkomi per Vilniuje esantį centrą. Net jei draudžiamojo įvykio procese atsiras lėšų pervedimo poreikis, šis procesas taip pat bus vykdomas per šį centrą. Taigi, teiksime palaikymą pagrindiniam AIG verslui, mūsų darbuotojai bendraus tiesiogiai su AIG klientais, o ne su AIG darbuotojais kitose šalyse.

Bet centras Vilniuje nebus vienintelis toks Europoje? Taip, AIG tokius centrus turės du – Vilniuje ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Tai yra mūsų brolis – paslaugų centras dvynys. Tiesiog dėl verslo tęstinumo apsimoka turėti du tokias pačias užduotis vykdančius paslaugų centrus. Nes jei kas nutiktų, tarkim, kad ir potvynis, dėl kurio pastatas taptų nepasiekiamas, operacijas galėtų perimti kitas paslaugų centras.

O kaip jūs pats atsidūrėte AIG kompanijoje? Paslaugų centrų steigimo profesionalas esu jau 12 metų. Per karjerą esu padėjęs įkurti didelius paslaugų centrus stambioms kompanijoms. Kokius didelius? Tokius, kuriuose dirba iki 1.300 žmonių. Tarkime, vienas centrų dabar aptarnauja 30 šalių, o jo specialistai kalba 23-omis Europos kalbomis. Taigi, paslaugų centrų sektoriuje aš esu žinomas kaip profesionalas, kuris išmano šį verslą. Todėl ir iš AIG sulaukiau pasiūlymo padėti įkurti tokį centrą Vilniuje. Šiuo metu gyvenimo aplinkybės man leidžia būti lanksčiam renkantis, kur gyventi, todėl pamaniau, kad Vilnius yra puiki vieta. Vilnius man pasirodė gera vieta gyventi, kurti, dirbti. Šis miestas yra Europos dalis ir jame gali gauti viską, kad galėtum patogiai gyventi. O kompanijai Vilnius patrauklus tuo, kad čia yra gera infrastruktūra, jaučiamas ekonominis stabilumas, tačiau svarbiausia, kad čia yra profesionalių žmonių, kurie atitinka AIG poreikius.

Šiuo metu paslaugų centras Vilniuje jau turi apie 80 darbuotojų. Kokie jūsų planai ateičiai dėl darbuotojų skaičiaus? Atsakymas vienareikšmis – augti. Kol kas sunku pasakyti, iki kokio skaičiaus, nes vis dar esame pasiekę tik verslo modeliavimo fazę. Ši fazė gali praeiti labai greitai, bet gali ir užtrukti, priklausomai nuo ekonominės situacijos ir nuo konkrečių šalių, kuriose veikiame.

„Verslo žinios“ buvo skelbusios, kad šių metų pabaigoje, neoficialiais duomenimis, čia ketinate turėti iki 400 darbuotojų. Nemačiau šio skaičiaus. Nesijausčiau užtikrintas, jei dabar turėčiau prisirišti prie konkrečių skaičių. Tik galiu pasakyti, kad artimiausiais mėnesiais augsime tikrai sparčiai. Bet jei konkrečių skaičių pasakyti negaliu.

Bet juk ne paslaptis, kad keliatės į sostinės Konstitucijos prospekte naujai statomą biurų centrą „K29“, kuriame užimsite 3–4 aukštus? Ne, įsikursime tik viename aukšte su galimybe gauti dar vieną papildomai. Šiuo metu tame išsinuomotame aukšte ruošiamos darbo vietos. Pirštus sukryžiavę tikimės, kad darbai bus baigti dar šią vasarą. Patogios darbo vietos yra vienas iš mūsų pranašumų, kuriuo siekiame pritraukti daugiau žmonių į kompaniją.

Absoliuti dauguma į Lietuvą ateinančių užsienio kompanijų paslaugų centrus steigia Vilniuje. Ar svarstėte galimybes įsikurti kitame mieste? Kaune, Klaipėdoje? Taip, tokios galimybės visuomet yra kompleksiškai vertinamos. Šį procesą vadiname vietos parinkimo klausimu. Kompanijoje yra specialiai šiuo klausimu dirbantis komitetas, kuris parengia iš pradžių ilgąjį, vėliau trumpąjį galimų įsikurti vietų sąrašą. Vietos įvertinamos pagal daugybę skirtingų parametrų, o tada vyksta fiziniai vizitai į įvairias vietas.

Taigi, analizė parodė, kad Vilnius – palankiausia vieta įsikurti? Taip. Vilnius turi didelį potencialą.

Bet tikriausiai žinote, kad Vilniuje jau turime nemažai paslaugų centrų, priklausančių tokioms kompanijoms kaip „Western Union“ ar „Barclays“? Kaip su konkurencija dėl darbuotojų? Ar darėte kokius tyrimus? Visuomet darome. Jei studija būtų parodžiusi, kad nebus užtikrintas nuolatinis kvalifikuotų tinkamo profilio žmonių srautas rinkoje, nebūtume čia atėję. Ta studija Vilniaus atveju patvirtino, kad tokių žmonių netrūks. Nesitikime kietos konkurencijos su čia jau esančiomis kompanijomis vien dėl fakto, kad ieškome kitokio tipo darbuotojų. Daugeliu atvejų mums netiks žmogus, ką tik baigęs mokslus, ar žmogus, kuris moka tik vieną užsienio kalbą. Mūsų paieška koncentruojasi į žmones, kurie puikiai kalba bent dviem Europos kalbomis. Anglų ir dar viena. Be to, į tuos, kurie yra dinamiški, kurie nori ir gali labai greitai mokytis. Ir – ne mažiau svarbu – į tuos, kurie turi klientų aptarnavimo kompetencijos. Nes, kaip minėjau, mūsų darbuotojai bendraus tiesiogiai su klientais. Svarbu bus ir emocinė pusė. Kitaip tariant, jei klientui atsitiks draudžiamasis įvykis, jis turės bendrauti su žmogumi, kuris moka dorotis su sunkumais ir stresu. Taigi, mums reikės jaunų, išsilavinusių žmonių, kalbančių keliomis užsienio kalbomis ir galbūt išmanančių draudimo ir finansų sritis. Be orientacijos į klientą, ne mažiau svarbu darbuotojui – dėmesys detalėms. Nes darbas su draudimo polisais yra darbas su duomenimis, skaičiais, teisiniais dokumentais. Tai reikalauja konkretumo ir preciziškumo. Tikrinsime, kaip darbuotojas yra atidus detalėms, preciziškas, ar gali dirbti stresinėmis sąlygomis.

Ar dirbti pradėjusiems žmonėms bus rengiami kursai? Taip, žinoma. Jie truks 10–12 savaičių. O tada, po mokymų, jiems pamažu bus didinamas darbo krūvis. Nuo to momento, kai žmogus žengs pro mūsų duris, iki momento, kol jis taps visiškai pasirengusiu darbuotoju, praeis maždaug 6 mėnesių laiko tarpas. Tuo rūpinsis specialus mūsų Mokymų departamentas ir specialistai iš įvairių šalių.

Ar yra ta tendencija, kad jei paslaugų centrą konkrečioje šalyje įsteigia viena amerikiečių kompanija, paskui ją ateina ir kita? Gal tai ir per paprastas atsakymas, bet taip. Galite tai vadinti sniego gniūžtės efektu. Labai dažnu atveju, jei vienai JAV kompanijai pasiseka ir kitos pastebi sėkmę, tai labai tikėtina, kad ateis ir jos. Kita vertus, kaip aš jau minėjau, kiekvienas didelės kompanijos žingsnis vykdomas tik po išsamios analizės.

Kaip vertinate požiūrį, kad kuo daugiau Vakarų kompanijų ateina į šalį ir kuo daugiau darbo vietų čia kuria, tuo šalis gali jaustis saugesnė kaip NATO narė? Aš ne politikas ir dar mažiau išmanau krašto gynybą, kad galėčiau kalbėti apie NATO. Bet, mano manymu, turite patikėti, kad Vilnius jau yra tarptautinės bendruomenės dalis. Persikraustęs čia gyventi, buvau nustebintas, kai gatvėse pamačiau tiek daug žmonių iš užsienio šalių, kalbančių įvairiomis kalbomis. Vilnius – tarptautinis miestas. Tad AIG nekalba apie nutolusio centro steigimą, kuris bus tarptautinis centras ir kurį gins NATO. Mes kalbame apie paslaugų centro steigimą Europoje. Vietoje, kuri yra vieningos Europos dalis.

Kokie pagrindiniai iššūkiai jums buvo kuriantis čia, Vilniuje? Kaip sekėsi bendrauti su valstybės institucijomis? Šioje srityje nepatyrėme jokių problemų. Priešingai, labai gerai sekėsi bendradarbiauti su organizacija „Investuok Lietuvoje“. Dabar svarstome bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis galimybę, artimiausiomis savaitėmis vyks susitikimai su jų vadovais. Taip pat domimės iniciatyva, kuria norima grąžinti į užsienį išvykusius dirbti emigrantus į Lietuvą. Kaip žinote, tai yra žmonės, kurie ne tik dažnai puikiai moka užsienio kalbas, kas yra vienas pagrindinių mūsų reikalavimų, bet ir išmano tos šalies, į kurią buvo emigravę, kultūrą, tradicijas. Jų įsidarbinimas mūsų kompanijoje sukurtų didelę naudą, nes būtent jie žino, kaip kontaktuoti su žmonėmis iš tos konkrečios šalies, geba užmegzti mentalinį kontaktą su jais. Taigi, tai yra labai svarbi iniciatyva, prie kurios ir mes norėtume prisijungti.

Ar gavote kokių subsidijų iš Lietuvos? Mes turime susitarimą dėl viešosios valstybinės paramos, bet tai yra viskas, ką galiu pasakyti šiame etape.

Ar jums žinomos Lietuvoje gana paplitusios baimės, kad užsienio kompanijų paslaugų centrai gali labai greitai „susirinkti daiktus“ ir išsikraustyti į kitą, geresnes sąlygas pasiūliusią šalį? Galiu iš karto pasakyti, kad su pastato, kuriame įsikursime, plėtotoju esame sudarę ilgalaikę penkerių metų trukmės sutartį. Antra, yra susitarimas su jūsų valdžia dėl sukurtų darbo vietų išlaikymo. Turime įsipareigojimą jas išlaikyti daugelį metų. Trečia, mūsų kompanija nedarytų investicijų, tokių kaip ši, neturėdama nusistatymo ilgą laiką būti konkrečioje šalyje.

Bet vis dėlto, kokios yra naujausios paslaugų centrų steigimo tendencijos? Kur dabar „kraustosi“ pasaulinės korporacijos? Atsakymas nėra paprastas. Prieš kokius 10 metų matėme tendenciją, kad labai daug paslaugų centrų buvo steigiama Indijoje ir daugiausia tą darė dėl ekonominių priežasčių. Bet labai greitai kompanijos pamatė, kad, nepaisant šios šalies dydžio ir gyventojų skaičius, Indija nėra labai tinkama vieta paslaugų centrams, aptarnaujantiems klientus užsienio kalbomis. Indijoje įsteigti paslaugų centrai labai tinkami struktūrizuotoms paslaugoms teikti. Turiu omenyje darbą su skaičiais, transakcijomis, technologijomis. Bet ten, kur reikia paslaugų anglų kalba ir dar kai svarbu suvokti kultūrinius ypatumus, Indija nėra geriausias pasirinkimas. Todėl ratas ilgainiui vėl atsisuko į Europos pusę. Ir net Indijos kompanijos, aptarnaujančios Vakarų bendroves, pradėjo steigti savo padalinius Europoje.

Taigi, dabar „ant bangos“ yra Europa? Iš pirmo žvilgsnio Europa yra blogiausias įmanomas pasirinkimas – didelis tautų katilas su dešimtimis įvairių kalbų, standartų, tradicijų, kultūrų. O, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje iš esmės kalbama dviem kalbomis – ispanų ir portugalų. Bet vis dėlto Europoje dabar steigiama nemažai paslaugų centrų ir tikriausiai toliau taip bus. Kone kiekvienam didesniam verslui Europa yra labai svarbi. Beje, atsakant į jūsų klausimą dėl galimo greito išsikraustymo... Tiesa, kad yra vadinamasis atlyginimų arbitražo klausimas. Kaštų klausimas yra labai svarbus, bet jis ne vienintelis, lemiantis, kur toliau plėtoti veiklą. Paslaugų kokybė ir žmonių patirtis yra lygiai tokie pat svarbūs.

Bet grįžtant prie tendencijų – tai ar Europa dabar yra populiariausia paslaugų centrų steigimo vieta? Kiekvienas regionas, pradedant Pietryčių Azija, Lotynų Amerika ir baigiant Europa, turi savo specifiką. Negaliu įsivaizduoti, kad staiga vienas regionas taptų pats patraukliausias. Kiekvienas turi savo ypatumų, pranašumų ir trūkumų.

Ar AIG planuoja pasiūlyti savo draudimo paslaugas Lietuvoje? Neturiu teisės apie tai kalbėti. Apie AIG galiu papasakoti tik tiek, kad esame pasaulinis draudikas, veikiantis jau apie 100 metų. Nors buvome įkurti Šanchajuje, esame JAV kompanija, o mūsų biuras, aptarnaujantis Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regioną, veikia Londone. Lietuvos paslaugų centras yra britų įmonės „AIG Europe Limited“ filialas. O mūsų strategija tokia – norime būti labiausiai vertinamas draudikas pasaulyje.

Pašnekovo dosjė:

  • Ponas Siuda, prieš tapdamas AIG paslaugų centro Lietuvoje vadovu, įkūrė ir penkerius metus dirbo tinklinės rinkodaros kompanijos „Amway“ paslaugų centro Krokuvoje (Lenkija) direktoriumi.
  • Prieš tai jis įsteigė konsultacijų bendrovės „Capgemini“ paslaugų centrą Lenkijoje ir apie 5 metus jam vadovavo.
  • Ponas Siuda taip pat yra užėmęs vadovaujančias pozicijas įmonėse „InFoScore“, „Energis Polska“, „Lucent Technologies Poland“.
  • Jis yra įgijęs magistro laipsnį George‘o Washingtono universitete Vašingtone.
Šaltinis: VŽ

Apie bendrovę:

  • 1919 m. įkurta AIG yra pasaulinė draudimo kompanija, veikianti daugiau nei 130-yje šalių ir jurisdikcijų. Centrinė būstinė įsikūrusi Niujorke.
  • Bendrovė skelbiasi turinti didžiausią pasaulyje draudikų tinklą, aptarnaujantį individualius, institucinius ir komercinius klientus.
  • Šiuo metu kompanija savo paslaugų, kontaktų ir apskaitos centruose visame pasaulyje turi daugiau kaip 11.000 darbuotojų. Iš viso įmonėje dirba daugiau nei 60.000 žmonių.
  • Paslaugų centrų modelis AIG kompanijoje pradėtas taikyti 2002 metais. AIG paslaugų centrai Malaizijoje, Filipinuose, Sofijoje ir dabar Vilniuje yra skirti Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalių rinkoms aptarnauti. Kiti paslaugų centrai aptarnauja klientus Azijos ir Amerikos regionuose.
  • Kompanijos turtas 2014 m. pabaigoje sudarė 516 mlrd. USD. Pernai įmonė gavo 64 mlrd. USD pajamų, uždirbo 6,6 mlrd. USD grynojo pelno.
  • AIG buvo viena garsiausių praėjusios pasaulinės finansų krizės aukų pasaulyje. 2008-aisiais JAV vyriausybė AIG gelbėti ir kontrolei perimti išleido 85 mlrd. USD, nes manė, kad AIG yra pernelyg reikšminga ekonomikai, kad galėtų žlugti. Vėliau perimtos akcijos buvo išparduotos, kol galiausiai 2012 m. buvo perleistos paskutinės JAV iždo departamento valdytos AIG akcijos.
  • AIG vertybiniai popieriai kotiruojami Niujorko ir Tokijo vertybinių popierių biržose.
Šaltinis: AIGStraipsnis gegužės 13 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankų pelnas šiemet smuko 1% iki 272 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur...

Finansai
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai...

Finansai
2019.12.13
V. Vasiliauskas: žemos palūkanos galbūt atėjo amžiams 1

Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja iš naujo svartyti savo strategiją, kad ji labiau tiktų mažų palūkanų...

Finansai
2019.12.13
SEB bankas vasarį įdiegs naują IT platformą

SEB bankas Lietuvoje kitų metų vasarį įdiegs naują IT platformą, kuria bus valdoma dauguma banko teikiamų...

Technologijos
2019.12.13
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Į pensijų fondus šiemet įkrito 395 mln. Eur 

Į asmenines gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose šiemet iš viso pervesta daugiau kaip 395 mln. Eur.

Finansai
2019.12.10
Naujasis biržos bankas startavo 10% akcijų kritimu

Baltijos biržoje prasidėjo prekyba Estijos kooperatyvų banko „Coop Pank“ akcijomis. Po lūkesčių neatitikusio...

Rinkos
2019.12.10
Lietuvos garantinis fondas bankui moka neigiamas palūkanas  Premium

Neigiamos palūkanos graužia ir valstybės valdomų įmonių, kitų viešojo sektoriaus institucijų bankų sąskaitose...

Finansai
2019.12.10
Biudžeto ir finansų komitetas dėl bankų turto mokesčio daro pertrauką

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį patvirtino anksčiau jo priimtą sprendimą nuo 15 iki 20%...

Finansai
2019.12.09
„Swedbank“ Lietuvoje paleidžia nemokamą prekybą baltiškomis akcijomis 3

„Swedbank“ planuoja nuo 2020 m. vasario 1 d. privatiems klientams pasiūlyti nemokamą prekybą Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Swedbank“ grupę palieka dar dvi aukštos vadovės, bus vertinama banko kultūra 6

Galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandale atsidūrusį Švedijos banką „Swedbank“ palieka Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Revolut“ žengia pirmuosius žingsnius į pensijų kaupimo rinką 3

Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją, žengia pirmuosius žingsnius...

Rinkos
2019.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau