Lietuvai ir Estijai sunkiai sekasi įgyvendinti ECB programą
Lietuvos, kaip ir Estijos, centriniams bankams sunkiai sekasi įgyvendinti 1,1 trln. Eur vertės Europos centrinio banko obligacijų supirkimo programą, nes šie tiesiog neranda įsigijimui tinkamų obligacijų.
Lietuvos centrinis bankas per pirmąjį programos įgyvendinimo mėnesį antrinėje rinkoje įsigijo vos 39 mln. Eur vertės obligacijų. Pagal Europos centrinio banko (ECB) sudėliotą planą, Lietuvos skolos vertybiniai popieriai turi sudaryti 0,6% visų ECB įsigytų vertybinių popierių.O Estijos centrinis bankas per pirmąjį programos įgyvendinimo mėnesį teįsigijo 117 mln. Eur vertės vertybinių popierių, rašo naujienų agentūra Bloomberg.Tiesiog yra mažai išleistų Lietuvos vertybinių popierių, kurie atitiktų nustatytus kriterijus ir galėtų būti įsigyti. Tam, kad būtų įgyvendinta nustatyta kvota, perkame ES institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, Bloomberg komentuoja Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius.Lietuvos banko atstovai, kovo 25 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydami ECB programos įgyvendinimą, apie problemas įgyvendinant programą neužsiminė.VŽ rašė, kad programos trukmė pusantrų metų (iki 2016 m. rugsėjo), po maždaug 60 mlrd. Eur kiekvieną mėnesį. Lietuvos banko išlaidų vertybiniams popieriams dalis šioje programoje iki 1,2 mlrd. Eur, tai yra maždaug po 6667 mln. Eur kiekvieną mėnesį. Pagal sudėliotą planą, pirmiausiai turi būti siekiama įsigyti lietuviškų vertybinių popierių (jei tik leis pasiūla), o jei nepavyksta, galima pirkti Europos Sąjungos institucijų išleistas obligacijas.Superkant obligacijas, siekiama paskatinti euro zonos ekonomiką ir išsivaduoti iš defliacijos gniaužtų.Estija beveik neturi savo išleistų skolos vertybinių popierių, todėl jau anksčiau skelbė, kad pirks valstybinių įmonių išleistas obligacijas arba ES institucijų vertybinius popierius.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti