Uosto direkcija: turime kur investuoti ir be dividendų

Kokie trys pagrindiniai darbo valstybinėje ir privačioje bendrovėje skirtumai? Pagrindinis skirtumas – kiti savininkų tikslai. Privačiai įmonei svarbiausia finansinė grąža, o valstybinėje bendrovėje pelnas yra tik finansavimo šaltinis iškeltiems tikslams pasiekti. Uosto direkcija priimdama sprendimus vertina ne tik tiesioginę naudą įmonei, bet ir sprendimų įtaką miestui bei valstybei.Uosto veikla daug labiau reglamentuota nei privačios įmonės. Tai apsunkina, lėtina sprendimų priėmimą, kartais net neleidžia priimti racionalaus sprendimo. Gerokai didesnis ataskaitų, teikiamų kontroliuojančioms institucijoms, kiekis. Keičiantis politinei valdžiai, keičiasi įmonės vadovas, veiklos prioritetai.

Kaip skaičiuojate investicijų į uostą grąžą? Ar prie pajamų pridedate tik uosto rinkliavų padidėjimą dėl investicijų ar vertinate ir privačių įmonių pajamas, mokesčius valstybei? Vertindami investicijas į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą, skaičiuojame tik Uosto direkcijos investicijų grąžą dėl didėjančių uosto rinkliavų ir papildomų uosto žemės nuomos pajamų. Investuojame tik į tokius projektus, kurių vidinė grąžos norma (IRR) yra virš 5%.Investicijos į laivų remontui ir statybai, keleivių aptarnavimui ir turizmui skirtą infrastruktūrą uosto direkcijai yra nuostolingos, tačiau būtent šios sritys uoste generuoja didžiausią pridedamąją vertę. Laivų statybos ir remonto įmonėse dirba beveik pusė uosto darbuotojų. Todėl vertindami investicijas į šias sritis papildomai vertiname privačių įmonių sukuriamą papildomą pridėtinę vertę – sumokamus mokesčius, darbo užmokestį, padidėjusį nusidėvėjimą, išaugusį pelną. Abiem atvejais taip pat atsižvelgiama į privačių kompanijų investicijas.

Kokia seniau atliktų ir naujų investicijų grąža? Uosto direkcijos nuosavo kapitalo grąža siekia 5%, o naujų projektų IRR svyruoja nuo 7,4% iki 27%.

Kaip vertinate teiginį, kad valstybei priklausančios įmonės turi kasmet jų savininkei, valstybei, generuoti grąžą ir dalis jos kasmet turi būti išmokama dividendais? Šio teiginio negalima taikyti visoms valstybinėms įmonėms. Manau, kad jos turi efektyviai vykdyti valstybės iškeltus uždavinius. Jeigu tai yra monopolinės, viešąsias paslaugas teikiančios įmonės (Registrų centras, „Regitra“, Kelių direkcija ir pan.) jos šias funkcijas turi atlikti minimaliomis sąnaudomis. Pelnas ir tiesioginė finansinė grąža neturėtų būti tokių įmonių prioritetas. Tačiau Valstybė valdo ir tokių įmonių, kurioms šis teiginys manau tikrai tinka: Lietuvos jūrų laivininkystė, miškų urėdijos, poilsio namai „Baltija“ ir kt.Uostas be jokių abejonių turi generuoti valstybei grąžą. Vien tik investicijos į uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privačias investicijas į uosto suprastruktūrą. 2013 m. su uostu tiesiogiai susijusios įmonės sukūrė virš 2 mlrd. EUR BVP, jose dirbo 58.000 darbuotojų. Klaipėdos uosto infrastruktūros kokybė daro tiesioginę įtaką grūdų, trąšų, naftos produktų eksportuotojų konkurencingumui, nes krovinį gabenti didelės talpos laivais pigiau.Su teiginiu, jog kasmet dalis pelno turi būti išmokama dividendais, nesutinku. Dividendai nėra vienintelė grąžos valstybei, akcininkei, priemonė. Manau, kad teisingiausia būtų įvertinti investicijų į uosto infrastruktūrą poreikį ir uosto galimybes šias investicijas finansuoti.

Kaip vertinate teiginį, kad uostas turėtų daugiau skolintis iš bankų ir kitų šaltinių, jei jo investicijų grąža yra pakankamai didelė, o jeigu grąža per maža, tai geriau iš viso neinvestuoti? Uosto direkcijos investicijų grąža nėra didelė – vidutiniškai ji siekia tik 5%. Šis rodiklis yra santykinai nedidelis dėl to, kad direkcija investuoja ne tik į finansinę naudą generuojančius projektus, tačiau ir valstybei svarbius, ekonominius socialinius projektus. Tačiau valstybė iš mūsų investicijų dėl krovos augimo gauna didelę grąžą.Todėl net mažą grąžą generuojantys projektai valstybei yra pelningi. Uostas turi ambicingų planų. Tai ir uosto gilinimas iki 17 metrų, naujų teritorijų formavimas, molų rekonstrukcija. Šių projektų įgyvendinimui uosto direkcija išnaudos visas savo skolinimosi galimybes.

Anketoje minite, kad uoste įdiegta investicinių projektų kaštų-naudos analizės sistema. Ar tai taisyklės, ar IT produktas? Kokie šios sistemos privalumai? Ne, tai nėra IT produktas, tai įmonės vidaus tvarka, reglamentuojanti sprendimų investuoti priėmimo tvarką. Ši tvarka viešai skelbiama uosto tinklalapyje.Šioje tvarkoje reglamentuotas visas procesas: nuo paraiškų iš uosto naudotojų gavimo iki sprendimo investuoti ar neinvestuoti priėmimo. Tvarkoje reglamentuotas procesas labai panašus į bankų suteikti paskolą verslui priėmimo procesą. Uosto naudotojai teikia nustatytos formos paraišką dėl infrastruktūros investicijų poreikio. Pareiškėjas turi pateikti visas prielaidas, papildomos krovos, keleivių, laivų prognozes ir pagrindimą dėl būsimų investicijų bei savo planus investuoti į infrastruktūrą.Direkcija atlieka investicinių projektų analizę, vertina tiesioginę finansinę naudą (kai projetas krovos įmonės) arba ekonominę socialinę naudą (kai projektas laivų remonto ir statybos bei keleivių aptarnavimo įmonės). Ateityje planuojame sukurti ir įdiegti analizei būtinus įrankius, šiuo metu dėl tokio IT įrankio konsultuojamės.

Kokio dydžio projektai vertinami taikant minėtą sąnaudų ir naudos analizę? Investiciniai projektai, kurių vertė yra didesnė nei 580.000. Eur be PVM. Galime drąsiai teigti, kad ši sistema yra sėkmingai taikoma praktikoje. Investicinių projektų kaštų-naudos analizės sistema padėjo mums aiškiai išskirti investicinius projektus, kurie yra Uosto direkcijai finansiškai arba socialine-ekonomine prasme naudingiausi.Ši tvarka ne tik daro teigiamą įtaką investuotų lėšų atsipirkimo stebėsenai ir analizei, racionaliam lėšų naudojimui, tačiau leidžia iš anksto įvertinti privačių uosto naudotojų planus, jų strategiją ir investicijas.

Uostas, atrodo, planuoja skirti 188 mln. Eur kanalo gilinimui ir su tuo susijusiems darbams. 155 mln. Eur gauti iš ES. Ar buvo skaičiuojamos šių investicijų atsiperkamumas? Kaip skaičiuojant projektų efektyvumą vertinamos ES lėšos – ar tiesiog kaip dotacija, ar pridedamos prie uosto pinigų, kuriuos irgi reikia uždirbti? 2014 metais uosto krova augo 9%, tačiau į uostą įplaukusių laivų kiekis sumažėjo 2%. Per 100 laivų praėjusiais metais nebuvo pakrauti pilnai, nes uoste nepakanka gylio. Laivai didėja visame pasaulyje – jeigu tai ignoruosime, prarasime savo rinkos dalį.Šiuo metu dar nėra žinoma šių darbų vertė, jų įgyvendinimo galimybės ir etapai. Įvertinus technines ir aplinkosaugines sąlygas bei galimybes, bus vertinama šių investicijų nauda, atliekama kaštų ir naudos, finansinė, ekonominė-socialinės naudos, rizikos, jautrumo analizės. Tuomet bus priimtas sprendimas dėl projekto įgyvendinimo ir finansavimo šaltinių.Atliekant analizes, bus skaičiuojamos dvi alternatyvos: su ES parama ir be ES paramos. Kitaip tariant, vertinsime, ar projektas yra finansiškai gyvybingas be ES paramos.

Kaip vertinate Klaipėdos uosto konkurencingumą dabar ir ateityje? Ar Lietuva daugiau investuoja ar mažiau palyginus su Rusijos, Latvijos, Estijos uostais Baltijos pakrantėje? Ateityje svarbiausia pasiekti rinkos lūkesčius atitinkančius infrastruktūros parametrus: gylį uoste, specializuotas krantines, geležinkelio kelius ir pan.Šiuo metu Klaipėdos uostas investuoja pakankamai, pagal rinkos poreikius.Kaimyninių demokratinių šalių uostai taip pat investuoja į plėtrą, vadovaudamiesi investicijų grąžos rodikliais. Rusijos uostai, siekdami perimti Baltijos jūros pakrantės krovinius, investuoja neskaičiuodami grąžos ir dempinguoja uosto tarifus.

Kiek, Jūsų nuomone, sprendimus dėl investicijų uoste lemia skaičiai, o kiek privataus verslo interesai, politiniai interesai. Kaip juos suderinti? Esminę įtaką sprendimui investuoti ar ne, daro investicijų atsipirkimo rezultatai. Uoste veikia aiški sprendimų dėl investicijų priėmimo tvarka. Privatus verslas šią tvarką supranta ir jai pritaria. Politinius interesus suprantame kaip valstybės interesus. To pavyzdys – SGD terminalas, kurio infrastruktūros įrengimą finansavo Uosto direkcija.Interesų derinimas, siekiant abipusės tiek privataus verslo, tiek politinių sprendimų naudos – nuolatinė mūsų darbo dalis, tačiau dažniausiai abiem pusėm priimtiną sprendimą lemia racionalūs argumentai ir skaičiai.

Dėkui už atsakymus.