Lietuva gali ir turi pritraukti išplaukiantį kapitalą iš Rusijos

Publikuota: 2015-04-19
„Verslo žinios“

Vygaudas Ušackas, ES ambasadorius Rusijoje, mano, kad turėtume būti suinteresuoti į Lietuvą pritraukti daugiau iš Rusijos išplaukiančio kapitalo. Žinoma, tokiems investuotojams turėtų būtų taikomos laisvosios rinkos ir teisės normos, užkardytos galimybės kištis į vidaus politiką.

Kartu diplomatas pabrėžia, kad šiuo geopolitinių iššūkių laikotarpiu Lietuvos saugumą garantuoja ne tik šalies narystė NATO, jos įsiliejimas į Europos Sąjungos branduolį, bet ir Rusijos žmonės, maždaug pusė milijono jų dar 1991 m. Maskvoje protestavo prieš sovietinių tankų įvedimą į Vilnių.

Praėjo metai nuo Krymo aneksijos, padidinusios Vakarų ir Rusijos santykių įtampą. Kur esame dabar ir kaip ES ir Rusijos santykiai plėtosis toliau?

Reikia pripažinti, kad ES ir Rusija išgyvena paradigminius santykių pokyčius. Esame susidūrę su didžiausia ekonomine, politine ir kultūrine krize tarp partnerių, labiausiai tarpusavyje susijusių. Tai liečia ne tik požiūrių į Ukrainą skirtumus, bet ir apskritai pasaulėžiūros kaktomušą. Manau, svarbiausia išvada, kad turim traktuoti Rusiją ne tokią, kokią ją norime matyti, o tokią, kokia ji šiuo metu yra. Mes esame skirtingose trajektorijose ir judame skirtingais greičiais.Tam, kad suprastumėme, kokioje esame situacijoje ir kaip ji plėtosis toliau, svarbu prisiminti, kaip esame tarpusavyje susiję, kokios darbotvarkės kartu siekiame ir kokios yra priežastys, kodėl Rusija elgiasi taip, kaip ji elgiasi. Ne tam, kad pateisintume tą elgesį, bet tam, kad suprastume, kodėl ji taip elgiasi.
O kai geriau supranti, gali geriau formuoti savo politiką ir atstovauti savo strateginiams interesams. Akivaizdu, turime siekti, kad nebūtų toliau eskaluojama padėtis Ukrainoje, o vienintelis kelrodis yra Minsko susitarimai, kurių reikalavimus būtina įgyvendinti.Antra, ES yra pasirengusi, jei reikės, priklausomai nuo padėties Rytų Ukrainoje, įvesti papildomų sankcijų arba jas atšaukti.Ir, trečia, visiškai aišku, kad turime siekti visais būdais išvengti, kad tokia padėtis būtų dar labiau eskaluojama ir išplistų į regioninį konfliktą, regioninį karą. Manau, kad tame pasaulėžiūrų konflikte tai nėra neįmanoma.

Baltijos šalys šiandien yra atsidūrusios Kremliaus propagandinio-informacinio lauko fronto linijoje. Kaip Lietuva ir visa ES gali duoti atkirtį tokiems veiksmams?

Iš tiesų vyksta hibridinis karas, kuris apima ne tik karinius veiksmus, bet ir politinį melą. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra tas, kad mes patys turime išsiugdyti savyje kuo stipresnį imunitetą politinei korupcijai ir tos monopolizuotos valstybinės televizijos arba „Russia Today“ vykdomai protų manipuliacijai. Svarbu, kad informacija rusų kalba, visų pirma ES gyvenantiems rusakalbiams, būtų pateikta kuo objektyviau, todėl šiuo metu ES rengiama strateginė politika, kaip tai pasiekti pačioje ES ir galbūt Rusijoje.

JAV Atstovų Rūmai kovo pabaigoje priėmė rezoliuciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Kaip vertinate tai? Kaip pasielgs ES?

Kaip žinote, JAV prezidentas Barackas Obama dar nėra priėmęs galutinio sprendimo. Kaip suprantu, JAV administracija yra susirūpinusi tuo, kokios bus pasekmės, jeigu bus suteikiama karinė pagalba, karinė technika, koks gali būti Rusijos atsakas ir kaip jis pasireikš konkrečiai Rytų Ukrainos teritorijoje. Tie klausimai yra labai rimti, nes rizika ir grėsmė yra tikra. Esminis tikslas – kad nebūtų toliau eskaluojama dabartinė situacija, susiklosčiusi aplink Ukrainą. Mums reikia siekti, kad Ukrainos ekonomika ir politika stiprėtų ir būtų sukurtos aplinkybės, kad ne tik mes, bet ir Rusija atliktų deeskaluojančius situaciją veiksmus. Tikiuosi, kad politikai atsakingai priims sprendimus, įvertins galimas neigiamas pasekmes ir sieks to išvengti. Galų gale tuos sprendimus priims ne ES, o individualios bendrijos valstybės narės. Kai kurios jų tai jau padarė. Bet vėlgi, turi būti įvertinama veiksmų ir atoveiksmių, kuriuos gali sukelti toks sprendimas, visuma.

Sakote, kad karo Ukrainoje peraugimo į regioninį konfliktą rizika ir grėsmė yra reali. Kaip to išvengti?

Mes pirmiausia turime ginti savo interesus, kad ES valstybių, NATO valstybių teritorinis vientisumas būtų apgintas. Privalome paremti Ukrainos ekonomines ir politines reformas, stabilizuoti šalį. Bet savo ruožtu turime pripažinti, kad neisime kovoti ir žūti už Ukrainą ir neisime pakeisti Rusijos, nes mes to nepadarysime. Todėl turime būti realistai ir ieškoti sąlyčio taškų, kaip galime derybomis su Rusija deeskaluoti konfliktą, taip pat ir tęsdami tarpininkavimą tarp Kijevo ir Maskvos, ką darome iki šiol, pavyzdžiui, dėl dujų tiekimo Ukrainai, kitais klausimais.Mano įsitikinimu, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumo garantija yra trejopa. Pirmiausia, tai, žinoma, NATO saugumo garantija, antra, – tai mūsų integracija į Europos Sąjungos branduolį, euro zoną ir kitus politinius procesus. Tai, kad esame ES epicentre, suteikia ekonominių, politinių, psichologinių ir kitokių garantijų.Ir, trečia, – tai yra Rusijos žmonės. Manau, kad mums svarbu nedėti lygybės ženklo tarp Rusijos vadovybės ir piliečių. Neturėtume nurašyti Rusijos tautos, kuri vieną dieną galbūt pavargusi nuo ekonominių sunkumų, nusivylusi dabartine Rusijos politika gali grįžti į Rusijos modernizacijos laikus priimdama ir europines vertybes, principus ir elgesio taisykles. Todėl mums labai svarbu ne tik ieškoti, kaip deeskaluoti konfliktą, visų pirma, paremiant Ukrainą ir siekiant ten stabilizuoti padėtį, bet taip pat išlaikyti saitus su Rusijos visuomene. Neužmirškime, o tai mes jau esame užmiršę, kad didžiausia demonstracija modernioje Rusijos istorijoje įvyko Maskvoje 1991 m. prieš sovietinių tankų įvedimą į Vilnių. Tąkart protestavo 400.000–500.000 rusų, jie išėjo į Maskvos gatves ir pasisakė už Lietuvos galimybę laisvai pasirinkti nepriklausomybę ir laisvę. Ir tai yra didžiulė jėga. Tai yra dalis mūsų saugumo garantijos, todėl negalime sau leisti nusigręžti nuo tų žmonių. Dalis tų žmonių dėl įvairių aplinkybių pakeitė savo nuomonę, bet yra dar daug žmonių, kurie labai pagarbiai ir su meile žiūri į Baltijos šalis.

Traukiantis kapitalui iš Rusijos kartais sulaukiame jo dėmesio ir Lietuvoje. Kaip vertinate Rusijos investicijas, tai potenciali grėsmė ar galimybė?

Manau, kad turėtume būti suinteresuoti, kad išplaukiantis kapitalas iš Rusijos, dalis to didelio pyrago atitektų ir Lietuvai. Pernai iš Rusijos buvo atitraukta 151 mlrd. USD kapitalo. Vien tik š. m. sausį iš Rusijos pervesti dar 25 mlrd. USD. Prognozuojama, kad per šiuos metus gali būti pasiektas kapitalo „nutekėjimo“ rekordas, sieksiantis 250 mlrd. USD.Akivaizdu, kad dėl netikrumo, ekonominės, krizės, politinės įtampos, neapibrėžtos teisinės sistemos kapitalas iš Rusijos išeina. Tačiau tas kapitalas turėtų atitikti aiškią sąlygą, kurios būtų griežtai laikomasi: kad Rusijos investuotojai elgtųsi pagal tas pačias taisykles, kokios taikomos visiems investuotojams, kad nebūtų kišamasi į vidaus politiką, nebūtų įgyvendinami kokie nors galimi politiniai užsakymai. Bet tai grėsmei atremti yra Lietuvos valstybė, veikia atitinkamos institucijos, specialios tarnybos, kurios ir turėtų užkirsti tam kelią. Juo labiau kad didieji Rusijos investuotojai yra labiausiai europietiški žmonės. Jie yra gavę išsilavinimą Vakaruose, čia įsigiję turto, vaikus leidžia į mokyklas Vakaruose. Tai jie labiausiai ir išgyvena dėl susidariusios įtampos, kilusios krizės tarp Vakarų ir Rusijos, kadangi krenta jų kapitalo vertė, jie neteko priėjimo prie kreditų užsienyje, ką anksčiau turėjo. Tačiau šie žmonės dėl vidaus politinės sistemos ypatumų neturi nei drąsos, nei pakankamo pilietiškumo ir laisvės, kad kvestionuotų dabartinę Rusijos užsienio politiką.

Ar žuvus Borisui Nemcovui Rusijos opozicija pajėgs atsitiesti ir tinkamai pasirengti Dūmos rinkimams 2016 m.?

Rusijos opozicija nebuvo vieninga pastaruosius 20 metų, ji nesusivienijo ir po tragiško p. Nemcovo nužudymo. Aš esu realistas. Matau, kad prezidentas Vladimiras Putinas turi stiprią visuomenės paramą, o santykių su Vakarais krizė yra panaudojama tam, kad konsoliduotų tą paramą. Aktyviai manipuliuojant protais per valstybinę žiniasklaidą formuojama tokia nuomonė, esu tuo įsitikinęs, kad dabartinėmis sąlygomis nei Dūmos, nei prezidento rinkimuose, atitinkamai 2016 m. ir 2018 m., Putinas neturi konkurentų.

Gal žinote, kas iš tikrųjų įvyko Rusijoje, kai Putinas buvo dingęs iš viešosios erdvės pirmoje kovo pusėje?

Na čia, žinote, yra spekuliacijos, į jas nenorėčiau veltis. Net jeigu ir turėčiau tokios informacijos, turbūt ja per žiniasklaidą nesidalinčiau.

Kodėl?

Todėl, kad mano darbas yra išsamesnę analizę perduoti kitais būdais.Interviu balandžio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau